Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, skirta Tauragės apylinkės teismo 2018-03-27 nuosprendžiu, kuriuo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2018-07-24 nutartimi, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo 2018-03-27 nuosprendį. Paskirta iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė suėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad suklastojo ir laikė dokumentą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2018-09-22 iki 2019-03-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Lietuvos Respublikos kelionės dokumente Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame A. G. vardu, suklastojo galiojimo datą, tai yra dokumento averso pusėje pakeitė galiojimo laiką iš 2017-04-28 į 2027-04-28, užklijuodamas ant pirminio įrašo „1“ baltą lapelį su juodos spalvos simboliu „2“, ir šį dokumentą laikė su savimi iki 2019-03-13, kol Norvegijos Karalystės pareigūnai A. G. sulaikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir 2019-03-16 09.10 val. deportavo iš Gardermoen oro uosto, Oslo, Norvegijos Karalystės, į Lietuvos Respubliką, kur Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Palangos oro uosto pasienio kontrolės punkte, adresu Liepojos plentas 1, Palanga, pasienio kontrolės metu iš skrydžio reiso (duomenys neskelbtini) įgulos narių gautame voke rado ir paėmė Lietuvos Respublikos kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, su pirminio turinio rekvizito pakeitimais.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis siekia būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Teisėjų kolegija, ištyrusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai A. G. pripažino kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja aplinkybes, kurias iš esmės jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat kelia ir naują versiją, jog jo dokumentus galėjo suklastoti koks nors kitas asmuo, nes šie dokumentai porą dienų buvo palikti atrakintame automobilyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus. Todėl vien tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde dėstoma kitokia nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas A. G. išteisinti.

7. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kasacinės instancijos teismo nutartyse išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-895/2018).

8. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių, ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, dėl veikos padarymo galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-275-895/2018 ir kt.).

9. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-251-1073/2018, 2K-275-895/2018). Taigi pati veika – dokumento suklastojimas – suponuoja, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti.

10. Šioje byloje A. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo ir laikė dokumentą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2018-09-22 iki 2019-03-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Lietuvos Respublikos kelionės dokumente Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame A. G. vardu, suklastojo galiojimo datą, tai yra dokumento averso pusėje pakeitė galiojimo laiką iš 2017-04-28 į 2027-04-28, užklijuodamas ant pirminio įrašo „1“ baltą lapelį su juodos spalvos simboliu „2“, ir šį dokumentą laikė su savimi iki 2019-03-13, kol Norvegijos Karalystės pareigūnai A. G. sulaikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir 2019-03-16 09.10 val. deportavo iš Gardermoen oro uosto, Oslo, Norvegijos Karalystės, į Lietuvos Respubliką, kur Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Palangos oro uosto pasienio kontrolės punkte, adresu Liepojos plentas 1, Palanga, pasienio kontrolės metu iš skrydžio reiso (duomenys neskelbtini) įgulos narių gautame voke rado ir paėmė Lietuvos Respublikos kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, su pirminio turinio rekvizito pakeitimais.

11. Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. A. G. teigia, jog jam nebuvo tikslo klastoti dokumentą. Nurodo, kad siekdamas neišmokėti nuteistajam atlyginimo, dokumentą galėjo suklastoti įmonės, kurioje A. G. dirbo, direktorius R. V. ar direktoriaus draugai nuteistojo bendradarbio bute. Taip pat apeliaciniame skunde pateikia ir naują versiją, jog dokumentą galėjo suklastoti koks nors kitas asmuo, nes A. G. dokumentai porą dienų buvo palikti atrakintame automobilyje. Teisėjų kolegija atmeta šiuos nuteistojo argumentus. A. G. kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.

12. Liudytoja A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie VRM) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos jaunesniąja specialiste. 2019-03-16 į Palangos oro uosto pasienio kontrolės punktą atskrido lėktuvas iš Norvegijos Karalystės į Palangą, reiso numeris (duomenys neskelbtini) Oslas-Palanga. Šiuo lėktuvu atskrido iš Norvegijos Karalystės deportuotas A. G.. Lėktuvui atskridus liudytoja nusiuntė jaunesnįjį specialistą A. G. ir vyresnįjį pasienietį A. Ž., kurie nuteistąjį perėmė iš lėktuvo įgulos. Vienas iš pareigūnų liudytojai perdavė voką, kurį gavo iš lėktuvo įgulos. Voke buvo deportacijos dokumentai, du lapai, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos išduotas kelionės dokumentas. Šie dokumentai buvo išduoti A. G. vardu. Juos patikrinus liudytojai kilo įtarimas, kad Lietuvos Respublikos išduotas kelionės dokumentas yra galbūt iš dalies suklastotas, t. y. galbūt pakeistas šio dokumento galiojimo laikas. Patikrinus Lietuvos Respublikos kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) per centrinę duomenų bazę, nustatė, kad jis galioja iki 2017-04-28, o pateiktame dokumente buvo nurodyta, kad galioja iki 2027-04-28. Paklausus A. G., kodėl skiriasi galiojimo laikai, jis atsakė, kad apie tai nieko nežino ir jis nieko nedarė. Daugiau komentuoti jis atsisakė. Taip pat buvo nustatyta, kad A. G. yra įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą (t. 2, b. l. 152). VSAT prie VRM Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos jaunesniosios specialistės A. L. 2019-03-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-03-16 11.30 val. iš Norvegijos Karalystės į Palangą, reisu (duomenys neskelbtini) Oslas-Palanga, atvyko asmuo be pilietybės A. G., turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Patikrinus minėtą asmenį ir jo turimą Lietuvos Respublikos kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad dokumentas iš dalies suklastotas – pakeista dokumento galiojimo data. Skrydžio bilieto duomenys: 2019-03-15, išvykimas Oslas, Gardermoen, į Palangą, Palangos oro uostas. Skrydis (duomenys neskelbtini), 2019-03-16, šeštadienis. Tiesioginis skrydis. Keleivis – deportuojamas asmuo, nelydimas. Išsiunčiamas iš šalies neturint leidimo gyventi. Deportuojamas asmuo – A. G., skrydis (duomenys neskelbtini), maršrutas (duomenys neskelbtini), išvykimo laikas 09.10 val., atvykimo laikas 11.35 val. Deportuotas iš Norvegijos be palydos pagal Čikagos sutartį, dėl leidimo gyventi nebuvimo, neteistas už nusikaltimus šioje šalyje (t. 1, b. l. 1–5). 2019-03-16 Asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokole nurodyta, kad iš A. G. paimtas Lietuvos Respublikos kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. G. (t. 1, b. l. 16). VSAT prie VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje 2019-03-22 Nr. 109 (KTS)-23 nurodyta, kad pateiktas tirti Lietuvos Respublikos kelionės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas A. G. vardu, yra pagamintas poligrafiniu būdu pagal Lietuvos Respublikos kelionės dokumento blankų gamybos reikalavimus ir jis yra tikras. Pateiktame tirti Lietuvos Respublikos kelionės dokumente Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. G. vardu, yra pirminio turinio rekvizitų pakeitimas. Duomenų lapo averso pusėje, grafoje „10. Galioja iki...“ esančio įrašo „28 04 2027“, 7-as simbolis „2“ nėra pirminis. Pakeitimas atliktas ant pirminio įrašo užklijuojant baltą lapelį su juodos spalvos simboliu „2“. Pirminis įrašas buvo „28 04 2017“ (t. 1, b. l. 23–25). Prašymo išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą kopijoje nurodyta, kad A. G. dėl kelionės dokumento kreipėsi 2015-04-27 ir 2015-04-28 buvo išduotas kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2017-04-28, ir įteiktas A. G. 2015-04-29 (t. 1, b. l. 30–31). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės duomenų bazės 2019-03-19 išrašo kopijoje nurodyta, kad A. G. kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2015-04-28 ir galiojo iki 2017-04-28. Anksčiau (1995-10-03) buvo išduotas kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 1997-09-28 (t. 1, b. l. 37–40).

13. Nors apeliaciniame skunde A. G. neigia suklastojęs kelionės dokumentą, teigia, kad nesiekė šio dokumento suklastoti, nes jis jam nebuvo reikalingas, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu negali sutikti. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog A. G. dirbti į Norvegiją išvyko be darbo sutarties. Nors vėliau (2018-09-25) sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 147–148), tačiau buvo Norvegijos pareigūnų sulaikytas dėl nelegalaus buvimo šalyje ir deportuotas, nes šalyje išbuvo ilgiau nei tris mėnesius. Nuteistasis yra asmuo be pilietybės, o kelionės dokumentas prilyginamas pasui – turi visus paso rekvizitus ir yra reikalingas vykstant dirbti į kitas valstybes. Motyvą (pagrindą) suklastoti šį dokumentą jis turėjo dėl to, kad Lietuvos Respublikoje buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir naujas kelionės dokumentas jam nebūtų išduotas. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja A. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog jeigu asmuo tiesiogiai (ne lėktuvu) vyksta iš Lietuvos į kitą šalį (nagrinėjamu atveju – keliasi keltu į Norvegiją), asmens dokumentas yra reikalingas, tačiau asmens patikra nevykdoma, nebent atsitiktinė. Su negaliojančiu dokumentu asmuo nebūtų išleistas. Jeigu toks asmuo skristų lėktuvu, jo niekas neišleistų iš Lietuvos Respublikos (t. 2, b. l. 152). Tuo tarpu A. G., vengdamas realios laisvės atėmimo bausmės, keltu išvyko į Norvegiją. Darytina išvada, jog šios aplinkybės patvirtina, kad suklastodamas dokumentą (pakeisdamas tikro dokumento turinį – galiojimo datą), A. G. tikėjosi nevaržomas keliauti po užsienio valstybes, taip vengdamas baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikoje, o tai rodo, kad jis turėjo tikslą suklastoti kelionės dokumentą, todėl jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia.

14. Atmestina nuteistojo keliama versija, jog siekdamas neišmokėti nuteistajam atlyginimo, dokumentą galėjo suklastoti įmonės, kurioje A. G. dirbo, direktorius R. V. ar direktoriaus draugai nuteistojo bendradarbio bute. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokias apelianto nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko deklaratyviais. Pažymėtina, jog tai, kad tarp nuteistojo ir jo buvusio darbdavio R. V. vyksta civilinis teisinis ginčas dėl neišmokėto atlyginimo, taip pat nėra aplinkybė, kuri galėtų patvirtinti R. V. siekį, kad A. G. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes A. G. patraukus baudžiamojon atsakomybėn R. V. prievolė atsiskaityti su nuteistuoju už darbą dėl to savaime neišnyktų. Taip pat atmestina ir nuteistojo apeliaciniame skunde pateikta nauja versija, jog dokumentą galėjo suklastoti koks nors kitas asmuo, nes A. G. dokumentai porą dienų buvo atrakintame automobilyje (todėl visiems prieinami). Šias apelianto nurodomas aplinkybes galinčių patvirtinti duomenų nuteistasis nepateikė, byloje tokių duomenų taip pat nėra, todėl tokie jo argumentai laikytini menamo pobūdžio pamąstymais.

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.