Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) A. K. T., jos atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, kaltinamajam ir nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) J. G., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore (inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

jis, 2011 m. kovo 29 d., 10.00 val., teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Daukanto g. 8, Klaipėdoje, liudytojų akivaizdoje, viešai pareikšdamas, kad prašo iš „tariamos“ ieškovės A.K. T. atnešti pažymą iš psichiatro dėl sveikatos stovio, ar žmogus atsakingas už savo veiksmus, kad mato jos neprognozuojamą, nevaldomą nežabotą, įžūlų elgesį, kad ji nuolat bylinėjasi ir pradėjo gyventi iš teismų, kad prašo šiai dienai pasitikrinti sveikatos stovį, ją įžeidė.

ji, 2011 m. kovo 29 d., 10.00 val., teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Daukanto g. 8, Klaipėdoje, viešai, liudytojų akivaizdoje pareikšdama, kad J. G. reikia sveikatą pasitikrinti bei gydytis psichiką, taip jį įžeidė.

Nukentėjusioji bei kaltinamoji A.K. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji nežino ar sakė, kad J. G. yra „oberaferistas“. Visi žino, kad šis žodis reiškia „sukčius“. Tai, jos nuomone, nėra įžeidimas. J. G. ji nevadino psichikos ligoniu. Su J. G. jau du metai bylinėjasi dėl 26 400 Lt skolos, jos vadovaujamai (duomenys neskelbtini). J. G. 2011-03-29 teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą dėl minėtos skolos, išvarė ją iš vietos, skirtos civiliniam ieškovui, teigdamas, kad ieškovas byloje yra jis. Minėtoje byloje J. G. buvo atsakovas, o ji ieškovė. J. G. norėjo sužlugdyti jos verslą ir užgrobti jai priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę. Teismo posėdyje ją išvadino psichiškai nesveika ir teigė, kad ji gyvena iš teismų. Teismo posėdžio metu, 2011-03-29, nagrinėjant civilinę bylą, teisėjas E. M. nekreipė dėmesio į J. G. pareiškimus. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje jai buvo pasakyti žodžiai dėl jos sveikatos stovio, kurie ją įžeidė. Jai išsakytus žodžius - girdėjo teisėjas E. M. ir kiti byloje dalyvavę asmenys, liudytojai – (duomenys neskelbtini). Dėl jai pasakytų įžeidžiančių žodžių labai pergyveno, nemiegojo visą naktį, jautėsi pažeminta.

Kaltinamasis bei nukentėjusysis J. G. kaltu dėl teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą pasakytų žodžių A.K. T. atžvilgiu, prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-03-29 teismo posėdžio metu, jam suteikus galimybę pateikti prašymus, jis teismo paprašė, kad A.K. T. pateiktų sveikatos pažymą, jos įžeisti nenorėjo. Su A.K. T. prieš teismo posėdžius pastoviai kildavo konfliktai dėl to, kas byloje yra ieškovas. Toje byloje ieškove buvo pripažinta jo įmonė (duomenys neskelbtini), o ne G. M. IĮ (duomenys neskelbtini), kaip teigė A.K. T.. Kreipdamasis į teismą, jis ir pasakė, kad ginčai gali būti beprasmiai ir reikia tokiam žmogui pasitikrintų sveikatą, nes yra svarbu, ar su žmogumi galima bylinėtis teismuose. Jis gerbia toko amžiaus, kaip A.K. T. žmones, jų įžeisti nesiekia ir nėra linkęs užgaulioti žmonių. Prašymas dėl sveikatos A.K. T. patikrinimo buvo adresuotas ne A.K. T., o bylą nagrinėjusiam teisėjui Egidijui Mickevičiui. Jis kreipėsi į teismą, kad A.K. T. atneštų pažymą apie sveikatos būklę, tačiau teismas nepatenkino jo prašymo išsireikalauti pažymą apie A.K. T. sveikatą. Jis žino, kad A.K. T. teisme turi daug bylų, yra girdėjęs iš jos tokį pasakymą „aš pastačiau į vietą Apskrities viršininko administraciją ir prisiteisiu 22 000 Lt.“ Jei žmogus linkęs bylinėtis dėl pinigų, tai aišku, kad žmogus gyvena iš teismų. Ieškove civilinėje byloje jo įmonė (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta 2010-10-13 nutartimi.

Teismo posėdžio metu išklausytas 2011-03-29 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas civilinėje byloje Nr. 2-586-512/2011, kuris patvirtino tiek J. G., tiek A.K. T. išsakytus užgaulius žodžius.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu yra laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Melagingos yra tos žinios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, tai yra teigiama esant tai, ko nėra ir nebuvo. Be to, skleidžiamos žinios turi būti ne tik prasimanytos ir tikrovės neatitinkančios bet ir žeminančios (LR BK 154 str. 1 d.). Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Pažymėtina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Įžeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. yra viešas, užgaulus, kito žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas nuo šmeižimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą.

Šmeižimas ar įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Todėl, paskleisdamas informaciją ar viešai užgauliai pažemindamas žmogų, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. 2011-03-29 nagrinėjant civilinę bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu kaltinamasis J. G. išsakytais žodžiais – „noriu paprašyti „tariamos“ ieškovės A.K. T. atnešti pažymą iš psichiatro dėl sveikatos stovio. Ar žmogus atsakingas yra už savo veiksmus. Gali būti, kad visi ginčai yra beprasmiai“; „matau neprognozuojamą, nevaldomą, nepažabotą, įžūlų elgesį“; Prašau šiai dienai pasitikrinti sveikatos stovį“ ( b.l. 5) - neigiamai užgauliai atsiliepia apie A. K. T. asmenybę, jos savybes. Kadangi įžeidimo atveju neigiamai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, todėl atsiliepimui netaikomas tiesos kriterijus ir reikšmės neturi ar toks vertinimas atitinka tiesą. J. G. paaiškinimas teismo posėdžio metu, jog šie žodžiai buvo skirti ne nukentėjusiajai A. K. T., o civilinę bylą nagrinėjusiam teisėjui Egidijui Mickevičiui, kad jis išreikalautų iš kaltinamosios A.K. T. pažymą apie kaltinamosios psichikos sveikatą, teismo posėdžio metu išklausius civilinės bylos garso įrašą, paneigti. Klausant įrašą aiškiai girdėti tekstas, pasakytas kaltinamojo J. G. – „prašome A.K. T. atnešti pažymą“, todėl J. G. paaiškinimai, jog nukentėjusiosios jis įžeisti nenorėjo ir to nesiekė, o kreipėsi su pareiškimu į bylą nagrinėjusį teisėją, laikytini jo gynybine pozicija. Pažymėtina, jog A.K. T. 2011-03-29 parengiamajame teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-596-512/2011 procesinė padėtis – ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė, t.y. ji nėra „tariamoji“ ieškovė, kaip teigia J. G.. Atsakovas minėtoje civilinėje byloje – (duomenys neskelbtini), jos atstovas J. G. (b.l. 4, 28). J. G. žodžiai – „Asmuo nuolat tik bylinėjasi, ji pradėjo gyventi iš teismų“ – vertintini kaip nuomonė, kaip jau minėta nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji ir turi remtis faktais. Teismo įsitikinimu šiuo atveju yra išsakyta nuomonė, o ne pateikta informacija. Tokią nuomonę apie A.K. T. kaltinamasis J. G., jo paties teigimu susidarė dėl to, jog nukentėjusioji jo žiniomis teisme turi daug bylų ir prisiteisia žalos atlyginimą. Įžeidimas nuo šmeižimo skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie asmenybę, jos savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą. Todėl kaltinamojo J. G. veika kvalifikuotina kaip įžeidimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., nes jis užgauliai žodžiu pažemino kita žmogų, t.y. nukentusiąją A.K. T..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, pateiktus ir surinktus įrodymus bei išklausęs 2011-03-29 civilinės bylos parengiamojo teismo posėdžio protokolo garso įrašą nenustatė, jog A. K. T. minėto teismo posėdžio metu pavadino J. G. „oberaferistu“, tačiau A.K. T. J. G. atžvilgiu pasakyti žodžiai, kurie buvo aiškiai girdėti klausantis protokolo garso įrašo - „jam reikia gydytis psichiką. Sveikatą jam reikia pasitikrinti“ (b.l. 30) - vertintini, kaip neigiamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę bei asmens savybes, todėl kaltinamosios A. K. T. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., kaip įžeidimas, nes ji užgauliai žodžiu pažemino kita žmogų, t.y. nukentėjusįjį J. G..

Esant šioms aplinkybėms, nenustačius, kad J. G. bei A.K. T. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį bei galinčią pakirsti pasitikėjimą jais, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintini, nenustačius, kad jie padarė minėtą nusikalstamą veiką. Be to, iš kaltinimo A.K. T. šalintinas įžeidžiantis J. G. pavadinimas „oberaferistu“, kadangi šis žodis minėto parengiamojo posėdžio metu nebuvo pavartotas.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems A.K. T. ir J. G., vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis J. G. savo kaltės nepripažino, dėl padarytos veikos nesigaili, todėl jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismo nuomone, nėra.

Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis J. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę - neteistas, duomenų apie padarytus administracinius teisės pažeidimus byloje nėra, yra verslininkas ir vadovauja (duomenys neskelbtini), daug dėmesio skiria labdarai, remdamas jaunimo organizacijas (b.l. 99, 101, 103), atsižvelgiama ir į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus aplinkybių visumą, J. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamoji A. K. T. savo kaltės nepripažino, dėl padarytos veikos nesigaili, todėl jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismo nuomone, nėra.

Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji A.K. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamosios asmenybę - neteista, tačiau buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nepagarbą teismui ir už viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą ( b.l. 68), duomenų apie padarytus administracinius teisės pažeidimus byloje nėra, dirba vadovaujantį darbą yra (duomenys neskelbtini) direktorė (nusikalstamos veikos padarymo metu), atsižvelgiama ir į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus aplinkybių visumą, A.K. T. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Nukentėjusioji A.K. T. pareiškė 250 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis J. G. pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos kriterijais, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( CK 1.5 str. 3d.). Žala turi būti atlyginta teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Kaip matyti iš bylos medžiagos abu kaltinamieji išsilavinę žmonės, dirbantys vadovaujantį darbą bei gaunantys pajamas iš verslo, tačiau nagrinėjant civilinę bylą parengiamojo teismo posėdžio metu, vienas kitam neetiškai ir įžeidžiančiai replikavo, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekiant šalių interesų pusiausvyros, nukentėjusiųjų (kaltinamųjų) ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, tenkintini iš dalies.

Nukentėjusiosios (kaltinamosios) A.K. T. pareikštas 250 000 Lt litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, priteisiant iš J. G. 1000 Lt (tūkstantį litų), nukentėjusiosios A.K. T. naudai.

Nukentėjusiojo ( kaltinamojo) J. G. pareikštas 5000 Lt litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A.K. T. 1000 Lt (tūkstantį litų), nukentėjusiojo J. G. naudai. J. G. turėtos advokato išlaidos 1000 Lt, pripažįstamos proceso išvadomis, pilnai įrodytos ir tenkintinos (b.l. 163).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

A. K. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. J. G. ir A. K. T. išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika.

Priteisti iš J. G. 1000 Lt (tūkstantį litų), nukentėjusiosios A.K. T. naudai.

Priteisti iš A. K. T. 1000 Lt (tūkstantį litų), nukentėjusiojo J. G. naudai. J. G. turėtas 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tenkinti pilnai, priteisiant jas iš kaltinamosios A.K. T., nukentėjusiojo J. G. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.