- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 2S-1484-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16828-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- M. M., S. D., A. J.
- Ieškovas
- R. P.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M., atstovaujamos advokatės Kristinos Česnauskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20931-584/2013 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovėms S. D., A. J. ir M. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. P. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama atidalinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir nustatyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoma LT“ 2013 m. birželio 10 parengtą žemės sklypo planą (b. l. 3-8).
Atsiliepimas
Atsakovėms per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino (b. l. 26-28).
Šalies argumentai
Atsakovė M. M. 2014 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 42-45), kurį Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti ir grąžino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jį pateikusiam asmeniui (b. l. 46-47). Teismas nustatė, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas praleidus terminą jam paduoti ir neprašoma termino atnaujinti.
2014 m. vasario 24 d. atsakovė M. M. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Nurodė, kad iki 2014 m. sausio 2 d. neturėjo jokios galimybės pateikti pareiškimo sprendimui už akių peržiūrėti, nes dar nebuvo sprendimo gavusi. Registruotas laiškas buvo grąžintas teismui jai neįteiktas. Sprendimą už akių ji pati pasiėmė atvykusi į Kauno apylinkės teismą 2014 m. sausio 9 d. Po sprendimo gavimo susipažino su juo, ieškojo teisinės pagalbos. Parengus pareiškimą, jis teismui buvo pateiktas 2014 m. sausio 28 d. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra garbingo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir neturėjo jokios galimybės skubiai pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir neužkirsti galimybės realizuoti teisę peržiūrėti priimtą sprendimą (b. l. 54-58).
Atsiliepimas
Ieškovė R. P. atsiliepimu į atsakovės pareiškimą prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo, nes atsakovė teismo proceso metu turėjo visas galimybes pareikšti atsiliepimą į ieškinį, teikti įrodymus, argumentuoti savo nesutikimus su prašomo atidalinti turto variantu, tačiau to nedarė. Atsakovė ir prašydama atnaujinti praleistą terminą, nepateikė jokių įrodymų ar argumentų. Atsakovė šios savo teisės neišnaudojo, kas leidžia teigti, kad atsakovė sutiko su ieškinyje išdėstytais reikalavimais. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tik praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po sprendimo už akių priėmimo, ieškovė prašo atnaujinti praleistą terminą. Šiuo atveju nukenčia ieškovės interesai, nes ji negali įgyvendinti savo teisių, o atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Paminėjo, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakoves dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, siūlydama tokį patį turto atidalijimo būdą kaip ir ieškinyje, tačiau atsakovės į ieškovės pasiūlymus neatsakė, neišreiškė savo valios, ignoravo ieškovės siūlymus (b. l. 70-71).
Atsakovė S. D. atsiliepimu į atsakovės pareiškimą, nesutiko, kad atsakovei būtų atnaujintas praleistas terminas, nemato pagrindo, dėl ko turi būti peržiūrėtas teismo sprendimas. Nurodė, kad ji sutinka su priimtu sprendimu (b. l. 69).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovės M. M. prašymo dėl termino paduoti pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių atnaujinimo netenkino, atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad apie užvestą bylą atsakovė sužinojo 2013 m. spalio 26 d., kai jai buvo įteiktas ieškinys su priedais, tačiau bylos eiga nesidomėjo. Teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2013 m. gruodžio 12 d. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo būti paduotas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2014 m. sausio 2 d. Šiuo atveju pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas teismui 2014 m. vasario 24 d. Teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovė apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2014 m. sausio 9 d. gavusi jo nuorašą teisme, negali būti laikoma svarbia priežastimi, kadangi atsakovė nustatytu terminu nepateikusi atsiliepimo į ieškinį ir būdama informuota apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes, turėjo numatyti, kad teismas pasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui, artimiausiu metu spręs klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo. Teismas nurodė, kad sprendimo už akių priėmimu kaip tik ir siekiama be kitų tikslų, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė terminą pateikti prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido žymiai, t. y. nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. vasario 24 d. Įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad termino praleidimas sietinas tik su jos subjektyviu, aplaidžiu ir nerūpestingu požiūriu į teismo atsiųstus procesinius dokumentus bei pradėtą civilinę bylą, kas lėmė netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Kitų objektyvių aplinkybių, kurios sudarė kliūtis domėtis teisme nagrinėjama civiline byla bei pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, o to nepadarius, įstatyme nustatytu terminu – prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nenurodė. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė S. D. atsakovės prašymo atnaujinti terminą nepalaiko, prašo jį atmesti, o atsakovė A. J. nuomonės dėl prašymo nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovės M. M. atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Teismas neatnaujino termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, motyvuodamas prielaidomis, spėliojimais, kad atsakovė turėjo numanyti, jog artimiausiu laiku teismas spręs klausimą dėl sprendimo priėmimo už akių. Toks teismo motyvas netinkamas, teisiškai nepagrįstas, neaišku, ką asmuo turėjo daryti pagal savo numanymą. Nei įstatymu, nei logiškai nepagrįstas teismo nutarties motyvas, kad sprendimo už akių įteikimo data laikoma 2013 m. gruodžio 21 d. Šioje dalyje teismas netinkamai taikė CPK 121 straipsnį. Nagrinėjamu atveju buvo siunčiamas ne teismo pranešimas, o teismo sprendimas už akių, todėl įteikimo data gali būti laikoma tik data su asmens parašu įteikimo pažymoje ar bylos dokumentų apyraše. Atsakovei sprendimo įteikimo data laikoma 2014 m. sausio 9 d., kai ji pati pasiėmė sprendimą už akių teismo raštinėje. Teismo nutartyje keliose vietose klaidingai nurodoma prašymo peržiūrėti sprendimą pateikimo teismui data, kas apeliantės atstovės nuomone, įtakojo neteisingos išvados ir nutarties priėmimą. Teismas neįvertino, kad sprendimas buvo siunčiamas prieš Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, todėl logiška ir dėsninga, kad galėjo būti asmeniui neįteiktas. Mano, kad atsakovė M. M. pagal savo amžių, išsilavinimą elgėsi rūpestingai ir apdairiai. Ji pati asmeniškai atvyko į teismą 2014 m sausio 9 d., pasiėmė sprendimą už akių ir parengusi prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė jį teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu už akių (b. l. 26-28) tenkino ieškovės R. P. ieškinį atsakovėms S. D., A. J. ir M. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. 1) atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei S. D. priklausančią 1/18 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turtą natūra priteisiant ieškovei R. P., o iš ieškovės priteisė atsakovei S. D. 2000 Lt kompensaciją; 2) atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei A. J. priklausančią 1/18 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų statinių, kurių unikalus Nr. 4400-0940-4886, esančių (duomenys neskelbtini), turtą natūra priteisiant ieškovei R. P., o iš ieškovės priteisė atsakovei A. J. 2000 Lt kompensaciją; 3) atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei M. M. priklausančią 1/18 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turtą natūra priteisiant ieškovei R. P., o iš ieškovės priteisė atsakovei M. M. 2000 Lt kompensaciją; 4) nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoma LT“ 2013 m. birželio 10 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovė R. P. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, A. J. naudosi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide ,,B“, M. M. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, S. D. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“. Priteisė iš atsakovių ieškovei po 96 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė M. M. pateikė pareiškimą dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi, atmetęs prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atsisakė priimti ir kartu su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui.
Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai reglamentuoti CPK I dalies VII skyriuje, kurio 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinių terminų praleidimo pasekmės reglamentuotos CPK 75 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taip pat pažymėta, kad procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Taigi procesinio termino praleidimas asmeniui, kuris turėjo teisę atlikti tam tikrą veiksmą, sukelia neigiamas procesines pasekmes. Pažymėtina, kad procesinių terminų nustatydamas, o kartu ir nuostatų dėl neigiamų procesinių pasekmių atsiradimo praleidus procesinius terminus nustatymas nėra savitikslis, o skirtas užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją, siekį, kad bylos būtų išnagrinėjamos kuo greičiau, nevilkinant proceso, taip pat siekiant užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo, civilinių teisinių santykių stabilumą. Tačiau net ir praleidus įstatymų ar teismo nustatytą terminą, kuris nėra naikinamasis, asmenims suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl tokio procesinio termino atnaujinimo CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas praleistą įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą gali atnaujinti tik tuomet, kai terminas praleistas dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis. Pažymėtina, kad būtent teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ar ne, tačiau minėtas klausimas spręstinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pripažįstama, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra tikrai svarbios, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti procesinių terminų nustatymo ir jų pasibaigimo pasekmėmis siekiami tikslai. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą, numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nurodyta, kad minėtas terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2013 m. gruodžio 12 d., todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo būti paduotas teismui iki 2013 m. sausio 2 d. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovės M. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmą kartą teisme gautas 2014 m. sausio 28 d. (b. l. 42-45), o teismui jį 2014 m. vasario 10 d. nutartimi (b. l. 46-47) atsisakius priimti, pakartotinai kartu su prašymu atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, teismui pateiktas 2014 m. vasario 24 d. (b. l. 54-58), t. y. jau pasibaigus CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytam 20 dienų terminui pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Tačiau iš aukščiau nurodytų duomenų laikytina, jog jis teismui paduotas nepraleidus nustatyto 3 mėnesių naikinamojo termino ir atsakovė turi teisę pateikti teismui prašymą dėl praleisto numatyto 20 dienų termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas būtent 20 dienų termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti numatyto termino atnaujinimo klausimas.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012), sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą ir ar teismas nagrinėjamoje byloje turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
Pažymėtina, kad šioje byloje yra kilęs neeilinis ginčas, t. y. apeliantė nesutinka su Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu už akių, kuriuo teismas atidalino iš bendrosios nuosavybės ginčo šalių turtą bei nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi atsakovė laiku nepateikė savo prieštaravimų ir atsikritimų į pareikštą ieškinį, negalima spręsti, ar priimtas teismo sprendimas yra teisingas ir ar priimat jį buvo realizuotas pagrindinis civilinio proceso tikslas, t. y. ar civilinė byla buvo teisingai išnagrinėta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar procesinio dokumento nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių ne tik tada, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo, bet ir tuomet, kai teismas padarė tokių esminių civilinio proceso teisės pažeidimų, dėl ko negalima pripažinti, jog civilinis procesas byloje apskritai buvo tinkamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1474/2009).
Šiuo atveju yra priimtas sprendimas už akių apeliantės atžvilgiu, t. y. priimtas nepalankus teismo sprendimas apeliantei, atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, kurį šiuo atveju nori ginčyti apeliantė, tačiau to negali padaryti dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti. 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas už akių apeliantei įteiktas tik 2014 m. sausio 9 d. (b. l. 40), jai pačiai atvykus į Kauno apylinkės teismo raštinę, tuomet ji kreipėsi teisinės pagalbos ir 2014 m. sausio 28 d., t. y. po 19 dienų, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2014 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismui atsisakius priimti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliantė aktyviai siekė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, t. y. 2014 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo (b. l. 54). Kaip nurodo apeliantė, ji gavusi iš teismo ieškinį, pagrįstai tikėjosi, kad bus rengiamas žodinis teismo posėdis, kurio metu ji galės išdėstyti savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų. Apeliantė yra senyvo amžiaus, neturi teisinių žinių, tačiau jai yra tekę dalyvauti teismo posėdžiuose kitose civilinėse bylose, todėl ji buvo įsitikinusi, kad galės išreikšti savo poziciją teismo posėdžio metu, neteikdama teismui atsiliepimo į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pareiškimo pateikimo terminas praleistas tik todėl, kad jai nebuvo žinoma apie priimtą sprendimą už akių, o sužinojusi apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą, ji kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju atsakovei buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Apeliantės atstovė nurodo, kad teismo nutartyje keliose vietose klaidingai nurodoma prašymo peržiūrėti sprendimą pateikimo teismui data, kas jos nuomone, įtakojo neteisingos išvados ir nutarties priėmimą. Kaip jau buvo nurodyta, CPK 287 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai nurodytas sprendimo už akių peržiūrėjimo termino eigos pradžios momentas, t. y. sprendimo už akių priėmimo diena, todėl kitoks nurodyto termino eigos skaičiavimas neatitinka procesinės teisės nuostatų. Taigi, kadangi Kauno apylinkės teismo sprendimas už akių byloje buvo priimtas atitinkamai 2013 m. gruodžio 12 d., laikytina, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti baigėsi 2014 m. sausio 2 d. Tai, ar atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių teismui pateikė 2014 m. sausio 28 d., ar 2014 m. vasario 24 d. esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti pasibaigė dar 2014 m. sausio 2 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė M. M. praleido dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei M. M. terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 21 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei M. M. terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo.