- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2-44370-155/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36646-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį, pareikštą atsakovui V. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Š., kuriuo prašo teismo iškeldinti atsakovą iš ieškovei L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovo asmeniniais daiktais, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir santuokoje įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisė natūra ieškovei, kartu įpareigojo ieškovę atsakovui išmokėti 24415,57 Lt (7071,24 EUR) piniginę kompensaciją per 18 mėnesių nuo 2013 m. birželio mėn. Teismas taip pat įpareigojo kompensacijos mokėjimo laikotarpiu suteikti atsakovui teisę naudotis butu ir įpareigojo atsakovą šiuo laikotarpiu, pradedant nuo 2013 m. kovo mėn., mokėti visus mokesčius už paslaugas butui. Vilniaus apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 37654,55 Lt (10905,51 EUR) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, išdėstant kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis per 18 mėn., mokant kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos. Kita pirmosios instancijos sprendimo dalis liko nepakeista. Taip pat atsakovas buvo įpareigotas sumokėti ieškovei 301,06 EUR bylinėjimosi išlaidų. Po santuokos nutraukimo atsakovas liko gyventi vienas ieškovei priklausančiame bute, o ieškovė nuo 2010 m. lapkričio mėn. šiame bute nebegyvena. Atsakovas yra bedarbis, todėl nevykdė teismo įpareigojimų – nemokėjo mokesčių už buto komunalines paslaugas, nors bute gyvena iki šiol, visus komunalinius mokesčius už šį butą ieškovė mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Per visą laikotarpį atsakovė sumokėjo už ieškovą 2445,11 EUR sumą už komunalinius mokesčius. Taip pat atsakovas nesumokėjo ieškovei jai teisme priteistų 301,06 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui vis nemokant mokesčių už butą ir nemokant bylinėjimosi išlaidų, ieškovė pasinaudojo vienašalio reikalavimo teise (CK 6.130 str.) ir atliko piniginį įskaitymą, t.y. įskaičiavo atsakovo nesumokėtas bylinėjimosi išlaidas bei nesumokėtus mokesčius į kompensacijos sumą, apie tai informavo atsakovą. Todėl galutinė kompensacijos suma 2015-10-01 dienai buvo 4556,84 EUR (iš pradinės turimos sumokėti kompensacijos sumos 10905,51 EUR atėmus 3602,50 EUR jau sumokėtą kompensacijos dalį bei atėmus 2445,11 EUR sumą, sumokėtą už komunalinius bei 301,06 EUR nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų). Ieškovė taip pat išsiuntė atsakovui pranešimą, jog iki 2015-10-11 šis išsikraustytų, nes iki 2015-10-01 atsakovė perves likusią atsakovui nesumokėtą kompensacijos sumą. 2015-10-01 ieškovė atliko paskutinę piniginės kompensacijos perlaidą ir teismo sprendimas buvo įvykdytas, tačiau atsakovas iki šiol bute gyvena ir neketina išsikraustyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 130 str. numatyta tvarka 2015-11-23 (t.y. viešo paskelbimo būdu). Atsakovas nepateikė teismui tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, priimamas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.) Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teisme 2013-04-22 sprendimu Nr. 2-108-101/2013 buvo išnagrinėta santuokos nutraukimo byla tarp ieškovės ir atsakovo. Santuoka buvo nutrauką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendimu padalino šalių turtą: priteisė ieškovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu įpareigojant ieškovei atsakovui sumokėti 24415,57 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, išdėstant kompensacijos mokėjimą 18 mėnesių ir nustatant, kad pradedant nuo 2013 m. birželio mėnesio kas mėnesį L. Š. moka V. Š. po 1357 Lt, o paskutinį mėnesį - 1346,57 Lt, kompensacijos mokėjimo laikotarpiu suteikti V. Š. teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti V. Š. šiuo laikotarpiu, pradedant nuo 2013 m. kovo mėnesio, mokėti visus mokesčius už paslaugas butui (duomenys neskelbtini). Vilniaus Apygardos teismas 2014-04-01 nutartimi Nr. 2A-448-661/2014 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą dalyje dėl 13 238,98 Lt komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2010 m. lapkričio mėn. ir sprendimo dalį dėl kompensacijos mokėjimo išdėstė taip: priteisė iš ieškovės atsakovui 37654,55 Lt kompensacijos už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, išdėstant kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis aštuoniolikai mėnesių, mokant kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2014 m. balandžio 1 d.). Iki kompensacijos visiško išmokėjimo suteikė V. Š. teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini). Į. V. Š. šiuo laikotarpiu, pradedant nuo 2013 m. kovo mėnesio, mokėti visus mokesčius už paslaugas butui (duomenys neskelbtini). Taip pat teismai priteisė ieškovei iš atsakovo 1039,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Tokiu būdu remiantis šiais teismo sprendimais: ieškovė turėjo sumokėti atsakovui iš viso 10905,51 EUR kompensaciją ir iki kompensacijos visiško išmokėjimo atsakovas V. Š. turėjo teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini), tačiau kartu atsakovas buvo įpareigotas sumokėti ieškovei 301,06 EUR bylinėjimosi išlaidų bei mokėti visus mokesčius už komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš viso sumokėjo atsakovui 8159,34 EUR kompensacijos, o likusią kompensacijos sumą 2746,17 EUR įskaitė vienašalio reikalavimo įskaitymo teise (CK 6.130 str.) , priimant 2015-09-30 vienašalio įskaitymo aktą. Šiuo aktu buvo įskaičiuotos atsakovo nesumokėtos 301,06 EUR sumos bylinėjimosi bei 2445,17 EUR suma, kurią atsakovė sumokėjo už komunalinius patarnavimus nuo 2013 m. kovo mėn. vietoje atsakovo, kuris teismo įpareigojimų nevykdė. Ieškovė pateikė teismui mokėjimų kvitų išrašus ir komunalinių paslaugų įmonių pažymas. Priimtas vienašališkas įskaitymo aktas buvo išsiųstas registruotu paštu į atsakovo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, šios bylos eiga nesidomėjo, leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad šis vienašališkas įskaitymo aktas būtų pripažintas negaliojančiu ar dėl jo atsakovas būtų reiškęs pretenzijas. (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad vadovaujantis LR CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. D. B. A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; kt).
Šiuo nagrinėjamu atsakovas nenuginčijo šio vienašalio įskaitymo sąlygų nebuvimo, t.y. jog atsakovas šiuo atveju neturi teisių ir pareigų ieškovei (buvo sumokėjęs 301,06 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei, pats mokėjo mokesčius už butą, o ne ieškovė už jį mokėjo); šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, piniginiai reikalavimai, nenuginčyti reikalavimai ir reikalavimai yra apibrėžti. Todėl teismui atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė yra sumokėjusi visą kompensaciją pagal 2014-04-01 Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-448-661/2014, dėl ko atsakovas V. Š. netenka sprendime numatytos teisės gyventi ieškovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovas nuo kompensacijos sumokėjimo naudojasi šia ieškovei priklausančia gyvenamąja be jokio teisinio pagrindo. Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys tenkinamas ir atsakovas iškeldintinas iš minėtų patalpų, su jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kito būsto.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovas nurodė, jog patyrė 41 EUR bylinėjimosi išlaidų sumokėto žyminio mokesčio bei 300 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą byloje. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 341 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 185 str., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovą V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovo asmeniniais daiktais, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto.
Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 341 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-44370-155/2015 pagal ieškovės L. Š. ieškinį, pareikštą atsakovui V. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
A. V. Š. procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu nepavyksta įteikti, todėl atsakovui V. Š. sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 7238.“
Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 111 str. ir CPK 287 str. 2 d. reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.