- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-3326-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00204-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- K. N.
- Ieškovas
- N. N.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. N. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui K. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. N. 2012 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. N. išlaikymą nepilnametei dukrai S. N., gim. 2011-01-26, po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja ieškovę N. N., priteisti iš atsakovo K. N. išlaikymo įsiskolinimą už aštuonis mėnesius, skaičiuojant po 700 Lt per mėnesį, iš viso 5600 Lt. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu 2011-01-26 gimė dukra S. N.. Jos sutuoktinis atsakovas K. N. 2011 metų gegužės mėnesį surinko savo daiktus ir išvažiavo gyventi į Vilnių. Nuo 2011 metų gegužės mėnesio atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, atsisakė prisidėti prie vaiko išlaikymo, niekuo nepadeda.
Atsiliepimas
Atsakovas K. N. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pretenzijos yra nepagrįstos, kadangi jis padeda materialiai išlaikyti savo dukrą, pirkdamas jai dovanas, reikalingus daiktus, veždamas dukrai pinigus. Tuo tarpu ieškovė atsisako priimti dovanas ir kitus daiktus. Ieškovė neleidžia jam matytis su dukra, visokeriopai tam prieštarauja. Kai jis atvažiuodavo aplankyti dukters, ieškovė neduodavo jam su dukra ramiai bendrauti, agresyviai elgdavosi, naudojo fizinį ir psichinį smurtą. Mano, kad dukrai būtų geriau, jeigu ji gyventų su juo, Vilniuje, tada jis galėtų ja visapusiškai rūpintis ir ją išlaikyti. Jis siūlė ieškovei atvažiuoti gyventi į Vilnių, kadangi ten jis dirba, tačiau ji nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai S. N. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2012-02-21 iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovo dukros S. N. 3200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro periodinės išmokos po 400 Lt kas mėnesį už aštuonių mėnesių laikotarpį. Vaikui priteistų lėšų tvarkytoja skyrė vaiko motiną N. N.. Teismas nustatė, jog atsakovas dirba Vilniuje, turi nuolatinį darbą ir nuolatines pajamas. Atsakovas sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Teismas konstatavo, kad suma (700 Lt periodinė išmoka kas mėnesį), kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti, nėra proporcinga dabartiniams vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, todėl sumažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 400 Lt. Be to teismas priteisė iš atsakovo 3200 Lt dukros išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro periodinės išmokos po 400 Lt kas mėnesį už 8 mėnesių laikotarpį, nuo to laiko, kai atsakovas išvažiavo iš namų, palikęs šeimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas K. N. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti išlaikymo įsiskolinimą (3200 Lt) ir sumažinti dukros išlaikymą, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-02-21 iki vaiko pilnametystės. Atsakovas taip pat prašo teismo leisti auginti, globoti, ugdyti savo nepilnametę dukrą, nustatyti jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės 4785,75 Lt – pusę visų atsakovo apmokėtų sąskaitų bei mokamų skolų, sugyventų kartu su ieškove. Nurodo, jog jis vienas išlaikė savo šeimą. Ieškovė nuslėpė nuo savo sutuoktinio faktą, kad prieš nėštumą nedirbo, turėdama atsakovo banko korteles, nemokėjo už paskolą būstui ir kitas sąskaitas, buvo nesąžininga ir pridarė daug skolų, kurias dengia vienas atsakovas. Atsakovas padeda materialiai išlaikyti savo dukrą, tačiau ieškovė atsisako priimti dovanas ir kitus daiktus. Atsakovas turi nuolatines pajamas ir yra pajėgus auginti dukrą ir suteikti jai tinkamą auklėjimą bei sąlygas tinkamam dvasiniam ir moraliniam ugdymui. Atsakovas prašė ieškovės duoti dukrą auginti jam, neribojant motinos teisių nepilnamečio vaiko auklėjime. Ieškovė atsisako leisti paimti dukrą, kad atsakovas galėtų bendrauti su ja neutralioje aplinkoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovas neteisingai teigia, kad ieškovė jam neleidžia matytis su dukra, aštuonis mėnesius atsakovas pats neaplankė savo nepilnametės dukros. Ji neturėjo mokėti už paskolą, paimtą prieš sudarant santuoką, kurią atsakovas paėmė su savo motina. Nepilnametei ieškovės ir atsakovo dukrai būtų didelis psichologinis stresas, jei atsakovas pasiimtų dukrą. Ieškovė pradėjo dirbti, artimiausiu metu jų nepilnametė dukra pradės lankyti lopšelį darželį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – pažymą apie N. N. pajamas (b.l. 57), AB SEB banko 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį (b.l. 58-60), AB SEB banko 2010 m. kovo 18 d. įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo (b.l. 61), Vilniaus energijos 2012 m. gegužės 2 d. raštą dėl skolos už šilumos energiją (b.l. 62), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. teismo įsakymą (b.l. 63), VIASAT 2011 m. rugsėjo 28 d. raginimą dėl įsiskolinimo (b.l. 64), kasos pajamų orderius, mokėjimo nurodymus, grynųjų pinigų perdavimo kvitus (b.l. 65-72)
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo K. N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį šalių vaiką neginčijo ir nurodė, jog 400 Lt išlaikymas atitiktų jo nepilnametės dukros poreikius. Atsižvelgiant į tai ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt kas mėnesį. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-02-21 iki dukters pilnametystės, tačiau nepateikia jokių argumentų ar naujų aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgta mažinant išlaikymo dydį. Dėl to teisėjų kolegija tokį apelianto prašymą atmeta.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri sprendimo priėmimo metu buvo 800 Lt per mėnesį (nuo 2012-08-01 minimali mėnesinė alga yra 850 Lt); kadangi nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, todėl 800 Lt suma dalinama per pusę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šiomis nuostatomis vadovavosi, taip pat sprendime atsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes – kad ieškovė nedirba, gauna tik išmoką vaikui, gyvena su tėvais, kurie yra pensininkai; kad atsakovas gyvena Vilniuje, turi nuolatinį darbą ir nuolatines pajamas. Apeliantas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad pasikeitė aplinkybės, dėl kurių jis negalės teikti nepilnametei dukrai 400 lt dydžio išlaikymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010; kt.). Atsakovas, prašydamas sumažinti teismo nustatyto išlaikymo dydį, neteigia, kad jis neišgalės teikti dukrai 400 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį, tačiau nurodo, jog jis vienas išlaikė savo šeimą, ieškovė nuslėpė nuo jo faktą, kad prieš nėštumą nedirbo, turėdama atsakovo banko korteles, nemokėjo už paskolą būstui ir kitas sąskaitas, buvo nesąžininga ir pridarė daug skolų, kurias dengia vienas atsakovas. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė naujus įrodymus (b.l. 58-72). Tačiau nei paminėti apelianto argumentai, nei pateikti įrodymai nepaneigia fakto, jog atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir kad jis yra pajėgus teikti 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis turi skolų, neatleidžia jo visiškai nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei jo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.
CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y., kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) Ieškovė teigia, kad šalys atskirai gyvena nuo 2011 metų gegužės mėnesio. Šios aplinkybės atsakovas neneigia. Nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove. Ieškovė nurodo, jog nuo to laiko, kai atsakovas išėjo iš namų, jis nepadeda išlaikyti dukros. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad teikia išlaikymą mažamečiam vaikui. Atvirkščiai, netgi apeliaciniame skunde nurodo, kad jis mėgina padėti materialiai išlaikyti savo dukrą, tačiau ieškovė atsisako priimti dovanas ir kitus daiktus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priteisė 3200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro periodinės išmokos po 400 Lt kas mėnesį už 8 mėnesių laikotarpį.
Bylos duomenys tvirtina, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su ieškove. Apeliantas atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde prašo nustatyti savo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakovu (duomenys neskelbtini), taip pat apeliaciniame skunde prašo priteisti iš ieškovės 4785,75 Lt sumą, kuri sudaro pusę visų atsakovo apmokėtų sąskaitų bei mokamų skolų, sugyventų kartu su ieškove. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nėra pareiškęs ieškovei priešieškinio dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir dėl sumos už apmokėtas sąskaitas bei mokamas skolas priteisimo. Atsakovas, atsikirsdamas į jam pareikštą ieškinį, turi teisę nesutikti su ieškiniu, nurodyti nesutikimo motyvus ir pateikti įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai (CPK 12 str., 142 str. 2 d., 176-178 str.), tačiau teisę pareikšti atskirą materialinį reikalavimą turi tik pareiškęs priešieškinį ieškovei nagrinėjamoje byloje arba savarankišką ieškinį kitoje civilinėje byloje (CPK 5 str., 143 str.). Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas atsakovo priešieškinis ieškovei nei dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nei dėl pinigų sumos už apmokėtas sąskaitas bei mokamas skolas priteisimo, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.