Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo suinteresuotiems asmenims D. D., G. D., A. C., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2022 m. gegužės 31 d. gautas pareiškėjos L. D. pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko V. D. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. D. mirties pagal antstolio sudarytą apyrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo trūkumai ir terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nustatė pareiškimo trūkumus – nėra pateikti duomenys, ar palikėjo palikimą priėmusiems asmenims yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, o jei jie išduoti, tai pareiškėja turi kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ir primokėti žyminį mokestį.

8. Paprastai ieškovas (pareiškėjas) įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktinį pagrindą, nurodo ieškinyje ir juos prideda prie ieškinio (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis), atsakovas (suinteresuotas asmuo) atsiliepimo faktinį pagrindą patvirtinančius įrodymus nurodo atsiliepime ir pateikia juos teismui kartu su atsiliepimu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 114 straipsnis). Pagal CPK 198 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Remiantis CPK 199 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo negali gauti kurio nors iš rašytinių įrodymų, jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl tokio įrodymo išreikalavimo. Teismas išreikalauja įrodymus (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu išnagrinėjęs minėtą prašymą konstatuoja, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (CPK 180 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-457-381/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus – duomenis iš paveldėjimo bylą vedančio notaro apie paveldėjimo byloje atliktus veiksmus, su informacija ar palikėjo V. D. palikimą priėmusiems asmenims jau yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, neįvertinęs prie pareiškimo pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia atskirojo skundo argumentus, kad toks teismo įpareigojimas neįvykdomas, nes iš pareiškėjos pateikto susirašinėjimo su notaru, akivaizdu, kad notaras atsisakė pateikti šiuos duomenis pareiškėjai.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis) tuo atveju, jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Taigi, tik pratęsus terminą palikimui priimti gali būti ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas.

11. Pažymėtina, kad pareiškėja pareiškimu, paduotu ypatingosios teisenos tvarka, prašo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, todėl, atsižvelgiant į teismų praktikoje nurodytą teisminių procesų eiliškumą bei faktinę situaciją, kad nėra duomenų apie siekiamo paveldėti turto priklausymą kitiems asmenims, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją teikti ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo CK 5.8 straipsnio pagrindu.

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pareiškėjos pareiškimo turinio matyti, kad pareikštas prašymas yra pakankamai aiškus, pareiškimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškimo trūkumai yra visiškai nepagrįsti, nesudarantys kokių kliūčių tolesnei proceso eigai.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo (ieškinio) trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos L. D. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.