Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A., jo įgaliotai atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, nukentėjusiajai S. M., jos įgaliotam atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas T. A. buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. spalio 10 d., 01 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į vietovės ypatumus, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į garažo vartus, dėl ko buvo apgadinti vartai ir automobilis. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais T. A. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9,126,127,219.1.,222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų nepripažino, teismui parodė, kad įvykio metu jo automobilis Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo servise, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sugedo kuro siurblys, o jis pats buvo garaže netoli namų, adresu (duomenys neskelbtini). Apie įvykį, kurio metu buvo automobiliu įvažiuota į garažą, sužinojo iš draugės S. M., ji jam paskambino telefonu (48, 63,65 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad jis tikrino informaciją apie eismo įvykį, kurio metu automobilis Audi A8 kliudė garažo vartus ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. (duomenys neskelbtini), rado stovintį automobilį Audi A8, jam buvo apgadintas priekis. Įvykio vietoje esantys apgadinti vartai buvo įlenkti, ant jų – juodos žymės. Automobilį nurodė įvykio liudininkas, kuris atpažino automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam nenurodė, kad eismo įvykio dieną automobilis buvo taisomas (63-64 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos sūnus. Teismui paaiškino, kad automobilis Audi A8 registruotas jos vardu, tačiau jį faktiškai valdo jos sūnus T. A., automobilis Audi A8 buvo tvarkomas 2015 m. spalio 10 d., kadangi jos vyro gimtadienis 2015 m. spalio 9 d., o į jį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko, kadangi mašina buvo sugedusi (64 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. M. parodė, kad įvykio metu buvo apgadinti pakeliami garažo vartai, esantys (duomenys neskelbtini), padaryta virš 700 Eur žala. Įvykį, kaip vaiuruotojas įsibėgėjęs įvažiavo į vartus tyčia, matė jos kaimynas. Pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, buvo draugai. Spalio 10 d. T. A. buvo atvažiavęs į kiemą, norėjo pasikalbėti, daug kartų skambino telefonu, bet ji nesutiko. T. A. jai kenkia, nes ji nenorėjo su juo bendrauti, jis vykdo išpuolius prieš ją (64-65, 118 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. K. parodė, kad surašė tarnybinį pranešimą administracinio teisės pažeidimo byloje, apžiūrėjo eismo įvykio vietą ir aprašė įvykio aplinkybes. Nežino, kas pranešė apie eismo įvykį, buvo vėlus paros metas. Konstatavo, kad įlenkti garažo vartai, akivaizdžiai matėsi, kad įlenkta automobilio lygyje, apgadinimai automobilio bamperio lygyje. Įvykio netyrė, tik užfiksavo pirminę informaciją, įvykio liudininkų nenustatė (117 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jis taiso automobilius ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta kaip klientą. T. A. mašina Audi A8 jam buvo atvaryta vėlai vakare 2015 m. spalio 8 d. arba 2015 m. spalio 9 d., o atiduota po savaitgalio, automobiliui tris-keturias dienas buvo taisomas kuro siurblys. Kol automobilis buvo pas jį, juo niekas negalėjo naudotis, nes jis buvo išardytas (117-118 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. D. parodė, kad įvykio dieną matė kaip tiesiai į garažą įvažiavo pilka Audi A8, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš smūgį automobilis gazavo, įvažiavo į garažą, sustojo, o tada dideliu greičiu nuvažiavo. Iš automobilio niekas neišlipo, jam nuvažiuojant jis matė paskutinius automobilio valstybinio numerio skaičius – (duomenys neskelbtini) (135-136 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Pagal kaltės formą pažeidimas numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje pasekmių atžvilgiu yra neatsargus.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismo posėdžio metu tiesiogiai liudytoju apklaustas J. D. parodė, kad įvykio dieną girdėjo, kaip prieš smūgį į garažo vartus pilkos spalvos Audi A8 automobilis gazavo, įvažiavo, sustojo, o tada iš eismo įvykio vietos pasišalino (135-136 b.l.). Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė santykių su nukentėjusiąja, skambino jai įvykio naktį (144-153 b.l.), tačiau jai atsisakius su juo bendrauti, galimai tyčia įvažiavo į jai priklausančio garažo vartus. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad liudytoja S. M. siekia jį apkalbėti, tačiau apie įvažiavimą į garažą pranešė ne pati nukentėjusioji, o įvykį matęs J. D. (8,40-41 b.l.), bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jis galėtų būti šališkas ar siekti melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (telefono pokalbių išklotinės, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (78-79 b.l.), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (81-82 b.l.)) ir liudytojo J. D. parodymai (135-136 b.l.) patvirtina, kad T. A. galimai veikė tyčia, tai yra sąmoningai, suprasdamas pasekmes, jog S. M. priklausantys garažo vartai gali būti apgadinti, jis jas numatė ir šioms pasekmėms leido kilti. Sugadinant svetimą turtą – nukentėjusiajai S. M. priklausančius garažo vartus, esančius (duomenys neskelbtini), automobilis Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip pažeidimo įrankis ir jo judėjimas buvo nukreiptas, siekiant padaryti žalą kito asmens turtui, tai yra sugadinti jau minėtus garažo vartus. Tokiu būdu T. A. savo veika nesukėlė eismo įvykio, o galimai tyčia sugadino svetimą turtą, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalies numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o galimai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d., požymiai. Nustačius, kad nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalies administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, T. A. negali būti inkriminuotas ir pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nes jis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant nustatytą tvarką. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2010 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-1191/2010).

BK 187 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Tyčia gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota. Jeigu byloje surinkti duomenys patvirtina, kad asmuo veikė neapibrėžta tyčia, jis turi atsakyti už visas pasekmes, realiai atsiradusias dėl jo neteisėtos veikos. Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti labai įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas ir kt. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai S. M. padaryta 750,2 Eur žala, tai patvirtina byloje esantis komercinis pasiūlymas (72 b.l.). Nuo 2015 m. sausio 1 d. 1 MGL dydis yra 37,66 Eur (2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“), todėl nukentėjusiajai S. M. padaryta žala viršijo 5 MGL ir T. A. veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 187 str. 1 d.

BK 187 str. 4 d. numato, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 str. numato, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas <...>. Atsižvelgiant galiojantį teisinį reguliavimą, nukentėjusiajai S. M. išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka pagal BPK 407 str. nuostatas dėl jos atžvilgiu galimai padarytos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., ir pateikti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 34 str. 2 d.).

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios S. M. įgaliotas atstovas advokatas Giedrius Ulinskas pateikė teismui prašymą dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš T. A. S. M. naudai 250,00 Eur patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, papildomų įrodymų rinkimą bei atstovavimą teisme, pateikė išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (103, 104-105 b.l.).

ATPK 279 str. numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pažymėtina, kad ATPK normose nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas.

ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

BPK 104 str. 2 d. numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nukentėjusiojo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir, esant pagrįstam prašymui, jas išieško iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens (2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-545-318/2014). Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo teisena T. A. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukta nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, tačiau teismui nustačius T. A. veiksmuose galimus nusikalstamos veikos požymius, procesas nėra pasibaigęs, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, nukentėjusios atstovo advokato Giedriaus Ulinsko prašymas paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę šias išlaidas išsiieškoti baudžiamojo proceso tvarka, kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 249 str., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 187 str. 1 d., 104 str. 2 d.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. A. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nukentėjusiosios S. M. įgalioto atstovo advokato Giedriaus Ulinsko prašymą dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo iš T. A. S. M. naudai palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiajai S. M. išaiškinti, kad ji turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 187 str. 1 d. ir pateikti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.