Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui T. V., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. J., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą nutraukti 2015-08-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikant restituciją; priteisti iš atsakovo 5591,26 Eur ieškovės naudai, automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui; priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015 m. rugpjūčio viduryje ji interneto tinklapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą naudotą automobilį „Toyota PRIUS“, priklausantį atsakovui. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų. Susisiekus su atsakovu šis patvirtino, kad automobilis yra tinkamas naudojimui, jokių defektų neturi, išskyrus rūdis ant slenksčių, kurių sutvarkymui atsakovas sutiko 300 Eur sumažinti parduodamo automobilio kainą. 2015-08-27 ji su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 5200 Eur nupirko automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-09-15 ji kreipėsi į autoremonto meistrą dėl pirkto automobilio slenksčių perdažymo. Apžiūrėjęs automobilį ir nuvalęs slenksčių dažus, meistras konstatavo, kad slenksčiai visiškai surūdiję ir neužteks juos perdažyti. Be to, jis rado suvirinimo siūlę ir konstatavo, kad automobilio galinė dalis yra privirinta nuo kito automobilio, todėl automobilis yra nesaugus eksploatuoti. Meistras paaiškino, kad automobilio remontas kainuos daugiau nei 300 Eur. Ji 2015-09-21 elektroniniu paštu išsiuntė pardavėjui (atsakovui) pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad automobilio nurodyta techninė būklė pardavimo skelbime neatitiko automobilio būklei, todėl žinodama apie tokius defektus ji nebūtų pirkusi automobilio. Atsakovui atsisakius tenkinti jos pretenziją, 2015-10-01 ji pateikė ją pakartotinai, nurodydama, kad automobilio remonto kaina bus didesnė nei 1000 Eur, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti jos pretenziją. Norėdama surinkti reikiamus įrodymus, ji užsakė automobilio techninę ekspertizę ir pakvietė joje dalyvauti atsakovą, tačiau jis neatvyko. Specialistai nustatė daugybinius kėbulo pažeidimus, kurie patvirtino, kad automobilis „T. P.“ buvo nekokybiškai suremontuotas po autoįvykio, privirinant galinę kito automobilio kėbulo dalį, šie darbai buvo atlikti nesilaikant gamintojo numatytų reikalavimų automobilio konstrukcijai, todėl tokie trūkumai mažina automobilio eksploatacijos kokybę ir važiavimo saugumą. Nurodė, kad dėl pirkto netinkamo naudojimui automobilio ieškovė patyrė nuostolius, kurie sudaro 391,26 Eur (žibintų reguliavimas-35,20 Eur; stabdžių kaladėlių keitimas- 79,03 Eur; pašto išlaidos-1,03 Eur; automobilio nuardymo darbai dėl apžiūros-34 Eur; už specialisto išvadą-242 Eur) ir prašo juos taip pat priteisti iš atsakovo.

Trečiasis asmuo G. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l.94).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų, o patikrinus autoservise paaiškėjo, kad jis yra suvirintas iš dviejų dalių. Jai pardavėjas pasakė tik kad pradėjo rūdys kilti slenksčiuose, kad jis nuo 2008 m. yra vienintelis jo savininkas, kad automobilis buvo prižiūrėtas, keičia jis jį todėl, kad jam reikia didesnio. Automobilį ji apžiūrėjo be specialistų, nenorėjo eikvoti tam pinigų, pasikonsultavo telefonu su labiau išmanančiais vairuotojais. Atsakovas jai pateikė automobilio VIN kodą, ji patikrino per internetą, bet nieko naujo iš to nesužinojo, tik kad neieškomas policijos, nepavogtas, nebuvo autoįvykių ir pan. Paaiškino, kad ji kvietėsi atsakovą pas ekspertus, tačiau jis neatvyko ir apžiūroje nedalyvavo. Ji su ekspertu nesusijusi, pasitelkė jį objektyviai informacijai surinkti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš www.autoplius.lt skelbimo matyti, kad atsakovas į internetinį puslapį Autoplius.lt įdėjo skelbimą apie automobilio T. P., 1,5 l, hečbeko pardavimą, nurodydamas skelbime, kad automobilis yra 2008 m., be defektų, techninė apžiūra iki 2016 m, pargabentas iš JAV (b.l.4-5). Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas T. V. pardavė ieškovei M. G. automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 5200 Eur (b.l.7). Iš „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymų nustatyta, kad ieškovė M. G. 2015-08-26 pravedė atsakovui T. V. 500 Eur ir 2015-08-27 - 4700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta (už automobilį) (b.l.8-9). Iš pardavimo čekių nustatyta, kad ieškovė iš UAB „Tokvila“ pirko automobilio detales ir paslaugas: automobilio diagnostika-35,20 Eur; kaladėlės-59,03 Eur; priekinių stabdžių kaladėlių keitimas- 20 Eur (b.l.10-14 b.l.). 2015-09-21 ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą apie automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad jog automobilio „T. P., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būklė neatitinka nurodytos pardavimo skelbime (15 b.l.). 2015-09-23 atsakovas pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog jis nesutinka su pretenzijomis, nes jos yra nepagrįstos, nes ieškovė turėjo visas galimybes pasitikrinti automobilį pagal savo pageidavimus, ką ir padarė. Be to, pateiktose nuotraukose parduotas automobilis nebuvo toks sužalotas, koks dabar yra ( b.l. 16). Nustatyta, kad 2015-10-01 ieškovė vėl raštu kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, kurioje nurodė, kad preliminari automobilio remonto kaina specialistų nustatyta yra 1000 Eur plius medžiagos (b.l.17-18). Atsakovas 2015-10-05 raštu atsakė ieškovei į 2015-10-01 pretenziją, kurioje nurodė, jog jis nežinojo, jog automobilis yra suvirintas iš dviejų dalių, jis nebuvo informuotas pardavėjo iš kurio pirko automobilį, o apie korozijos pažeistus slenksčius jis pirkėją informavo. Nurodė, kad pateiktose nuotraukose matosi slenksčio įlenkimas, nors parduodant automobilį to nebuvo, todėl jeigu jis ir sutiktų automobilį atsiimti atgal, tai tik tokiame stovyje ir techninėje būsenoje-kokį perdavė ieškovei (b.l.19 ). Iš pateikto ieškovės rašto matyti, kad ieškovė informavo atsakovą raštu apie 2015-12-16 11 val., vyksiančią automobilio T. P., valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ekspertizę, kvietė jį dalyvauti (b.l.20-21). Iš Transporto mokslinio tiriamojo centro pateiktos specialisto išvados Nr.2015-12-16/1 dėl automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo trūkumų nustatymo nustatyta, kad atlikus automobilio „T. P.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nustatyti ir aprašyti daugybiniai kėbulo pažeidimai, kurie patvirtina įtarimus, kad automobilis buvo nekokybiškai suremontuotas po autoįvykio, privirinant galinę kito automobilio kėbulo dalį. Automobiliui kėbulo remonto darbai atlikti nesilaikant gamintojo numatytų reikalavimų automobilio konstrukcijai, automobilio dalys atskiriamos/jungiamos ne gamintojo numatytose vietose, pažeidžiant atskiras konstrukcijos detales Tokio remonto metu sumažinamas automobilio kėbulo konstrukcijos tvirtumas. Nustatyti automobilio kėbulo trūkumai mažina automobilio eksploatacijos kokybę bei važiavimo saugumą (b.l.22-36). Iš pateiktų kvitų nustatyta, kad ieškovė už salono ardymo darbus, rato nuėmimą/pastatymą ir stabdžių būgno nuėmimą/pastatymą sumokėjo UAB „Martonas“ 34 Eur, o už specialisto išvadą 242 Eur (b.l.37-39).2013-10-12 automobilio nuomos neteikiant vairavimo paslaugų sutartis patvirtina, kad atsakovas automobilį „T. P.“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), išnuomojo UAB „Memelio turas“ (b.l.60). UAB „Solorina“ pateiktos PVM sąskaitos - faktūros patvirtina, kad automobiliui „T. P.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2013-2015 m. laikotarpyje buvo atliekama techninė apžiūra, keistos įvairios detalės (b.l.61-66). Byloje ęsantis AB „Lietuvos draudimas“ 2016-03-01 raštas bei pridėti draudimo liudijimai patvirtina, kad T. V. laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015-08-27 buvo sudaręs automobilio „T. P.“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) draudimo sutartis. Pagal sudarytas sutartis žalų nebuvo užregistruota (b.l.67-71). Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-03-03 raštas patvirtina, kad automobiliu „T. P.“, valst.Nr.DNU70, laikotarpiu nuo 2013-10-09 iki 2015-09-30 pagal policijos registruojamų administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis, užregistruotų eismo įvykių nėra (b.l.73).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo nuo pirkimo-pardavimo sutarties, pardavus pirkėjui kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą. Byloje nustatyta, kad šalys 2015-08-27 pasirašė transporto priemonės T. P.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įgijo septynis metus eksploatuotą automobilį. Pirmos jo registracijos data Lietuvoje -2008 m.

Lietuvos Respublikos CK 6.333 str. 1 d. nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Visais atvejais turi egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 str., 6.333 str. 2 d., 4 d., 6 d.).

Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti esminiai daikto trūkumai, t.y. tokie reikšmingi, kad pateisintų sutarties nutraukimą. Sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Taigi sutarties nutraukimas (atsisakymas) yra paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. nustatytus kriterijus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3 K-3-288/2011, Nr. 3K-3-142-687/2015 ir kt.). Be to, net ir nustačius daikto trūkumus, būtina nustatyti, ar konkretus pardavėjas už juos atsakingas, ar jam pačiam šie trūkumai buvo žinomi ir dėl to, jų nenurodydamas, jis apgaule pardavė netinkamą daiktą pirkėjui.

Ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirkėja numatė arba turėjo ir galėjo numatyti galimus perkamos transporto priemonės defektus, nes ji apie pardavėjui žinomus defektus, apie korozijos pažeistus slenksčius buvo informuota pardavėjo ir pati visa tai apžiūrėjo. Duomenų, kad pardavėjas (neužsiimantis automobilių pardavimo verslu fizinis asmuo) būtų žinojęs ir sąmoningai nutylėjęs apie tai, kad automobilis yra patyręs didelę avariją, suvirintas iš dviejų dalių, dėl kurio pirkėja reikalauja grąžinti sumokėtą sumą ir atsisako sutarties, nėra. Priešingai – byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pardavėjas apie šį defektą nežinojo ir bandė sąžiningai bendradarbiauti su ieškove - atsakinėjo į ieškovės teikiamas pretenzijas, netgi galimai būtų susigrąžinęs automobilį, jeigu jis nebūtų buvęs stipriai pažeistas ruošiant remontui ar kitokiomis aplinkybėmis, jau būdamas ieškovės žinioje. Ieškovė, siekdama susigrąžinti sumokėtą kainą už automobilį ir atsisakyti sandorio (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), privalėjo įrodyti ne tik neaptartų (paslėptų) trūkumų buvimo ir žinomumo atsakovui faktą bei kad rizikos ji už šiuos trūkumus, pirkdama daiktą iš neprofesionalaus pardavėjo (CK 6.334 str. 4 d.), neprisiėmė, bet ir tai, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Byloje surinkti įrodymai viso to nepatvirtina. Automobilis buvo perkamas ne iš gamintojo ar profesionalaus pardavėjo, o iš kito tokio pat vartotojo – ankstesnio jo savininko, kuriam nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais. Kita vertus, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienerius metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas ir vien dėl šios priežasties negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Bylos eigoje nustatyta, kad ieškovė automobiliu „T. P.“ naudojosi visus metus, ir šiuo metu juo važinėja, netgi techninė apžiūra jam atlikta, todėl darytina išvada, kad automobilis nėra techniškai netinkamas. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, pagrindo sutarčiai nutraukti dėl esminio pažeidimo nėra, todėl darytina išvada, kad pirkėjas pirko daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas, savo rizika. Šią riziką ieškovė galėjo sumažinti, pirkimo metu pasitelkdama specialistus automobilio apžiūrai, tačiau sąmoningai to atsisakė, apsiribodama konsultacijomis telefonu su pažįstamais, nors ir pats pardavėjas jai siūlė pasitikrinti automobilį pas profesionalus. Tai papildomai įrodo ne tik ieškovės reikalavimų nepagrįstumą, bet ir atsakovo sąžiningumą sutarties sudarymo metu, nesiekiant išvengti automobilio patikrinimo ir galimų pasekmių, atsisakant sudaryti sandorį.

Ginčijant sandorį būtina nurodyti (nustatyti) konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Kaip jau minėta jokios imperatyvios teisės normos nenustato, kokius kokybės reikalavimus turi atitikti ne naujas, naudotas anksčiau aprašytų duomenų daiktas. Pažymėtina, kad ir neveikiančių, sugedusių, nenaudojamų daiktų civilinė apyvarta nėra draudžiama. Šiuo atveju, byloje esančiais pačios ieškovės pateiktais įrodymais, transporto priemonė yra važiuojanti, ja naudotis galima; tai gali sąlygoti didesnes eksploatacines išlaidas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti šalių sudarytą sandorį prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šalių sudarytas sandoris, galėtų būti pripažintinas niekiniu ar negaliojančiu kitais įstatyme numatytais pagrindais, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. (Lietuvos Respublikos CK 1.81 str. – 1.93 str.).

Pagal LR CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo atstovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 650,00 Eur atstovavimo išlaidos, todėl ši suma ir priteisiama atsakovui iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

2016-02-23 teismo nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 5d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. G. 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt Eur) atstovavimo išlaidų atsakovui T. V..

Priteisti iš ieškovės M. G. 4,98 Eur (4 Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Informuoti ieškovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Panaikinti 2016-02-23 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui T. V. priklausančio turto areštą, neviršijant 5 591,00 Eur ieškinio sumos (turto arešto numeris 2016008327), sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.