Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-27 · Administracinė byla Nr. I-558-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
I-558-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02913-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-558-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02913-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-5 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 9600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-05-09 iki 2015-02-26, jis, kaip nuteistasis, negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie tuo metu buvo kitose įkalinimo įstaigose, iš jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryšius su įkalinimo įstaigose esančiomis moterimis, tai užkirto kelią jam susirasti žmoną. Jo teisės ir laisvės bei privatumas buvo grubiai pažeidžiami, o tai sukėlė neigiamus išgyvenimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (5, 36, 38 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie posėdį pranešta tinkamai (36 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (31-34 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Suimtųjų/nuteistųjų teisė susirašinėti yra numatyta Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, o detalesnė jų tvarka užfiksuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja nuteistųjų teisę susirašinėti, 99 straipsnio 2 dalyje, kuri neteko galios nuo 2015-09-01, tačiau galiojo pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu, buvo numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimi giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. Šioje dalyje nustatytas bendro pobūdžio draudimas susirašinėti tarpusavyje kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai. 99 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuteistųjų teisės susirašinėti ribojimas – nuteistųjų laiškų cenzūravimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir nusikalstamoms veikoms arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, t.y. laiškai, kuriuos gauna (siunčia) laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, susirašinėdami su nuteistais laisvės atėmimo vietose laikomais savo sutuoktiniais ar artimais giminaičiais, taip pat su visais kitais asmenimis, kurie nėra laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, gali būti cenzūruojami.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog Šiaulių TI administracija jam nebuvo suteikusi galimybės susirašinėti su asmenimis, su kuriais tokią teisę jis turi (artimaisiais, giminaičiais, sutuoktiniu). Jis reiškia pretenzijas dėl to, kad jam buvo apribotos galimybės bendrauti su draugais, pažįstamais, ne artimaisiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose. Iš principo jis reiškia nepasitenkinimą ne dėl Šiaulių TI administracijos neteisėto veikimo, o dėl Bausmių vykdymo kodekso, kaip jo teises varžančio akto, įgyvendinimo. Atsakovas pažymi, kad savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais, šiuo atveju draudimu bendrauti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems asmenims, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, todėl pareiškėjo skundžiamos aplinkybės neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas A. P. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta susirašinėjimo teisė su draugais, pažįstamais, neartimais giminaičiais, moterimis, kurie tuo metu buvo kitose įkalinimo įstaigose.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suimtųjų teisę susirašinėti reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01), kurio 16 straipsnis numato, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų, tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos; suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės; ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti.

Bausmių vykdymo kodekso (X skyriaus (laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) šeštojo skirsnio (specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 99 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų, tačiau 2 šio straipsnio dalis (neteko galios nuo 2015-09-01) nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 4 dalimi nuteistuoju tampama, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio „Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų teisinės padėties ypatumai“ 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Šio straipsnio 2 dalis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuriais suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji, t.y. 1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 4) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas. Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnis numato, kad neįsiteisėjęs nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti, jeigu nuteistasis raštu pareiškė norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas A. P. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014-05-09 iki 2015-04-28 (24 b. l.). Pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu jis buvo nuteistasis, atsakovas šio pareiškėjo teiginio nepaneigė. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, A. P. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteistas dviejų metų laisvės atėmimo bausme, skiriant ją atlikti pataisos namuose, šis nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 11 d. (baudžiamoji byla Nr. N1-91-218/2012). 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 16 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-538-830/2014). Taigi laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2015-04-28 jis Šiaulių TI buvo laikomas kaip nuteistasis, todėl jo atžvilgiu dėl susirašinėjimo turėjo būti taikoma Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 1 ir 2 dalys. Kaip jau minėta, antra šio straipsnio dalis neteko galios nuo 2015-09-01, tačiau galiojo pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu, ir nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas.

Pareiškėjas skunde nenurodo, su kuo konkrečiai jis negalėjo susirašinėti būdamas Šiaulių TI, kam jis buvo parašęs laiškus, o Šiaulių TI administracija jo įteiktų laiškų neišsiuntė, kada tai buvo padaryta, kuo motyvuodama administracija atsisakė jo parašytus laiškus išsiųsti. Šiaulių TI pateiktoje pažymoje Nr. 61/04-2941 nurodyta, kad A. P. laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2015-02-26 į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl draudimo susirašinėti su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais), esančiais kitose įkalinimo įstaigose, nesikreipė (25 b. l.). Pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, dėl negalėjimo susirašinėti su draugais, pažįstamais, neartimais giminėmis, moterimis fakto, nurodo, kad iš jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryšius, tačiau iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų – Suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelės (28 b. l.) matosi, kad ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2014-05-09 iki 2015-04-28, pareiškėjas A. P. susirašinėjo su įvairiais asmenimis, taigi galimybę palaikyti socialinius ryšius pareiškėjas turėjo. Pareiškėjui nepateikus ir byloje nesant konkrečių duomenų apie draudimą susirašinėti, teismas neturi galimybės spręsti, ar pareiškėjui iš tiesų buvo neleidžiama susirašinėti ir ar pagrįstai tai buvo padaryta, t.y. neturi galimybės vertinti, ar atsakovo veiksmai buvo neteisėti, atlikti pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas netinkamomis sąlygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė