Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Vaidai Mikalonienei, Laimai Avižienytei, Vytautei Svetlauskaitei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. Ž. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone:

V. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

V. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Vaizdo įrašas pateiktas iš (duomenys neskelbtini). Atidaromas pavadinimu „video-9ecbd85ea1c4cf3b5312bda69f5c75c9-V“ vaizdo įrašas, kuris yra spalvotas. Matomas telefonas, kuriame yra paleidžiamas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matomas minėtas vyras, už jo – šaldytuvai su gėrimais. Vyras rankose laiko cigarečių pakelį ir kalba, vėliau greitu žingsniu pradeda eiti kairės pusės link ir atidaro vieną iš gėrimų šaldytuvų, kur pasiima viena stiklinį butelį gėrimo. Vaizdo įraše pasikeičia kamera, iš kurios filmuojama, ir dabar yra matoma taip pat kasininkė. Vyras stovi prie kasos ir perka pasiimtą gėrimą iš šaldytuvo, atsiskaito su balta banko mokėjimo kortele bekontakčiu būdu. Tada kurį laiką žiūri į atsiskaitymo aparatą ir skėsčioja rankomis, kalba. Kasininkė paspaudžia kažką aparate, toliau spaudinėja savo kasos ekraną, o tada dar nuskenuoja butelį „Jack Daniel's“ ir vyras atsiskaito vėl balta banko mokėjimo kortele bekontakčiu būdu. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 97–101). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, jog V. Ž. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone bei ją panaudojo, t. y. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. Ž. parodymai yra gana nuoseklūs ir atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka teisme ištirti įrodymai: nukentėjusiosios G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji bylai reikšmingu laiku ir vietoje pametė banko mokėjimo kortelę, o vėliau nustatė, kad šia elektronine mokėjimo priemone buvo atsiskaitoma skirtingose vietose, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti; jos 2023 m. liepos 7 d. pareiškimas; 2023 m. liepos 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, AB (duomenys neskelbtini) banko 2023 m. liepos 17 d. atsakymas ir 2023 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kurie įrodo atsiskaitymus G. M. vardu išduota banko mokėjimo kortele, kurie inkriminuoti kaltinamajam. 2023 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai patvirtina, kad būtent V. Ž. atliko atsiskaitymus G. M. vardu išduota banko mokėjimo kortele.

Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, V. Ž. nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis šių nusikalstamų veikų darymo metu suvokė savo veikų neteisėtumą, t. y. kad neteisėtai įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę, kurią panaudojo inicijuodamas finansines operacijas, ir norėjo taip veikti.

Prokurorė baigiamojoje kalboje neteisingai nurodė, kad V. Ž. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas idealia sutaptimi. Pažymėtina, kad jau seniai susiformavusi teismų praktika, kad situacijose, kai kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, kaip ideali sutaptis kvalifikuojamos tik veikos, nustatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Tuo metu veika, nurodyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip sudaranti realią sutaptį su kitomis nusikalstamomis veikomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2K-508/2014, 2A-7-489/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-908/2024).

Nagrinėjamu atveju V. Ž. bylai reikšmingu laiku neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje aprašyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. laikoma baigta nuo bent vienos alternatyvios neteisėtos veikos padarymo. Vadinasi, kaltinamajam neteisėtai įgijus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, jo nusikalstama veika laikytina baigta. Byloje taip pat nustatyta, kad po to V. Ž. neteisėtai inicijavo devynias finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (bekontaktę kortelę), t. y. pradėjo daryti atskirą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. Taigi kaltinamasis, darydamas nusikalstamas veikas, darė ne tapačius, o skirtingo pobūdžio veiksmus. Be to, akivaizdu, kad svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo laikas ne visiškai sutampa su jos neteisėto panaudojimo finansinėms operacijoms inicijuoti laiku. Šios išvados, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, patvirtina, kad V. Ž. nusikalstamos veikos padarytos realia sutaptimi.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. Ž., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. Ž. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas finansų sistemai, abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo padarytų veikų motyvai savanaudiški, jis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę, kurią vėliau panaudojo neteisėtai inicijuodamas devynias finansines operacijas. Kaltinamasis tokiais veiksmais atsiskaitė už prekes 149,94 Eur sumai.

V. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, teistumas išnykęs, taigi laikomas neteistu (2 t., b. l. 87–92). Jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, iš esmės nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 93–131). Kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 158–160), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 161). Byloje nėra duomenų apie V. Ž. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) programoje nuo 2019 m.

Teismas nemano, kad yra teisinis pagrindas skirti V. Ž. už padarytus nusikaltimus baudą, nes kaltinamasis nedirba, iš esmės nemoka paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus, dėl to turi daug skolų (apie 15 000 Eur) (1 t., b. l. 140–144). Akivaizdu, kad V. Ž. dėl tokios finansinės padėties nesumokėtų paskirtos baudos, juolab baudžiamasis įstatymas nustato, kad už apysunkį nusikaltimą minimali skirtina bauda yra gana nemaža – nuo 100 MGL (5 000 Eur) dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). To nepaneigia aplinkybė dėl skirtinos baudos sumažinimo vienu trečdaliu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (net ir sumažinus baudą trečdaliu, baudos dydis išlieka gana didelis). Vien kaltinamojo ir jo gynėjo pageidavimas skirti baudą teismo savaime neįpareigoja.

Teismas taip pat nesutinka su prokurorės pozicija, išsakyta baigiamosios kalbos metu, dėl kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

V. Ž. laikomas pirmą kartą teisiamu asmeniu BK 55 straipsnio prasme, nes jo teistumas yra išnykęs. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis iš tiesų anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn aštuonis kartus, tačiau jis pagal paskutinį nuosprendį atliko laisvės atėmimo bausmę 2019 m. vasario 6 d. (2 t., b. l. 87–92), o šioje byloje padarė nusikalstamas veikas praėjus pakankamai nemažam laikui – 2023 m. liepos 7 d. (daugiau kaip ketveriems metams). V. Ž. iš tiesų yra padaręs itin daug administracinių nusižengimų, taip pat ir smulkių vagysčių (2 t., b. l. 93–131), nedirba, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Kita vertus, būtina taip pat atsižvelgti į V. Ž. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ilgesnį laiką, jis, neteisėtai panaudodamas tokią priemonę, neteisėtai atsiskaitė už prekes pakankamai nedidelei pinigų sumai. Tokios išvados nepaneigia tai, kad iš viso devynis kartus buvo neteisėtai panaudota svetima elektroninė mokėjimo priemonė. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė nerasta pas V. Ž., todėl laikytina, kad jis savo noru baigė disponuoti aptariama priemone.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti V. Ž. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmes, kurių dydžiai mažesni nei vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vidurkis – 52,5 parų arešto bausmės). Tokios išvados nepaneigia tai, kad dėl kaltinamojo teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos. Skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į jo nusikalstamą elgesį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 45 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 30 parų arešto – bausmės, ir V. Ž. paskirti subendrintą bausmę – 75 parų arešto bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju V. Ž. yra teisinis pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nors kaltinamasis laikomas kaip pirmą kartą nuteistas arešto bausme, jo teistumas išnykęs, tačiau negalima ignoruoti, kad teisme nagrinėjamos dar dvi V. Ž. baudžiamosios bylos. Nors dėl kaltinamojo nėra priimta kitų apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau minėta aplinkybė neigiamai apibūdina jo asmenybę. Be to, kaip minėta, V. Ž. itin daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 93–131). Jo asmenybę itin neigiamai apibūdina ta aplinkybė, kad po šioje byloje įrodymų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis toliau nuolat daro administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes. Kaltinamasis neturi realaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Jokių teigiamai apibūdinančių V. Ž. asmenybę aplinkybių nenustatyta. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. iš esmės ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis nedaro atitinkamų išvadų keisti savo gyvenimo būdą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad V. Ž. siekia įsidarbinti.

V. Kiti klausimai

V. Ž. šioje byloje taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais ir kita informacija palikti saugoti byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį V. Ž. gynusio advokato darbo užmokestį (2 t., b. l. 68–72). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju teismas savo iniciatyva kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo, nes buvo pagrindas spręsti klausimą dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Byloje V. Ž. laikinai nebuvo sulaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. Ž. (V. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 40 parų arešto bausmę.

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 45 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 30 parų arešto – bausmės, ir V. Ž. paskirti subendrintą bausmę – 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

V. Ž. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais ir kita informacija palikti saugoti byloje.

Iš V. Ž. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. pažymą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) V. Ž. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 37 452 371 arba elektroniniu pašto adresu kaunas@kalejimai.lt;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki antrame punkte nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.