Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7943-1116/2022 pagal pareiškėjų G. G. ir I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00029, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nustatyta, kad skolininkai G. G. ir I. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio S. U. 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-22-34-5288. Skundas grindžiamas tuo, kad antstolis skundžiamu patvarkymu, ignoravęs delspinigių ir netesybų įskaitymo santykį, ir vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00029 paskirstęs 196 528,96 Eur sumą tiek, netesyboms, tiek palūkanoms padengti, atliko neteisėtą veiksmą, kurio pagrindu iš skolininkų neteisėtai buvo išieškota ir paskirstyta 49 875,62 Eur suma. Tokiu būdu antstolis skolininkų atžvilgiu taikė dvigubą atsakomybę, pažeidė skolininkų teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 1 dalį, 6.258 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudžiančią išieškoti netesybas ir kompensacinės palūkanas kartu, netaikant įskaitymo santykio.

11. Skolininkai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00049 bei Nr. 0034/19/00029 uždraudžiant antstoliui vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00031 bei Nr. 0034/19/00049 paskirstyti netesybas, o vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 – kompensacines palūkanas, iki tol, kol bus išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjų vertinimu, pagal skundžiamą patvarkymą pervestos lėšos nedelsiant gali būti panaudotos Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-317/2020 įvykdymui, pagal kurią iš išieškotojo konfiskuota 105 760,64 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino iš dalies, sustabdė vykdymo veiksmus, susijusius su antstolio S. U. 2022 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-22-34-5288 išieškotas lėšas paskirstyti netesyboms ir palūkanos dengti 49 875,62 Eur apimtyje.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai suformuluoti aiškiai, nurodyta, dėl kurių konkrečių antstolio veiksmų pateiktas skundas ir nurodyti reikalavimus pagrindžiantys argumentai, darė išvadą, kad pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas ir yra pagrindas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta bei tinkamai nemotyvuota, nėra grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Pažymėtina, kad plačiau šių deklaratyvių atskirojo skundo argumentų apeliantas neargumentavo.

13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjai aiškiai suformulavo skundo dalyką – reikalavimą sustabdyti vykdymo veiksmus konkrečiose vykdomosiose bylose, nurodė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl preliminaraus pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Pareiškėjai savo teisę realizavo teisės aktų nustatyta tvarka, savo reikalavimą argumentavo faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, pagrindė savo nesutikimą su skundžiamu antstolio patvarkymu, pasirinko tinkamas teisinės gynybos priemones. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, pripažintinas nepagrįstu.

14. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad nėra grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Tačiau šis atskirojo skundo argumentas savaime nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant nepagrįstu CPK 144 straipsnio prasme.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų ginčija išieškotų piniginių lėšų paskirstymą, teigė, kad pagal skundžiamą patvarkymą pervestos lėšos nedelsiant gali būti panaudotos Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-317/2020 įvykdymui, pagal kurią iš išieškotojo konfiskuota 105 760,64 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino pagrįstomis vertinant grėsmę galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien deklaratyvus apelianto teiginys apie tai, kad nėra grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui, savaime nepaneigia nei teismo skundžiamoje nutartyje išsakytų argumentų, nei pareiškėjų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių egzistavimo.

16. Nagrinėjamu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo sudaryta kliūtis iš dalies vykdyti skundžiamą antstolio patvarkymą dar nepriėmus procesinio sprendimo dėl skundžiamo antstolio patvarkymo (ne)pagrįstumo. Apeliantas atskirajame skunde nepaneigė pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiama grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti išvados, priešingos pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Atskiruoju skundu apeliantas prašo pareiškėjams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau šio prašymo taip pat plačiau neargumentuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimasis procesine teise teikti skundą dėl antstolio veiksmų ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones savaime, nenurodžius kitų aplinkybių ar nepateikus su tuo susijusio konteksto vertinimo, nėra pakankami konstatuoti piktnaudžiavimo procesine teise. Apeliantui nenurodžius jokių su šiuo prašymu susijusių faktinių aplinkybių ir nepateikus jų vertinimo, prašymas pareiškėjams skirti baudą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens V. J. prašymą skirti pareiškėjams G. G. ir I. G. baudą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.