Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-9455-1102/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-25
Bylos Nr.: e2-9455-1102/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05070-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: R. M., J. M.
Trečiasis asmuo: G. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-9455-1102/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05070-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Daivai Musneckaitei, Danutei Rainienei,

atsakovei R. M.,trečiajam asmeniui G. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. M. ir J. M. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo G. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė, Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. ir J. M. (toliai – atsakovai), prašydama laikinai apriboti atsakovų valdžią jų vaiko M. M., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nuolatinę rūpybą nepilnamečiui vaikui, jos nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirti G. Č., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su rūpintoja; priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo poziciją procesiniuose dokumentuose grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: atsakovai turi nepilnametę dukrą M. M.. Tarnyboje 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas nepilnametės tėvo J. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2018 metų nepilnametės motina R. M. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Neblaivi būdavo kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, metė darbą, nors kartais padirbdavo mėnesį kitą, į namus pradėjo vestis girtuoklius. Namuose tapo neįmanoma gyventi, todėl 2020 m. kovo mėn. tėvas išėjo iš bendrų namų ir apsigyveno atskirai savo tėvų bute. Su R. M. liko gyventi duktė, bet esant tokiai situacijai, kai iš namų padaryta landynė, dukrą auginti pasiėmė jos močiutė G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Kaimynai ne kartą kvietė policiją raminti įsisiautėjusius girtuoklius. Tėvas J. M. prašė patikrinti vaiko gyvenimo sąlygas bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir apriboti motinos valdžią atsakovei. Tarnybos specialistai išklausė nepilnametės M. nuomonę, mergaitė teigė, kad ji gyvena su močiute, nes mama vartoja alkoholį, pas ją vaikšto kažkokie dėdės. Mamą nepilnametė paskutinį kartą matė prieš savaitę, o tėtį prieš 3-4 dienas. Mergaitės paklausus, su kuo ji nori gyventi, vaikas patikino, kad nori gyventi su močiute, jos namuose, nes netoli močiutės namų yra mokykla, netoli gyvena draugai. 2020 m. rugpjūčio 21 d. Tarnybos specialistai taip pat kalbėjosi ir su nepilnametės močiute G. Č., kuri nurodė, kad anūkė pas ją gyvena nuo 2020 m. kovo mėn. Ji vaiku rūpinasi ir stengiasi tinkamai prižiūrėti. Močiutė nurodė, kad vaiko motina turi priklausomybę alkoholiui ir jau didelės problemos yra apie 3 metus. Nepilnametės motina mergaite nesirūpina ir neprižiūri, retkarčiais aplanko, nesidomi jos auklėjimu ir ugdymu, vaikui išlaikymo neteikia. Tarnybos specialistams nepavyko rasti atsakovės jos gyvenamosios vietos adresu. Nepilnametės tėvai 2020 m. spalio 2 d. teisminės mediacijos metu pasirašė taikos sutartį ir sutarė, kad J. M. dukros išlaikymui skirs 200 eurų kas mėnesį pervedant pinigus į senelės G. Č. sąskaitą. Tėvai įsipareigojo lygiomis dalimis padengti papildomas nenumatytas vaiko išlaikymo išlaidas, taip pat sutarė, kad M. pati galės spręsti, kada ir kiek norės bendrauti su tėvu. Nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta nebuvo. Tarnybai turint duomenų, kad šeimoje niekas nepasikeitė, mergaitė ir toliau gyvena su senele, buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas (reg. Nr. 1VSV-231) ir nustatyta laikinoji priežiūra (reg. Nr. 1LPA-25). Su šeima pradėjo dirbti mobili komanda (reg. Nr. 1MK-36), inicijuota atvejo vadyba (1AV-78). Vaiko situacijos vertinimo metu pakartotinai buvo išklausyta nepilnametės nuomonė. M. M. nurodė, kad mokslai jai sekasi gerai, aukštas pažymių vidurkis. Mergaitė nurodė, kad santykiai su mama geri, bet su močiute geresni, artimesni, ja labiau pasitiki, myli. Mergaitė nurodė, kad šiuo metu nenori gyventi su mama, nes mama gyvena su sugyventiniu, kuris mergaitei nepatinka. Paklausus ar mergaitė gyventų su mama, jei ten nebūtų sugyventinio, mergaitė atsakė, kad ne. Paklausus mergaitės dar kartą, tai kodėl vis tik ji nenori gyventi su mama, mergaitė pasakė, kad mama geria. Būna, kad savaitę geria, paskui kažkurį laiką negeria, o paskui vėl pradeda gerti. Dažniausiai mama jau pareidavo į namus neblaivi. Teigė, kad mama jos nėra mušusi, taip pat nėra mačiusi namuose muštynių. Mama slepia, kad geria. Gal apie metus jau vartoja dažnai alkoholį. Mergaitė nurodė, kad jeigu mama gydytųsi ir daugiau niekada nebegertų, tada norėtų gyventi su mama. Nurodė, kad mama nėra kvietusi jos grįžti į namus. Pas mamą namuose buvo praeitą savaitę, mama pakirpo jai plaukus, kartais mama pati ateina pas močiutę mergaitės aplankyti. Mama yra padėjusi mergaitei ruošti pamokas. Santykiai su tėčiu geri. Būdavo seniau, kad tėtis išgerdavo, bet labai retai. Mergaitės teigimu, mama geria daug dažniau nei tėtis. Tėtis nėra nei agresyvus, nei piktas. Jis labai daug dirba. Su tėčiu susiskambiname, kai jis nedirba, važiuoju pas jį pasisvečiuoti. Mergaitė nėra lankiusi psichologo konsultacijų, mano, kad jai jų nereikia. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo nustatyta, kad J. M. dalinai nusišalinęs nuo dukters auginimo ir rūpinimosi, nekeitė savo elgesio ar bendravimo su dukra tvarkos, teigė, kad esama situacija yra gera ir visiems tinkama. Mobilios komandos specialistai pažymėjo, jog R. M. taip pat dalinai nusišalinusi nuo dukters auginimo ir rūpinimosi, galima moters priklausomybė nuo alkoholio, nedarbas; vertino, jog darbo su šeima metu išnaudotos visos pagalbos galimybės. Šeimoje situacija nepasikeitė, vaikas nori likti gyventi su senele ir pagal poreikį bendrauti su tėvais. Atvejo vadybos posėdžio metu atsakovams iškelti uždaviniai: spręsti galimo alkoholio vartojimo problemą, konsultuotis su psichologu dėl emocinės būklės gerinimo bei emocinio ryšio su dukra atkūrimo, domėtis dukros ugdymu ir laisvalaikiu, bendrauti ir bendradarbiauti su gimnazijos ir meno mokyklos pedagogais, tikrinti dukters elektroninį dienyną. Tėvai pasižadėjo dalyvauti vaiko gyvenime, kartų leisti laisvalaikį, dukters akivaizdoje pagarbiai atsiliepti vienas apie kitą, lankyti pozityvios tėvystės kursus, teikti vaikui išlaikymą, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, motina įsipareigojo susirasti darbą ir išsilaikyti darbo rinkoje. Buvo priimtas sprendimas tęsti M. M. laikinąją priežiūrą. 2021 m. balandžio 2 d. vykusio antrojo atvejo vadybos posėdžio metu socialinė darbuotoja pažymėjo, kad R. M. iš dalies vykdo pagalbos plano uždavinius: nuo 2021 m. kovo mėn. konsultuojasi su Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro priklausomybių konsultantu, įsidarbino, savarankiškai užsiregistravo bei 2021 m. balandžio 6 d. nuotoliniu būdu dalyvavo psichologo konsultacijoje VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizes centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, taip pat moteris yra užregistruota į eilę Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programoje paauglių tėvams. Moteris atsižvelgia į socialinės darbuotojos rekomendacijas, įsileidžia į namus, atsiliepia į skambučius, tačiau įsipareigojimus vykdo nenoriai, nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos. Apsilankymų metu namuose visada būna švaru ir tvarkinga. Pastebėta, kad motina rūpinasi dukra, dalyvauja jos gyvenime, domisi ugdymu, tarp motinos ir dukros pastebimas draugiškas ryšys, jų santykiai nekonfliktiški, tačiau pokalbių su mergaite metu ji išreiškė norą gyventi su senele. Vaiko tėvas J. M. dalyvavo tik vienoje priklausomybių konsultanto konsultacijoje 2021 m. kovo 19 d., tačiau į kitą paskirtą konsultaciją neatvyko, teigė, kad konsultacijų jis daugiau nebelankys, nes „nenori, kad kažkas jį mokytų gyventi“. Buvo sutikęs dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose, jeigu jie vyks rusų kalba, tačiau vėliau vyras kategoriškai atsisakė dalyvauti, nurodydamas, kad jam mokymai nereikalingi. Nors buvo įpareigotas susisiekti su vaiko auklėtoja ir gauti savo prisijungimo kodą prie dukros elektroninio dienyno, iki šiol to nepadarė. Pastebėta, kad tėvas nelinkęs domėtis dukros ugdymu, kadangi, jo teigimu, M. ir taip mokosi labai gerai. J. M. išreiškė nuomonę, kad sutinka, jog dukra gyventų pas senelę, kadangi jai ten patogiau, arčiau ugdymo įstaiga. Socialinė darbuotoja vertino, kad abu tėvai nėra visiškai nusišalinę nuo dukters priežiūros, M. periodiškai būna pas abu tėvus, tačiau tiek motina, tiek tėvas neprieštarauja, kad dukra gyventų pas senelę. Nurodyta, kad tikslinga toliau teikti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. 2021 m. balandžio 2 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje vaiko senelė nurodė, kad vaikas pas ją gyvena, tačiau kartais nakvoja tiek pas motiną namuose, tiek pas tėvą. Posėdžio metu priimtas sprendimas nutraukti laikinąją priežiūrą bei kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021m. balandžio 23 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką M. M. iš jos tėvų R. M. ir J. M.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 30-1576/21 nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinąją rūpintoja paskirta G. Č., vaiko rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – nepilnametė M. M. ir toliau gyvena laikinosios rūpintojos šeimoje. 2021 m. kovo 18 d. atvejo vadybos posėdžio metu sudarytame pagalbos plane atsakovai įsipareigojo: spręsti alkoholio vartojimo problemą, konsultuotis su psichologu dėl savo psichologinės emocinės būklės bei emocinio ryšio su dukra atkūrimo, domėtis M. ugdymu ir laisvalaikiu, bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo įstaigos ir meno mokyklos pedagogais, tikrinti dukters elektroninį dienyną, abiem tėvams dalyvauti vaiko gyvenime, kartu leisti laisvalaikį, dukters akivaizdoje pagarbiai atsiliepti vienam apie kitą, lankyti pozityvios tėvystės užsiėmimus, teikti vaikui išlaikymą, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, motinai – susirasti darbą ir išsilaikyti darbo rinkoje. 2021 m. birželio 18 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovai nedalyvavo. Socialinė darbuotoja pateikė informaciją, kad situacija šeimoje nepagerėjo. Atsakovai nebendradarbiauja, nevykdo pagalbos plano įsipareigojimų, R. M. nesprendžia probleminio alkoholio vartojimo, nuo 2021 m. balandžio 8 d. pakeitė keturias darbovietes ir šiuo metu nedirba, nuo 2021 m. lapkričio 25 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Po 2021 m. balandžio 2 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio J. M. kategoriškai atsisakė bendrauti, nesutiko, kad socialinė darbuotoja lankytųsi namuose. 2021 m. lapkričio 30 d. telefoninio pokalbio metu vyras teigė, kad jis ir toliau norėtų, kad dukra gyventų pas senelę, kadangi iš ten arčiau gimnazija, patvirtino, kad „jokiuose posėdžiuose nedalyvaus“. 2021 m. gruodžio 3 d. J. M. informuotas trumpąja žinute apie 2021 m. gruodžio 8 d., 10.00 valandą vyksiantį atvejo vadybos posėdį, tačiau į jį neatvyko. Darbas su R. M. nevyksta, kadangi atsakovės dažniausiai nerandama namuose arba ji neatidaro durų, pokalbiuose susierzina, kai pokalbis pakrypsta apie pagalbos plano įsipareigojimų vykdymą. 2021 m. gruodžio 30 d. apsilankyta pas M. M. rūpintoją G. Č., rūpintoja pasakojo, jog žino, kad dukra ir toliau nesaikingai vartoja alkoholį, jos į butą taip pat neįsileidžia, seniai nebelankė M., visiškai neprisideda prie dukters materialinio aprūpinimo. Tuo tarpu apie M. tėvą rūpintoja atsiliepė teigiamai, teigė, kad jis, reguliariai teikia išlaikymą M., bendrauja su dukra, kartais pasiima pasisvečiuoti pas save su nakvyne. Bendraujant su M., mergaitė vangiai atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, pastebėta, kad mergaitei labai skaudu kalbėti apie motiną ir jos gyvenimo būdą. Atvejo vadybininkė pažymėjo, kad rūpintoja užtikrina M. ugdymąsi. (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurios 9-oje klasėje mokosi M., socialinė pedagogė 2021 m. lapkričio 30 d. informavo, kad moksleivės mokymosi rezultatai labai geri, mergaitė į gimnaziją ateina tvarkinga, nepraleidžia pamokų. Mergaitė papildomai mokosi (duomenys neskelbtini) meno mokyklos fortepijono metodinėje grupėje. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Globos centro globos koordinatorė pažymėjo, kad G. Č. rūpintojos pareigas atlieka tinkamai, turi artimą ryšį su anūke. Mergaitė gerai jaučiasi rūpintojos namuose, viskuo aprūpinta, turi atskirą kambarį, visas mokymuisi reikalingas priemones, jai nupirktas naujas muzikos instrumentas. Tarnyboje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Laikinoji rūpintoja yra apsisprendusi tapti nuolatine savo anūkės rūpintoja. Ji atitinka teisės aktuose vaiko rūpintojai numatytus reikalavimus, neteista, nebausta administracine tvarka, sveikatos būklė leidžia būti vaiko globėja. G. Č. nurodė, kad M. ji rūpinosi nuo pat gimimo, ji dažnai būdavo ir nakvodavo pas močiutę. Mergaitės tėvai išsiskyrė 2020 m. pradžioje, o nuo 2020 m. kovo mėn. ji gyvena su močiute. Mergaitė bendrauja tiek su motina, tiek su tėvu, bet gyventi su jais nenori. G. Č. yra dirbusi gamykloje, IKI parduotuvėje, šiuo metu yra pensijoje. Laikinoji rūpintoja gyvena kartu su anūke ir sūnumi V. 3 kambarių, 66 kv. m. bute (duomenys neskelbtini), butas, pasak moters, nuosavybės teise priklauso jai. Rūpinama anūkė turi atskirą kambarį, kuriame reikalingi baldai, vaiko daiktai. Mokykla, poliklinika yra šalia ir pasiekiamos pėsčiomis. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją ugdomąja rusų kalba, baigė 8 klasę, registruota VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Rūpintoja bendrauja su ugdymo specialistais, turi bendradarbiavimo patirties. M. taip pat lanko muzikos mokyklą, groja fortepijonu. Vasarą planuoja važiuoti į skautų stovyklą. (2022 m. kovo 3 d. CBP-5062).

3. Atsakovams R. M. ir J. M. procesiniai dokumentai (ieškinys, 2022 m. balandžio 22 d. nutartis ir teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovai R. M. ir J. M. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Trečiajam asmeniui G. Č. procesiniai dokumentai (ieškinys, 2022 m. balandžio 22 d. nutartis ir teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) įteikti elektroniniu paštu tinkamai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad tėvai iš dalies rūpinasi dukra: atsakovas (vaiko tėvas) perveda globėjai lėšas mergaitės išlaikymui, atsakovė (vaiko mama) lanko dukrą, dalinai domisi jos ugdymu, kartais jungiasi prie e-dienyno. Tačiau tėvai negyvena su vaiku, vaiko mama nesprendžia alkoholio problemos ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, prašo tėvų valdžią riboti laikinai. Pažymėjo, kad po praeito posėdžio, kuris buvo atidėtas, tikintis, kad šeimoje situacija gali pasikeisti, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriuje vykusio 2022 m. birželio 28 d. pasitarimo metu buvo konstatuota, kad nepilnametės M. M. tėvų situacija nesikeičia. Nepilnametės tėvai nedalyvauja vaiko auklėjime, neįgyvendina tėvų valdžios, vaiko gyvenime nedalyvauja, vaiko motina nesijaučia atsakinga už vaiko auklėjimą, nevykdo įsipareigojimų, nesiekia keisti savo elgesio, jo nepakeitė, motina turi priklausomybę alkoholiui, tėvai savo elgesiu nesijaučia atsakingi dėl vaiko gyvenamosios aplinkos bei tinkamų sąlygų vaikui augti užtikrinimo, dėl tokių tėvų veiksmų vaiko kasdiene priežiūra ir auklėjimu turi rūpintis kitas artimas giminaitis, pastebėtas nepakankamas dukters emocinių poreikių patenkinimas, abu tėvai ne visuomet yra pasiekiami dukrai, kadangi gyvena atskirai nuo vaiko, tėvus iš esmės tenkina situacija, kuomet vaikas gyvena pas senelę, todėl tėvai tinkamai ir pilnai nevykdo tėvų pareigų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nėra visiškai nutraukę ryšio su dukra, ir tikintis, kad atsakovai pradės rūpintis vaiku, prašoma atsakovams laikinai apriboti tėvų valdžią nepilnametės M. M. atžvilgiu.

6. Atsakovė parengiamajame posėdyje, kurio metu pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, teigė, kad apie 3-4 mėnesius nevartoja alkoholio. Teismui atidėjus bylos nagrinėjimą, atsakovė į kitą posėdį neatvyko.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo (nepilnametės močiutė, atsakovės mama) G. Č., nurodė, kad sutinka tapti anūkės nuolatinė globėja. Posėdžio metu graudinosi kalbėdama apie dukters (atsakovės) alkoholio vartojimo problemą. Paaiškino, kad atsakovė atvyksta pas ją, su mergaite išeina į lauką pasivaikščioti. Nurodė, kad mergaitės ryšys su mama artimas. Patvirtino, kad mergaitės tėvas moka išlaikymo pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

8. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

9. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Nustatyta, kad nepilnametės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra R. M., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvas – J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2006 m. spalio 5 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje eS2-15037-930/2021 leista paimti nepilnametę M. M. iš jos tėvų. 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30- 1576/21 „Dėl laikinosios rūpybos M. M. nustatymo“ nepilnametės laikinoji rūpyba nustatyta nuo 2021 m. balandžio 29 d., jos rūpintoja paskirta G. Č., nepilnametės rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Remiantis procesiniais dokumentais, šalių paaiškinimais posėdžio metu, nepilnametė M. M. ir toliau gyvena skyriumi nuo savo tėvų.

12. Remiantis BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. balandžio 2 d. pagalbos planais, atsakovė R. M. buvo įsipareigojusi kreiptis į RPLC psichiatrą dėl gydymosi plano sudarymo, dalyvauti savipagalbos (AA) grupių susirinkimuose ne trumpiau nei 6 mėnesius siekiant įsisąmoninti alkoholio keliamą problemą. Atsakovas J. M. buvo įsipareigojęs nevartoti alkoholio šeimoje, vaiko akivaizdoje, taip pat konsultuotis su priklausomybių konsultantu. Atsakovai buvo įsipareigoję rūpintis savo emocine sveikata (konsultuotis su psichologu dėl psichologinės emocinės būklės bei emocinio ryšio su dukra atkūrimo), dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime (domėtis M. ugdymu ir laisvalaikiu, bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo įstaigos ir Meno mokyklos pedagogais, tikrinti dukters elektroninį dienyną, J. turėti savo prisijungimo slaptažodį), taip pat dalyvauti vaiko gyvenime, kartu leisti laisvalaikį (planuoti kartu bendrą laiką su dukra, kuris būtų produktyvus, suteiktų teigiamas emocijas ir patirtis, palaikyti pastovų nuolatinį ryšį su dukra, užtikrinti fizinius bei emocinius poreikius), pozityviai bendrauti tarpusavyje – dukters akivaizdoje pagarbiai atsiliepti apie motiną arba tėvą. Tai pat įsipareigojo gilinti žinias apie vaiko raidą ir paauglystės amžiaus ypatumus – lankyti pozityvios tėvystės užsiėmimus, užtikrinti šeimos finansinę gerovę (motinai – susirasti darbą ir išsilaikyti darbo rinkoje, teikti vaikui išlaikymą), taip pat, bendradarbiauti su šeimos atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja (įsileisti į namus, atsiliepti telefonu, teikti informaciją apie pokyčius šeimoje). Atsakovai įsipareigojo siekti užtikrinti vaiko gerovę (siekti, kad vaikas grįžtų gyventi su mama arba tėvu). 2022 m. balandžio 2 d. pagalbos plane nurodyta, kad R. M. pagalbos plano uždavinius vykdo iš dalies. Motina rūpinasi dukra, dalyvauja jos gyvenime, domisi ugdymu. Vis tik moteris nesiima spręsti alkoholio vartojimo problemos, jos nepripažįsta, atsisako pradėti jai rekomenduotą gydymą Respublikiniame priklausomybės ligų centre. J. M. nekeitė savo elgesio ar bendravimo tvarkos su dukra, teigė, kad esama situacija yra gera ir visiems tinkama. Tėvas vaiko ugdymusi niekada nesidomėjo, su pedagogais nebendrauja.

13. Iš 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus pasitarimo protokolo nustatyta, kad nuo 2021 m. birželio 18 d. organizuoto atvejo vadybos posėdžio situacija šeimoje nepagerėjo. Apsilankymo metu pas atsakovę 2022 m. birželio 13 d., nors buvo dienos metas (14:30 val.), moteris atrodė mieguista, kalbėjo nerišliai, po to pradėjo elgtis agresyviai, išvijo socialines darbuotojas iš namų. Susisiekus su atsakovu telefonu 2022 m. birželio 22 d, šis pasakė, kad atvejo vadybos posėdyje nedalyvaus, nori, kad dukra ir toliau gyventų su senele. 2022 m. rugsėjo 28 d. uposėdyje nuspręsta vaiko tėvams toliau taikyti atvejo vadybą.

14. Įvertinus bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes matyti, kad atsakovams sistemingai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovai pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdė arba vykdė tik iš dalies. Atsakovė nesprendžia galimos priklausomybės alkoholiui, atsakovai nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, nesiekia savarankiškai auginti dukros. Atsakovas J. M. dukros išlaikymui skirtas lėšas perveda globėjai, atsakovė R. M. nuolatinio išlaikymo dukrai neteikia. Atsakovai dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų (auklėti, išlaikyti vaiką, nuosekliai rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrinti mokymosi procesą, parūpinti mokymosi priemones ir kt.) nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovų elgesys (neveikimas) rodo, jog ji atsisako prisiimti kasdienines tėvų pareigas, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovams teikiama pagalba rezultatų nedavė, situacija, kai nepilnametė gyvena pas laikiną globėją – atsakovės motiną G. Č., atsakovus tenkina. Duomenų, kad padėtis atsakovų šeimoje ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovai turės realių ketinimų susigrąžinti vaiką į šeimą, nėra. Be to, atsakovai ieškinio reikalavimų neginčijo.

15. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia ne vienerius metus trunkančiu neveikimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nėra visiškai nutraukę ryšio su dukra, atsakovas turi pastovų nuolatinį darbą ir dukrai teikia išlaikymą, abu tėvai bendrauja su dukra, mama domisi dukros ugdymu, kartais jungiasi prie elektroninio dienyno, atsakovė deda pastangas įsidarbinti, atsakovų tėvo (motinos) valdžia nepilnametės M. M. atžvilgiu ribotina laikinai.

16. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo

17. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

18. Ieškovė prašė nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirti vaiko močiutę G. Č., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja.

19. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nepilnametė M. M. yra likusi be tėvų globos. Atsakovai su dukra kartu negyvena ir ja nesirūpina, todėl vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius vaiko interesus, M. M. turi būti nustatytina nuolatinė rūpyba ir paskirtinas nuolatinis rūpintojas. Tarnyboje buvo gautas vaiko laikinosios rūpintojos G. Č. 2022 m. sausio 31 d. sutikimas dėl nuolatinės anūkės globos. Taip pat byloje yra kartu su G. Č. gyvenančio jos pilnamečio sūnaus V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 2 d. rašytinis sutikimas dėl motinos paskyrimo anūkės globėja.

20. Skiriant vaikui rūpintoją, įvertintina tai, kad tretysis asmuo G. Č. yra artimas nepilnamečiui vaikui asmuo – moteris yra nepilnametės močiutė, juos sieja artimas emocinis ryšys, ji tinkamai atlieka laikinosios rūpintojos pareigas bei atitinka įstatymuose vaikų rūpintojams keliamus reikalavimus. G. Č. nėra teista, per 1 metus nebuvo bausta ir administracine tvarka (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2022 m. kovo 2 d. išrašas, Administracinių nusižengimų registro 2022 m. kovo 2 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus), yra sveika ir gali būti vaiko globėja (VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro 2021 m. birželio 1 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 91). Moters pasirengimas globoti anūkę buvo vertintas ir VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras globėjų ir įvaikintojų tarnybos, 2021 m. liepos 7 d. parengta teigiama išvada Nr. S(07) – 83 (toliau – Išvada), kurioje nurodoma, kad įvertinus laikinosios globėjos pasiruošimą, gebėjimus, motyvaciją ir tai, kad ji yra giminystės ryšiais susijusi su globojamu (rūpinamu) vaiku, teikiama išvada, kad G. Č. gali globoti (rūpintis) savo anūkę M. M.. Pažymima, kad laikinoji globėja, įgyvendindama anūkės laikiną globą, tinkamai realizuoja savo ir savo šeimos turimus gebėjimus, užtikrinant pilnavertį anūkės vystymąsi bei ugdymą šeimoje. Ji gyvena kartu su anūke ir sūnumi V. 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini). Mergaitė turi savo kambarį su reikalingais baldais, kompiuterį, knygų, mokymosi priemonių. G. Č. yra našlė, buvo ištekėjusi du kartus. Pirmoje santuokoje susilaukė dviejų vaikų, po sutuoktinio mirties ištekėjo antrą kartą ir susilaukė sūnaus V., kuris gyvena kartu. G. Č. palaiko ryšius su savo trimis suaugusiais vaikais ir jų vaikais.

21. Įvertinus trečiojo asmens motyvaciją, gebėjimus, pasirengimą ir tai, kad ji yra nepilnametės močiutė bei emociniais ryšiais susijusi su vaiku, teismas daro išvadą, kad gali būti nustatyta G. Č. rūpyba nepilnametei M. M..

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nepilnamečio nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore skirtina G. Č., vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.256 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas, 3.271 straipsnis, 3.275–3.276 straipsniai). Nepilnametės M. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

23. Trečiajam asmeniui G. Č. išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Sprendimas nukreiptinas vykdyti skubiai.

24. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę rūpybą nepilnametei M. M. pasibaigia vaiko laikinoji rūpyba, nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 30-1576/21.

Dėl išlaikymo priteisimo

25. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

26. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

28. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki rugsėjo 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur atskirais mėnesiais gavo iki 1100-1400 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį neatskaičius mokesčių. Anksčiau, 2018-2021 m. atsakovė yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas nuo 2007 m. liepos 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna apie 1600-1800 Eur darbo užmokestį per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovo atžvilgiu nėra vykdoma priverstinių išieškojimų antstolių vykdomosiose bylose; atsakovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0174/22/01152 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

29. Atsakovai ieškinio reikalavimams neprieštaravo. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus dėl išlaikymo dydžio, atsakovų darbingą amžių, ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi. Pažymėtina, kad vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio, turi užtikrinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir pan.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Baigus bylą nagrinėti teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

31. Byloje mokėtinas 54 Eur (200 * 12 * 0,03 * 0,75) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Šio dydžio žyminis mokestis priteistinas iš kiekvieno atsakovo.

32. Taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), ieškinį tenkinus visa apimtimi, iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina po 15,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

33. Iš viso į valstybės biudžetą iš kiekvieno atsakovo priteistina po 69,68 Eur (54+ 15,68).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukters M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą nepilnametei M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskiriant G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 69,68 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 68 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 69,68 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 68 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovams, kad į valstybės biudžetą priteista žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma įsiteisėjus sprendimui nedelsiant turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662, teismui (raštinei) pateikiant sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės rūpybos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė