Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3267-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
1-3267-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46972-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
N. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3267-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46972-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus prokuro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis Išsiskyręs, -usi, dirba (duomenys neskelbtini), vyr. kasininkė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, -

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Z. 2019 m. lapkričio 04 d., apie 00.04 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 91, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jos neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta N. Z. parodė, kad įtarimo esmė jai suprantama. Psichinėmis ligomis nesirgo, į narkologinę įskaitą neįrašyta. 2019 m. lapkričio 3 d. vakare buvo darbe parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kur baigė darbą 20 val., o paskui išgėrė brendžio apie 0,5-0,7 l. Apie vidurnaktį, dėl girtumo praradusi savikontrolę, nusprendė iki netoliese esančių namų parvažiuot jai priklausančiu automobiliu Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išėjo į kiemą, sėdo į savo automobilį, važiavo aikštele, paskui prie jos priėjo du vyrai, kurie pasakė, kad ji kliudė du automobilius. Ji pati to nepastebėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie norėjo patikrinti ją alkotesteriu, tačiau ji bijojo atsakomybės ir atsisakė tikrintis. Labai gailisi dėl to, kad vairavo neblaivi ir atsisakė pasitikrinti girtumą. Sutiktų baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jeigu pasiūlytų mokėti baudą (b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d. apie 00.06 val. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule A. V., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai neblaivi vairuotoja automobiliu Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino du stovinčius automobilius. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo minėtą automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuojantis atbulomis. Šiam automobiliui sustojus stovėjimo vietoje, jis priėjo ir nustatė, kad jo vairuotoja yra N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą, tačiau pasitikrinti alkoholio matuokliu atsisakė. Teigė, kad nieko blogo nepadarė. Bendraujant nuo N. Z. sklido alkoholio kvapas, jos elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Įvykio vietoje buvęs pranešėjas nurodė N. Z. ir paaiškino, jog matė, kaip ji parkuodamasi atbulomis atsitrenkė į du be vairuotojų stovinčius automobilius Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Užpildžius neblaivumo nustatymo aktą ir įforminus eismo įvykį, vairuotoja N. Z. buvo pristatyta į Vilniaus Kelių policijos valdybos tarnybines patalpas (b. l. 23).

Iš VĮ ,,Regitra‘‘ duomenų matyti, kad automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai N. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

Iš 2019 m. lapkričio 4 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajai N. Z. 00.15 val. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, asmuo vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 10).

Iš 2019 m. lapkričio 4 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas policijos pareigūnų, vaizdo įraše užfiksuota, kad įtariamoji N. Z. atsisako būti patikrinama alkotesteriu (b. l. 25).

Iš VŠĮ „Emprekis“ išrašo matyti, jog lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) 2.0 TD, 1998 m., kaina be PVM 686 eurų, o su PVM 830 eurų (b. l. 44).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji N. Z. vairavo automobilį, būdama neblaivi, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jos neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamoji N. Z. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 38). Jos kaltę ir padarytą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, įrodo liudytojo N. P. parodymai (b. l. 23), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 10), VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemonę (b. l. 45) ir 2019 m. lapkričio 4 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas (b. l. 25). Taigi, visi šie duomenys sutampa ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, todėl kaltinamosios N. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios N. Z. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Pati kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis ir dydžiu, tik prašė išdėstyti baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui (b. l. 58).

Bausmės skyrimo klausimai

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajai N. Z. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

Kaltinamoji N. Z. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, ji kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, kai vairavo automobilį būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jos neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Nusikaltimas tyčinis. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: išsiskyrusi, dirbanti, neteista (b. l. 51), administracine tvarka bausta (b. l. 52-53). Duomenų, jog kaltinamoji būtų gydyta psichiatrijos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra.

Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sutiktina su prokuroro pozicija, jog kaltinamajai atsižvelgus į visas aplinkybes, tikslinga už šią nusikalstamą veiką paskirti – baudos bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji N. Z. prisipažino esą kalta, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamoji N. Z., sutikdama su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos dydį išdėstyti dalimis laikotarpiui iki 2 metų (b. l. 58). Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį N. Z. paskirtos baudos mokėjimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka N. Z. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. lapkričio 4 d. 00.15 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d. 13.50 val. (b. l. 27, 29), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

Kadangi kaltinamoji N. Z. vairuodama automobilį pažeidė KET taisykles, numatančias draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jos neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, taigi kaltinamajai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamoji savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina – 2 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad N. Z. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. lapkričio 4 d., kai jai buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 4 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Pagal teismų praktiką darant Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamoji nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį, o būtent vairavo automobilį, būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jos neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos priemone. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

N. Z. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu, savininkas buvo kaltinamoji N. Z. (b. l. 45). Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajai nustatytus girtumo požymius, į tai, kad automobilis priklauso kaltinamajai, sprendžia, kad šiuo atveju pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra kaltinamoji N. Z., todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai.

Dėl kitų procesinių klausimų

N. Z. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 40-41), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

N. Z. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 42), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

N. Z. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui - MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu – paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 4 d. 00.15 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d. 13.50 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir N. Z. paskirti galutinę 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą.

Paskirti N. Z. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 4 d.

Paskirti N. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti kaltinamajai priklausantį automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Kaltinamajai N. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajai N. Z. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajai N. Z. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui – MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti N. Z., kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 20 (dvidešimt) mėnesių, mokant ne mažiau nei 120 eurų per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irma Randakevičienė