- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- e2A-1324-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04631-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IPUKIS“
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IPUKIS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-959/2025 pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IPUKIS“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, „LITGRID“, akcinė bendrovė, M. K. ir S. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „IPUKIS“ 960 Eur žalos atlyginimo, 20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra asmuo, atsakingas už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą Kauno miesto viešosiose (duomenys neskelbtini) kapinėse. Atvykęs prie kapavietės, ieškovas pamatė, kad viena apdailos plokštė sugadinta. Šalia kapavietės vykdytus medžių pjovimo darbus pagal galimai „LITGRID“, AB, užsakymą vykdė atsakovė UAB „IPUKIS“. 2024 m. kovo 18 d. pareiškimu buvo kreiptasi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ąjį veiklos skyrių ir 2024 m. kovo 27 d. gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad iš Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ gautas atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, jog šalia kapavietės vykdytus medžių pjovimo darbus pagal galimai „LITGRID“, AB, užsakymą vykdė atsakovė UAB „IPUKIS“. Todėl šis juridinis asmuo yra tiesiogiai atsakingas už kapavietei padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „IPUKIS“ prašė patikslinto ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pašalintas medžio kamienas nuo ieškovo kapavietės yra nutolęs daugiau nei 5 metrus, todėl sistemiškai pjaunant šakas, o vėliau dalimis medžio kamieną, nebuvo jokio fizinio kontakto su ieškovo kapaviete. Prie pat pašalinto medžio kamieno yra daugiau kapaviečių, kurios nėra pažeistos ir negauta jokių nusiskundimų dėl atliktų darbų, nors šalinimo darbai buvo atliekami labai arti kitų paminklų. Atsakovės darbuotojams nebuvo jokio reikalo artintis ir vaikščioti ant ar šalia ieškovo prižiūrimos kapavietės, dalimis supjaustytas medis ir šakos buvo išnešti prie keliuko esančio priešingoje pusėje, nei yra pažeista kapavietė. Ieškovas nenurodė absoliučiai jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė padarė kokią nors žalą ieškovui: nėra jokių liudytojų, filmuotos ar fotografuotos medžiagos, paaiškinimų ir kitų duomenų, kurie leistų manyti, jog būtent atsakovė padarė žalą ieškovui.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „LITGRID“, AB, prašė ieškovo patikslino ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti pagal byloje esančius įrodymus. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. jis su rangovu UAB „IPUKIS“ sudarė infrastruktūros priežiūros centro pietų regiono 110-400 kV oro linijų trasų valymo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu rangovas pagal užsakymą atliko oro linijos apsaugos zonoje esančių pavojingų medžių valymo darbus elektros perdavimo oro linijoje (duomenys neskelbtini) tarp atramų (duomenys neskelbtini). Darbų užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), darbų pradžia 2024 m. sausio 8 d. ir Nr. (duomenys neskelbtini) darbų pradžia 2024 m. sausio 22 d.. Gavus ieškinį, trečiasis asmuo susisiekė su rangovo darbų vadovu V. M., kuris neigė, jog plokštę pažeidė atsakovė medžių kirtimo kapinėse metu, o darbus baigė 2024 m. sausio 15 d. Trečiasis asmuo iš rangovo pateiktos informacijos negalėjo konstatuoti, jog būtent dėl jo kertamo medžio buvo sugadintas ieškovo turtas. Kadangi rangovo buvo nurodyta, jog medžio kirtimo metu ieškovo turto sugadinimas nebuvo nustatytas (pastebtas), o nukirstus medžius, šakas vėliau tvarkė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, kuriai pavesta atlikti kapinių priežiūros ir tvarkymo funkcijas, įskaitant ir Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatyta pareigą šalinti elektros tinklams pavojų keliančius medžius kapinių teritorijoje. Trečiasis asmuo teigė, kad labiau tikėtina, jog būtent Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ yra atsakinga už ieškovo turto sugadinimą, tačiau iš šiuo metu byloje esančių įrodymų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kieno konkrečiais veiksmais buvo sugadintas ieškovo turtas ir kas turėtų atsakyti už padaryta žalą, kadangi skirtingu metu tiek atsakovė, tiek Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ vykdė tam tikrus darbus kapinių teritorijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu nutraukė bylos dalį, kurioje pareikštas reikalavimas dėl 60 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje patikslintą ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės ieškovui 920 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 938,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 14,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas vertino, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą įrodė šie byloje surinkti netiesioginiai duomenys: atsakovė, vykdydama 2019 m. gruodžio 11 d. su trečiuoju asmeniu „LITGRID“, AB, sudarytą infrastruktūros priežiūros centro pietų regiono 110-400 kV oro linijų trasų valymo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio-vasario mėn. atliko eglės, augusios kelių metrų atstumu nuo ieškovo prižiūrimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), pjovimo darbus. Darbus atliko atsakovės darbuotojai M. K. ir S. P.; liudytojo V. M. parodymais bei trečiojo asmens M. K. paaiškinimais nustatyta, kad tie patys atsakovės darbuotojai tose pačiose kapinėse pjaudami kitą medį apgadino kitą paminklą, kurio prižiūrėtojui atsakovė atlygino žalą. Žala kilo trečiojo asmens M. K. pjaunamo medžio viršūnei nukritus ant paminklo; atsakovės atsiliepimo 14 punkte pateiktoje nuotraukoje matoma ties kraštu skilusi kapavietės granitinė plokštė; toks pažeidimas sukeltas stipraus išorinio mechaninio poveikio; trečiasis asmuo M. K. paaiškino, jog darbus vykdė 2024 m. vasario mėn., taigi darbų pabaigą ir žalos nustatymo dieną (2024 m. kovo 9 d.) skiria kelių savaičių laiko tarpas. Šie duomenys leido daryti tikėtina išvadą, jog žalą ieškovo turtui sukėlė ant jo užkritusi atsakovės darbuotojų pjaunamo medžio kulbė ar šaka, ir tai galėjo įvykti tiek medžio pjovimo metu (kulbei užkritus tiesiai ant plokštės ar atšokus nuo žemės), tiek vėliau tretiesiems asmenims nešant nupjauto medžio dalis į kelią. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtino ir tai, kad byloje nenustatyti jokių kitų asmenų veiksmai, kurie galėjo sukelti nurodytą žalą. Teismas sprendė, jog atsakovė, vykdydama medžio pjovimo darbus, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
7. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomą priteisti 900 Eur dydžio turtinę žalą įrodo jo pateikti rašytiniai įrodymai: SĮ „Kapinių priežiūra“ 2024 m. balandžio 9 d. pažyma, kurioje pažymima, kad Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūra buvo perrašyta A. P. vardu; paskutinis palaidotas asmuo E. N.; 2024 m. kovo 12 d. UAB „Akmelita ir Ko“ komercinis pasiūlymas; 2024 m. kovo 22 d. gamybos sutartis; 2018 m. balandžio 20 d. gamybos sutartis; 2018 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaita faktūra; kasos pajamų orderiai, pavedimas; 2024 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Akmelita ir Ko“ PVM sąskaita faktūra; ieškovo 900 Eur mokėjimas UAB „Akmelita ir Ko“. Ieškovo žalą sudarė ir jo prašoma priteisti 20 Eur suma, sumokėta už pažymą dėl atsakingo asmens už kapavietės (duomenys neskelbtini) priežiūrą, kuria jis kvalifikavo bylinėjimosi išlaidomis. Pažyma įrodo, jog žala padaryta būtent ieškovui. Šių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę žalos jo turtui ir jo procesinės pareigos šią žalą įrodyti teisme. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko sumažinti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo 60 Eur suma iki 900 Eur.
8. Teismas sprendė, kad jei atsakovė medžio pjovimo darbus būtų vykdžiusi nepažeisdama bendro pobūdžio pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, žala ieškovui nebūtų atsiradusi. Dėl to tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė. Ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „IPUKIS“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Prieš atsakovę ieškovas ir pirmosios instancijos teismas panaudojo jos pačios sąžiningai atskleistas aplinkybes, kad tose pačiose kapinėse buvo padaryta žala kitai kapavietei, tačiau jokio ieškinio bendrovė negavo, nes nedelsiant buvo susisiekta su kapavietės šeimininkais ir atlyginta žala. Atsakovei nėra finansiškai sudėtinga atlyginti žalą ieškovui, tačiau šiuo konkrečiu atveju nebuvo ir nėra atsakovės kaltės, ji neįrodyta. Atsakovė skatina darbuotojus sąžiningai informuoti apie jų padarytą žalą, netaiko drausminių poveikio priemonių, nes tik tokiu būdu gali užtikrinti skaidrų ir etišką veiklos vykdymą. Suprasdama ieškovo išgyvenimus, atsakovė neteikė ir neteikia jokių bylinėjimosi išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl deliktinės atsakomybės taip pat pripažino, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų dėl atsakovės kaltės, tačiau laikė, jog yra netiesioginiai įrodymai neva patvirtinantys, kad atsakovė atlikdama darbus kapinėse elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.
1.2. Šiuo konkrečiu atveju remtis išskirtinai tik netiesioginiais įrodymais, nesant kitų byloje duomenų, kurie galėtų patvirtinti teismo įsitikimą esant žalai, nėra jokio pagrindo. Pirmos instancijos teismo nurodytais netiesioginiais įrodymais ieškovas net nesirėmė savo ieškinyje, tik sužinojęs tam tikras aplinkybes, ieškovas jas panaudojo teisminio nagrinėjimo metu. Ieškovas net nežinojo, kas galėtų būti tinkamas atsakovas byloje, nes tik gavus atsiliepimus į ieškinį pats ieškovas sprendė, jog tinkamas atsakovas yra būtent UAB „IPUKIS“.
1.3. Nei vienas netiesioginis įrodymas nepatvirtina, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Tai, kad, konkrečiu laikotarpiu, Kauno miesto viešosiose (duomenys neskelbtini) kapinėse, atsakovė atliko planuotus darbus netoli ieškovo kapavietės, negali patvirtinti, jog atsakovės darbuotojai galėjo padaryti žalą. Nepaisant to, kad tie patys atsakovės darbuotojai tose pačiose kapinėse pjaudami kitą medį apgadino kitą paminklą, kurio savininkams atsakovė atlygino žalą ir tai, kad žala kilo trečiojo asmens M. K. pjaunamo medžio viršūnei nukritus ant paminklo, niekaip neįrodo, jog buvo padaryta žala ieškovui. Trečiojo asmens M. K. paaiškinimas, jog darbus vykdė 2024 m. vasario mėn., taigi tai, jog darbų pabaiga ir žalos nustatymo diena (2024 m. kovo 9 d.) skiria kelių savaičių laiko tarpas, visiškai neįrodo, jog atsakovės darbuotojai galėjo padaryti žalą nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kaip ir tai, jog ieškovo kapavietei yra padarytas fizinis poveikis būtent dėl kritusio medžio dalies atsitrenkimo (tai tik prielaida).
1.4. Kapinės yra vieša vieta, kurioje lankosi įvairūs žmonės, todėl padaryti žalą gali ir galėjo bet kokie pašaliniai žmonės. Nei vienas iš paminėtų netiesioginių įrodymų yra nesusijęs jokia forma su ieškovo kapavietei padaryta žala. Ieškovas niekada neįrodinėjo, kad fizinis poveikis galėjo teoriškai būti nuo pjaunamo medžio dalies (krentančios dalies), kai pjaunamas medis yra net už 5 metrų atstumo. Byloje ieškovas nepateikė specialisto išvados ar profesionalių medžių pjovėjų nuomonės, kaip gali ir kokio sunkumo medienos gabalas gali kristi net penkis metrus į šoną nuo pjaunamo medžio kamieno ir apgadinti išskirtinai tik vieną vienintelį antkapį konkrečioje jo vietoje.
1.5. Ieškovas neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Ieškovas neįrodinėjo nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio, o skundžiamame sprendime nėra pasisakoma, kokia bendroji rūpestingumo pareiga buvo pažeista pjaunant medį, nes byloje nebuvo jokio įrodymo, kad atsakovės darbuotojai būtų elgęsi neapdariai, nerūpestingai, pažeidė saugos reikalavimus ir pan. To tiesiog niekas neįrodinėjo. Be to, Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ atstovė nepateikė jokių duomenų, kad įmonė turėtų informacijos, jog atsakovė, atlikdama darbus, kaip nors pažeidė saugumo taisykles, būtų nepaisiusi Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūros“ darbuotojų nurodymų ar pastabų ir kita.
1.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be aiškių motyvų, dviprasmiškas, neatskleista bylos esmė. Nėra aišku kokiais konkrečiais įrodymais ir motyvais teismas priėmė palankų sprendimą ieškovui.
Atsiliepimas
10. Ieškovas A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti įrodymus dėl atstumo nuo šalintos eglės iki pažeistos kapavietės plokštės, t. y. fotonuotraukos su matavimo metu rodomais matavimo prietaiso rodmenimis ir matavimo prietaiso gamykliniai duomenys (sertifikatas). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, nors, atsakovė laikosi pozicijos, kad byloje nėra kaip nors užfiksuoti eglės pjovimo ir jos ar jos fragmentų užvirtimo ant kapavietės plokštės momentas. Atsakovė, kaip ir ieškovas, neprašė skirti ir nedarė ekspertizės. Teisme atsakovė negrindė savo atsikirtimų atstumu tarp šalintos eglės ir sugadintos kapavietės plokštės, o naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos teisme negalima grįsti savo apeliacinio skundo.
2.2. Atsakovė turėjo visas galimybes savo atsikirtimus į ieškinį grįsti atliktais vietoje matavimais. Tam buvo būtina tinkamai fiksuoti matavimų faktą antstolio pagalba arba tiksliai nurodyti matavimo laiką ir įrenginį (jo pavadinimą ir numerį), kuriuo buvo atklikti matavimai. To padaryta nebuvo nei pirmos instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą. Atsakovė turėjo galimybę pateikti teismui prašymą skirti atitinkamą ekspertizę, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu atsakovė apeliacijos procese neturi teisės grįsti savo apeliacinio skundo kažkokiais techniniais matavimais. Kadangi teismas vis tik be jokių išlygų priėmė apeliacinį skundą ir iki atsiliepimo į apeliacinį skundą termino teikimo pabaigos nėra aišku, ar apeliacinės instancijos teismas nenagrinės atsakovės pateiktų matavimų, kaip įrodymo byloje, ieškovas savo atsiliepime teikia savo atliktus matavimus, kurie buvo atlikti 2025 m. balandžio 9 d. lazerinio matavimo įrenginiu. Matavimai atlikti nuo nupjauto medžio kamieno vidurio iki antkapio plokštės sugadinimo vietos. Tai yra naujas įrodymas, kurio pateikimo būtinumas atsirado tik gavus apeliacinį skundą iš atsakovės. Kadangi atsakovė teikia įrodymą ne jį pridėdama, o įkomponuodama į apeliacinį skundą, ieškovas atlieka tokią pat procedūrą.
2.3. Tai, kad konkrečiu laikotarpiu Kauno viešosiose (duomenys neskelbtini) kapinėse atsakovė, atlikdama planuotus darbus netoli ieškovo kapavietės, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai patvirtina visa virtinė veiksmų: negavo reikiamų leidimų darbų atlikimui; neatidžiai įvertino, kad sidabrinė eglė turėjo keturgubą statusą; sidabrinė eglė augo ne tik elektros tinklų apsaugos zonoje, bet ir miesto teritorijoje, kapinėse ir kultūros paveldo teritorijoje. Taigi ši sidabrinė eglė turėjo keturgubą statusą. Todėl jos kirtimui turėjo būti pritaikyti griežčiausi reikalavimai taikytini bet kuriam teritorijos statusui. Šio medžio pašalinimui, darbus vykdanti įmonė privalėjo gauti leidimą. Dėl tokio leidimo atsakovė net nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę.
2.4. Atsakovės pareiga buvo raštiškai informuoti Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ apie numatomą darbų pradžią. Jei atsakovė būtų informavusi Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ raštu, tai rašte būtų reikėję konkrečiai nurodyti kur, kokie ir kada darbai bus vykdomi. Atsakovė apsiribojo informavimu telefonu, tuo parodydama atsainų požiūrį į savo pareigas ir nerūpestingumą, tuo pačiu ignoruodama imperatyvų reikalavimą – informuoti raštu. Atsakovės transportas į kapinių teritoriją patekdavo nelegaliai. Tai akivaizdus nerūpestingumas, ignoruojant nustatytą tvarką. Medžio pjovimo darbams kapinėse turėjo tiesiogiai ir betarpiškai vadovauti atsakovės paskirtas pavojingų darbų vadovas – V. M.. Tačiau darbams vadovavo brigadininkas M. K.. Realiai tai pavojingų darbų vadovavimo patikėjimas žemiausiai vadovų grandžiai. Tai akivaizdus jau net ne nerūpestingumas, o ignoravimas imperatyvaus reikalavimo dalyvauti, vykdant sidabrinės eglės šalinimo darbus.
2.5. Kitos, nei ieškovo prižiūrimos, kapavietės apgadinimo klausimą iškėlė ne atsakovė savanoriškai, kaip teigia savo apeliaciniame skunde, o atskleidė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius, tikslindamas ieškovo kapavietės sugadinimo faktą. Todėl šio fakto vertinti atsakovės naudai, kaip geranoriško nėra jokio pagrindo. Atsakovės sąžiningą elgesį paneigia faktas, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas aiškindamas kitos kapavietės pažeidimą, teigė, jog antkapis buvo nuverstas neatidžiai sukantis su nupjauta medžio dalimi (turėjo būti pakankamai ilga), o teismo proceso metu paaiškėjo, kad antkapis buvo pažeistas krintančia medžio dalimi. Tai turėtų būti vertinama kaip bandymas klaidinti teismą, o ne sąžiningas elgesys. Tai, kad padaryta žala ne tik ieškovo prižiūrimai kapavietei bet dar ir kitai kapavietei, įrodo, jog buvo dirbama neatsargiai, nerūpestingai, neatsakingai ir nebuvo tinkamos darbų priežiūros ir tinkamo darbų organizavimo. Tai patvirtina, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai.
2.6. Pirmosios instancijos teismo įvertinimu, laikotarpio trukmė tarp atsakovės sidabrinės eglės šalinimo darbų ir žalos fakto nustatymo momento, yra kelios savaitės. Tai ne keli mėnesiai, kaip teigė atsakovė. Trečiojo asmens M. K. paaiškinimas, jog darbus vykdė 2024 m. vasario mėn., nepaneigia galimybės, jog darbų vykdymo dieną ir žalos nustatymo dieną – kovo 9 d., skyrė mažiau kaip dvi savaitės. Trumpą laikotarpį, tarp darbų vykdymo ir žalos nustatymo, patvirtina ir ant kapavietės rastų atplaišų šviežumas. Tai, kad atsakovė netiesiogiai galėjo padaryti žalą, įrodo faktas, jog niekas daugiau medžio šalinimo darbų tuo metu Kauno viešosiose (duomenys neskelbtini) kapinėse nevykdė.
2.7. Atsakovės darbų vadovo V. M. 2024 m. rugpjūčio 13 d. 14.17 val. telefoninis skambutis ieškovui, kurio metu jis siūlė kompensuoti paminklo atstatymo išlaidas, bet nesutiko apmokėti ieškovo turėtas teisines advokato padėjėjo paslaugas, yra tiesioginis žalos padarymo pripažinimo faktas, o ne prielaida. Apie šį telefoninį skambutį ieškovas paviešino pirmame teismo posėdyje. Tai, kad, vykdant darbus, buvo tikimasi stiprių smūgių į aplinkui darbų zoną esančius paviršius, patvirtina M. K. liudijimas, jog nupjautos šakos buvo klojamos sluoksniais ant aplink esančių paviršių, jog juos apsaugotų nuo krentančių dalių smūgių. Tai ne prielaida, o darbus vykdžiusio asmens liudijimas. Tikimybė, kad kažkokie pašaliniai žmonės gali būti suinteresuoti ateiti specialiai prie ieškovo prižiūrimo kapo ir jį suniokoti, būtent tuo metu kai darbus baigė atsakovė, yra artima nuliui. Kai tuo tarpu yra pakankamai didelė tikimybė, kad vykdant pavojingus darbus gali būti pažeista ieškovo prižiūrima kapavietė, nes tiesiogiai pateko į pavojingų darbų vykdymo zoną – apskritimas, kurio spindulys 6 metrai nuo pjaunamos eglės.
2.8. Pavojinga zona, kurioje gali kristi kokios nors pjaunamo medžio dalys nustatyta ne mažiau kaip 6 metrai. Pavojinga darbo zona aplink genimą medį yra apskritimas, kurio spindulys yra lygus dvigubam krintančių medžio dalių ilgiui, bet ne mažesnis nei 6 metrai nuo pjūvio vietos. Tokio nustatyto pavojingos zonos dydžio, kuriame yra tikimybė nukristi nupjautoms medžių dalims, negali kvestionuoti joks specialistas ar profesionalus medžio pjovėjas. Tai ne vieno kurio specialisto nuomonės klausimas, o ilgalaikio ir išsamaus patyrimo apibendrinanti išvada įtvirtinta valstybės institucijos patvirtintame norminiame akte. Jei teoriškai nebūtų tikimybės nukristi pjaunamai viršutinei kamieno daliai ar šakai 5 metrus, tai pavojingų darbų zona nebūtų dar 1 metru didesnė, t. y. 6 metrai. Ieškovo kapavietė patenka į pavojingų darbų zoną, kuri nustatyta – 6 metrai. Nebuvo imtasi jokių specialių priemonių apsaugoti ieškovo artimųjų kapavietę nuo galimo pavojingų veiksnių poveikio. Suskaldyta plokštė buvusi 5 metrų atstumu nuo pjaunamos eglės patenka į Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. patvirtintose „Darbuotojų saugos ir sveikatos metodinių rekomendacijų vykdant miško darbus“ 82 punkte nurodytą pavojingą 6 metrų zoną.
Atsiliepimas
2.9. Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ nei atsakyme į ieškovo pretenziją, nei atsiliepime į ieškinį neužsimena apie kapaviečių dengimą žalios spalvos medžiaga. Tokį procesą, nepateikdama jokių įrodymų, mini tik atsakovė. Atsakovės teikiama nuotrauka visiškai nesusijusi su pjautos sidabrinės eglės vieta. Nesusijusi su darbų vykdymo vieta, pateikta nuotrauka (asociatyvi) pareziumuoja įtarimą, kad bandoma falsifikuoti realias sidabrinės eglės šalinimo darbų aplinkybes ir taip klaidinti teismą Jei kapavietė būtų buvusi uždengta medžiaga, ant kapavietės nebūtų buvę įvairių medienos atplaišų ir atliekų. Nei atsakovė, nei Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ nepateikė jokių faktų, kad ieškovo prižiūrima kapavietė buvo apdengta medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu ir negalėjo pasisakyti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Ieškovas A. P. kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: duomenis apie atstumą nuo šalintos eglės iki pažeistos kapavietės plokštės, t. y. fotonuotraukas su matavimo metu rodomais matavimo prietaiso rodmenimis ir matavimo prietaiso gamyklinius duomenis.
13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis) (CPK 388 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
14. Įvertinus pateiktų įrodymų turinį, matyti, kad ieškovo teikiami duomenys yra gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atsakovei (apeliantei) UAB „IPUKIS“ iš esmės šie duomenys yra žinomi, aplinkybė apie esantį atstumą nuo šalintos eglės iki pažeistos kapavietės plokštės atsakovė grindžia ir savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų duomenų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimtini.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. P. yra asmuo, atsakingas už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą Kauno miesto viešosiose (duomenys neskelbtini) kapinėse. 2024 m. kovo 9 d. ieškovas pastebėjo, kad apgadinta kapavietės apdailos plokštė. 2024 m. kovo 18 d. ieškovas pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ąjį veiklos skyrių ir 2024 m. kovo 27 d. gavo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad iš Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ gautas atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, jog šalia kapavietės vykdytus medžių pjovimo darbus pagal galimai „LITGRID“, AB, užsakymą vykdė atsakovė UAB „IPUKIS“. Ieškovas nurodė, kad reali padaryta žala ieškovui dėl turto sugadinimo yra 900 Eur. Grįsdamas žalos dydį, ieškovas pateikė pasiūlymą dėl kapavietės plokštės keitimo už 900 Eur sumą ir sutartį su UAB „Akmelita ir Ko“, kurios pagrindu 2018 m. lapkričio 18 d. UAB „Akmelita ir Ko“ ieškovui išrašė sąskaitą už granito detales, betonavimo, montavimo darbus ir raides, kurią ieškovas apmokėjo.
17. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑230‑611/2018).
19. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad buvo neteisėti, ieškovo įrodinėti, atsakovės veiksmai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (aplinkybės, kad būtent atsakovė nurodytu laikotarpiu savo veiksmais sugadino ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą), kaltę ir priežastinį ryšį. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad byloje nėra jokio tiesioginio įrodymo, jog jos darbuotojai būtų elgęsi neapdariai, nerūpestingai, pjaudami medį pažeidė saugos reikalavimus. Atsakovės teigimu, kadangi kapinės yra vieša vieta, kurioje lankosi įvairūs žmonės, todėl padaryti žalą galėjo ir bet kokie pašaliniai žmonės. Nei vienas iš pirmosios instancijos teismo įvertintų netiesioginių įrodymų, atsakovės vertinimu, nėra susijęs jokia forma su ieškovo kapavietei padaryta žala. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įrodinėjimo priemonių leistinumas reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse); leistinumo reikalavimo (plačiąja prasme) neatitinka, inter alia (liet. be kita ko), tokie faktiniai duomenys, kurie pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113-114 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas ir kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 33 punktas).
22. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovės atliktus veiksmus, t. y. kad, atsakovės darbuotojams kapinėse pjaunant medį, buvo apgadinta ieškovo prižiūrima kapavietė. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų pakankamumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateiktais įrodymais yra nustatyta, jog atsakovė UAB „IPUKIS“, vykdydama 2019 m. gruodžio 11 d. su trečiuoju asmeniu „LITGRID“, AB, sudarytą Infrastruktūros priežiūros centro Pietų regiono 110-400 kV oro linijų trasų valymo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio-vasario mėn. atliko eglės, augusios kelių metrų atstumu nuo ieškovo prižiūrimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), pjovimo darbus. Nors atsakovė tvirtina, kad darbų vykdymo metu buvo imtasi visų atsargumo, saugumo priemonių t. y. šalia pjaunamo medžio buvo uždengtos esančios kapavietės, medžio šakos ir kamienas pjovimo metu buvo smulkinami iki tokio dydžio, kad krisdami nesukeltų žalos, tačiau tokius jos argumentus apie tinkamą darbų vykdymą paneigia byloje apklausti atsakovės darbuotojai, kurie pripažino, jog nurodytu laikotarpiu vykdant darbus buvo pažeista kita kapavietė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos padarymo mechanizmo, turėjo pagrindą remtis byloje pateiktomis nuotraukomis, kuriose yra užfiksuoti ne tik kapavietės apgadinimai, bet ir medžio tvarkymo liekanos. Byloje pateikti duomenys apie kapavietei padarytą stiprų išorinį mechaninį poveikį, medžio tvarkymo likučius, atstumą nuo pažeistos kapavietės iki tvarkomo medžio, paneigus atsakovės argumentus apie tinkamą ir saugų darbų organizavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą spręsti apie įrodinėjimo priemonių pakankamumą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
24. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3-12-695/2019 24 punktą).
25. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, byloje nesant tiesioginių įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktų netiesioginių įrodymų visetu bei vertino juos kaip pakankamą išvadai dėl ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės – atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo – egzistavimo padaryti, taip pat pagrįstai vertino, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių ir pagrįstai nustatė buvus faktą dėl apeliantės atliktų neteisėtų veiksmų, todėl atsakovės UAB „IPUKIS“ apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „IPUKIS“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovas A. P. pateikė teismui duomenis, nurodydamas, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-46768).
28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
29. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, prašydamas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė atstovavimo sutartį bei sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas, iš kurių matyti, kad apeliacinės instancijos teisme procesinius dokumentus ieškovui parengė advokato padėjėjas atstovavimo sutarties pagrindu. Be to, nors ieškovas ir nurodo, kad kartu su atsiliepimu teikia ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, toks dokumentas pridėtas nėra.
30. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis (ar, kaip šiuo atveju, advokatas), o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl įvertinus tai, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016), taip pat tai, jog nėra pridėta ir šių išlaidų realumą patvirtinančių įrodymų, ieškovo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atmetamas.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.