Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui V. Š., dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. Š. pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1981 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.4253) dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą jos nurodytu būdu.

Atsakovas V. Š. atsiliepime į ieškinį (b.l.66-69) su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei santuokoje įgytą pavardę, atmesti jos reikalavimus dėl turto padalijimo pagal jos siūlomą variantą ir dėl bendro turto (buto) išlaikymo išlaidų kompensacijos, prašė padalinti turtą po lygiai. Nurodė, kad konfliktų priežastis buvo ieškovės elgesys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse – dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir prašo teismo bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodė:

Apeliantas iš esmės sutinka su 66000Lt dydžio kompensacija už jam tenkančią buto dalį. Tačiau apeliantas nesutinka su turto padalinimo būdu ir jo įvertinimu. Jis mano, jog jam likęs ir teismo padalintas turtas su žemės sklypu ir statiniais yra nevertingas. Nepagrįstai ieškovei yra priteistas butas, kurio vertė 132 000 Lt, o apeliantui priteistas likęs nekilnojamasis turtas, kuriuo jis negali realiai naudotis, nes nėra jo paklausos rinkoje ir jis priklauso bendrai dalinei nuosavybei. Dėl turto dalies įvertinimo. 2013-01-30 (prieš vieną dieną iki paskirto posėdžio) ieškovė pateikė teismui turto (žemės sklypų su dalimi pastato ir kitų statinių) vertinimo ataskaitas Nr. 13- 01-30:01, Nr. 13-01-30:02, Nr. 13-01-30:03, Nr. 13-01-30:04. Buvo pateiktas tik vienas įvertinimo ataskaitų egzempliorius, nors įstatymas numato, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (LR CPK 113 str. 1 d.). Teismas pažeidė dokumentų prijungimo tvarką. 2013-01-31 teismo posėdžio metų visai nebuvo svarstomas šių dokumentų (vertinimo ataskaitų) prijungimo klausimas. Posėdžio protokolo tekste nėra įrašo apie ataskaitų prijungimo, teismas prijungė tik sutartį su vertintoju UAB „Negrita“ (b.l. 201-203). Nors turto (žemės sklypų su dalimi pastato ir kitų statinių) vertinimo ataskaitų Nr. 13-01-30:01, Nr. 13-01-30:02, Nr. 13-01-30:03, ?.13-01-30:04 apimtis buvo apie 120 lapų, teismas nesuteikė atsakovui laiko susipažinimui. ieškovė neinformavo atsakovą apie įvertinimo atlikimo laiką, todėl jis asmeniškai nedalyvavo įvertinime ir negalėjo daryti pastabų dėl paskaičiuotos turto vertės realumo.Dėl piniginės kompensacijos ieškovei už sumokėtų komunalinių ir kitų einamųjų mokėjimų už butą. Teismas nutarė priteisti ieškovės naudai už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2010 m. lapkričio mėn. pusę ieškovės šiuo laikotarpiu sumokėtų komunalinių mokesčių: 13 238,98 Lt ir dalinai tenkinti ieškovės reikalavimą nuo 2010 lapkričio mėn. (kai ieškovė pradėjo gyventi skyrium) iki 2013 m. vasario mėn. priteisti iš atsakovo visą 9 490,90 Lt ieškovės sumokėtų komunalinių mokesčių priteisiant pusę nurodytos sumos. Teismas priėmė neteisingą ir nesąžiningą sprendimą. Ieškovė nepateikė teismui nei vieno pagrįsto įrodymo, kad būtent ieškovė nuo 2002 m. visada mokėjo už butą. Nagrinėjant šį ieškovės reikalavimą teismas visiškai ignoravo atsakovo nuomonę. Ieškovė, norėdama įrodyti, kad būtent jos lėšomis buvo mokama už būsto komunalinius paslaugas, pateikė teismui mokesčių sumokėjimo kvitus, kur nurodyta jos pavardė, bet tai nereiškė, kad ji moka iš savo asmeniškų lėšų. Dėl tarpusavio prievolių įskaitymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos. Atsakovui priteistas mažavertis niekam nereikalingas ir nelikvidus turtas Anykščių rajone, tai ir faktiškai jis įpareigotas panaudoti beveik 2/3 savo piniginės kompensacijos ieškovės naudai. Teismas nustatė, jog kompensacijos mokėjimas išdėstytinas 18 mėnesių, kas mėnesį, pradedant nuo 2013 m. birželio mėn. mokant po 1357 Lt, o paskutinį mėnesį 1346,57 . Teismas nurodė, kad toks kompensacijos mokėjimo išdėstymas nustatytas, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Dėl santuokos nutraukimo metu dalijamo sutuoktinių turto teisinio režimo

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. AB bankas „Hansabankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-256/2006). Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius, natūra abiem sutuoktiniams ginčo turto dalyti buvo netikslingi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog padalinus ginčo butą natūra dėl šalių tarpusavio santykių ir nesugebėjimo bendrai išlaikyti turtą, turto vertė mažėtų, o padalinus natūra šalims priklausančias dalis žemės sklypų su dalimi pastato ir kitų statinių, savininkų daugeto tapimas bendraturčiais ne tik apsunkintų šio turto valdymo, naudojimosi teisių įgyvendinimą, bet ir disponavimą šiuo turtu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sudarė teisingą dalintino turto balansą; ginčo buto vertė yra 132 000 Lt, o dalies žemės sklypų su pastato ir kitų statinių dalimi vertė yra 47 200 Lt, ieškovei tenka 42400 Lt didesnė priteistino turto dalis (132 000 Lt/2)-(47200 Lt/2)=66000 Lt–23600 Lt=42400 Lt), todėl atsakovui priklausytų 42 400 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Taigi, teismas atsižvelgęs į šalių konfliktinius santykius, tai, jog abi šalys nedirba, tačiau ieškovė turi tik 55 procentus darbingumo (b.l.211), moka mokesčius už butą, o atsakovas jų nemoka, nors naudojasi butu, vienam sutuoktiniui (ieškovei) viso buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, priteisimas, o atsakovui skyrimas dalies žemės sklypų su dalimi pastato ir kitų statinių bei kompensacijos pinigais už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atkurtų teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.) ir užkirstų kelią šalių ginčui dėl teisės ateityje (CK 3.127 str. 3 d.).

Dėl turto dalies įvertinimo

Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, jog teismas nesuteikė galimybės Atsakovui susipažinti su abiejų šalių užsakytu ir pateiktu bendros jungtinės nuosavybės įvertinimo ataskaitomis, todėl teismas negalėjo remtis šiais rašytiniais įrodymais, spręsdamas dalintino turto vertės nustatymo fakto klausimą. Apelianto teiginiai neatitinka tikrovės. Iš byloje esančių įrodymų, teismo posėdžio protokolo matyti, jog apeliantas neprieštaravo nei dėl turto vertės nustatymo, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino teismui, jog sutinka su nustatyta dalintino turto verte. Tačiau apeliaciniu skundu kelia reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmos instancijos teisme. CPK 312 str. nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad po pateiktos dalintino turto vertės nustatymo ir įvertinimo ataskaitos, buvo surengti dar mažiausiai du teismo posėdžiai, tarp kurių buvo pertraukos ir kurių metu apeliantas galėjo tinkamai susipažinti su dalintino turto įvertinimo ataskaitomis.

Dėl piniginės kompensacijos

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Nagrinėjama byla iškelta 2011 m. spalio 17 d. (b.t. I., b.l. 1).

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu piniginės kompensacijos paskaičiavimo metodu, kadangi jis mano, jog pirmos instancijos teismas, nustatęs faktą, jog sutuoktiniai neveda bendro ūkio daugiau kaip 7 metus, bei faktą, jog Ieškovė nuo 2002 m. moka visus mokesčius už buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, išlaikymą, neturėjo teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2010-11-01 Ieškovės sumokėtų komunalinių ir kitų mokesčių už butą pusės sumos priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai.

Pirmos instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš apelianto už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2010 m. lapkričio mėn. pusę ieškovės šiuo laikotarpiu sumokėtų komunalinių mokesčių, t.y. 13 238,98 Lt (26477,96 Lt/2), ir dalinai patenkintino reikalavimą nuo 2010 m. lapkričio mėn. (kai ieškovė pradėjo gyventi skyrium) iki 2013 m. vasario mėn. priteisti iš atsakovo visą 9490,90 Lt ieškovės sumokėtų komunalinių mokesčių sumą, priteisiant pusę nurodytos sumos. Viso iš prašomų priteisti 22 729,88 Lt (13238,98 Lt + 9490,90 Lt), priteistina 17984,43 Lt (26477,96 Lt/2) + (9490,90 Lt/2) =13238,98 Lt+4745,45 Lt).

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš apelianto už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2010 m. lapkričio mėn. pusę ieškovės šiuo laikotarpiu sumokėtų komunalinių mokesčių, t.y. 13 238,98 Lt (26477,96 Lt/2), nes šalys gyveno kartu, gyveno viename bute ir vedė bendrą ūkį. Be to, ieškovė neįrodė iš kokių lėšų ji mokėjo komunalinius mokesčius. CK 3. 27 str. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (1 d.). Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (2 d.). Todėl naikintina sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 13 238,98 Lt priteisimo.

Tačiau, kitoje dalyje dėl reikalavimo priteisti pusę ieškovės sumokėtų 9490,90 Lt komunalinių mokesčių sumos nuo 2010 m. lapkričio mėn. (kai ieškovė pradėjo gyventi skyrium) iki 2013 m. vasario mėn., priteisiant iš atsakovo 4745,45 Lt paliekamas nepakeistu, nes šalys neginčija, jog nuo 2010 m lapkričio gyvena skyrium.

Atlikus šalių tarpusavyje mokėtinų piniginių kompensacijų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir tarpusavio prievolių įskaitymą, ieškovės atsakovui mokėtina piniginės kompensacija už jai tenkantį didesnės vertės bendro turto dalį sudaro 37 654,55 Lt (42400 Lt-4745,45 Lt). Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (nedirba), sveikatos būklę (jai nustatytas 55 proc. darbingumas) atsakovo naudai priteistos 37 654, 55 Lt dydžio kompensacijos mokėjimas išdėstytinas 18 mėnesių, kas mėnesį lygiomis dalimis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014 m. balandžio 1 d.) (CK 3.117 str. 3 d.). Iki kompensacijos išmokėjimo laikotarpio suteikiama atsakovui teisė naudotis butu Rygos g. 12-29. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovui laikotarpiu, pradedant nuo 2013 m. kovo mėnesio, mokėti visus mokesčius už paslaugas butui (duomenys neskelbtini), Vilnius yra paliekamas nepakeistu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau dalyje sprendimas yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 4 p., kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą dalyje dėl 13 238,98 Lt komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2010 m. lapkričio mėn. panaikinti ir sprendimo dalį dėl kompensacijos mokėjimo išdėstyti taip:

Priteisti iš L. Š., a.k(duomenys neskelbtini) V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 37 654, 55 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litų 55 ct) piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, išdėstant kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis aštuoniolikai mėnesių, mokant kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2014 m. balandžio 1 d.).

Iki kompensacijos visiško išmokėjimo suteikti V. Š. teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įpareigoti V. Š. šiuo laikotarpiu, pradedant nuo 2013 m. kovo mėnesio, mokėti visus mokesčius už paslaugas butui (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.