Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A.-O. ieškinį atsakovei G. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

1. ieškovė J. A.-O. kreipėsi į teismą su ieškiniu (e. b. l. 1–4), prašydama priteisti iš atsakovės G. L. 6 000,00 Eur skolą ir 21,37 Eur palūkanas už praleistą sumokėti terminą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 68,00 Eur žyminį mokestį, 36,00 Eur vertimo išlaidas ir 300,00 Eur advokato paslaugoms.

II. Preliminarus sprendimas

Motyvuojamoji dalis

III. Prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo ir atsikirtimai į juos

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas keistinas.

11. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovės prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo bei jos nurodyti argumentai yra tik iš dalies pagrįsti, tačiau jie neturi reikšmės priimto preliminaraus sprendimo teisėtumui, todėl nėra pagrindo naikinti preliminarų sprendimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo grąžino dalį likusios paskolos sumos – 2 000,00 Eur ir ieškovė šioje dalyje savo reikalavimo atsisakė, yra pagrindas preliminarų sprendimą pakeisti.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys, t. y. ieškovė J. A.-O. ir atsakovė G. L. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 13 500,00 Eur. Byloje ginčo dėl šalis siejusių sutartinių paskolos teisinių santykių nekilo, atsakovė neginčijo nurodytos paskolos sumos suteikimo bei piniginių lėšų jai perdavimo faktų, tačiau nesutinka su teismo preliminariame sprendime padaryta išvada, jog šalys buvo susitarusios dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, todėl nurodo, kad atsakovei neginčijant paskolos suteikimo fakto, ieškovė į teismą kreipėsi nesant tam jokio teisinio pagrindo.

13. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo draugiški tarpusavio santykiai, todėl atsakovei kilus finansinių sunkumų, ji kreipėsi į ieškovę dėl paskolos suteikimo. 2024 m. spalio 1 d. ieškovė pervedė atsakovei 10 000,00 Eur sumą (e. b. l. 18, 29), o kreipusis dėl papildomos paskolos sumos suteikimo – 2024 m. spalio 11 d. papildomai pervedė jai 3 500,00 Eur (e. b. l. 17, 30). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių tarpusavio bendravimas vyko tekstinių ir balso žinučių pagalba, o rašytinė sutartis, šalims pasirašant vientisą sutarties dokumentą ar pasikaičiant dokumentais, nebuvo sudaryta.

14. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nekilo, kad atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. grąžino ieškovei 2 500,00 Eur paskolos sumą (e. b. l. 26, 35–36), 2024 m. gruodžio 23 d. grąžino ieškovei 3 500,00 Eur sumą (e. b. l. 19–20, 27), 2025 m. sausio 3 d. – 1 500,00 Eur (e. b. l. 22–23, 28).

Dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių ir paskolos gavėjo pareigos grąžinti paskolos sumą

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023).

16. CK 6.873 straipsnyje, reglamentuojančiame paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme numatyta, kad sudarant paskolos sutartį gali būti susitarta dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, tačiau jei terminas nenustatytas arba paskolos suma turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos sumą per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

17. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal ginčo skolos sumą paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

19. Šiuo atveju nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties kaip atskiro vientiso dokumento, tačiau bendravimas dėl paskolos suteikimo vyko susirašinėjant tekstinėmis žinutėmis, o pinigai buvo pervesti į atsakovės banko sąskaitą nurodant pavedimų paskirtį – paskola. Kaip jau buvo minėta, ginčo dėl to, kad šalis sieja sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, nėra, atsakovė neneigia gavusi iš ieškovės nurodytą paskolos sumą – 13 500,00 Eur, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šalys, sudarydamos paskolos sutartį, susidarė dėl paskolos grąžinimo termino.

20. Kaip jau buvo nurodyta, šalys paskolos sutarties kaip atskiro vientiso dokumento, kuriame būtų aiškiai nurodyta paskolos grąžinimo data, nėra sudariusios, todėl būtent ieškovei kreipusis į teismą ir teigiant, kad šalys buvo susitarusios dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, tenka pareiga įrodyti tokio susitarimo egzistavimo faktą. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

21. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005).

23. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sudarant paskolos sutartį šalys buvo susitarusios dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tariantis dėl pirmosios paskolos dalies – 10 000,00 Eur suteikimo šalys būtų susitarę dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalys raštu ar žodžiu būtų susitarę, iki kada atsakovė turi grąžinti minėtą paskolos sumą. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2024 m. rugsėjo 26 d. ieškovės balso žinutės, ji nurodo, kad perves atsakovei 10 000,00 Eur, o paskui žiūrės pagal situaciją. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad ieškovė būtų inicijavusi paskolos grąžinimo konkretaus termino aptarimo klausimą ir šis klausimas būtų buvęs aptartas šalių.

24. Šalims tariantis dėl papildomos paskolos sumos – 3 500,00 Eur suteikimo, ieškovei pažadėjus paskolinti atsakovei papildomai 3 500,00 Eur, atsakovė ieškovei siųstoje žinutėje nurodė, kad „<... iki Kalėdų vis tiek noriu visiems grąžinti, tai gruodis bus skirtas skolų grąžinimui ir viskas >“ (e. b. l. 7). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtą žinutę atsakovė parašė šalims jau susitarus dėl paskolos suteikimo, o byloje įrodymų, kad šalys iki tol būtų susitarusios dėl paskolos dalies ar visos sumos grąžinimo iki Kalėdų, byloje nėra.

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 24 d. tarp šalių jau vyko pokalbiai dėl paskolos grąžinimo (e. b. l. 10), kas leidžia spręsti, jog ieškovė dar iki 2024 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į atsakovę dėl paskolos sumos grąžinimo. 2024 m. lapkričio 30 d. žinute ieškovė informavo atsakovę apie pageidavimą atgauti paskolintą pinigų sumą, nurodydama, jog jai reikalingi pinigai. Minėtoje žinutėje ieškovė teiraujasi atsakovės, kada tai įvyks ir kokiu būdu, nurodydama, jog sutinka pinigus atgauti ir grynaisiais, tačiau pasirašant paskolos grąžinimo raštą (e. b. l. 11). Į minėtą žinutę atsakovė nurodo pervesianti pinigus per banką, kai turės visą sumą. Pažymėtina, kad nors ieškinyje bei atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodo, jog reikalavimą dėl paskolos sumos grąžinimo ji atsakovei pareiškė 2024 m. lapkričio 30 d., tačiau tiek byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, taip pat ieškovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog reikalavimą dėl paskolos sumos grąžinimo atsakovei žodžiu ji buvo pareiškusi jau 2024 m. lapkričio 20 d., taip pat atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad ieškovė grąžinti paskolą paprašė nepraėjus mėnesiui nuo paskolos sumos pervedimo (nuo 2024 m. spalio 11 d.), leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė dar iki 2024 m. lapkričio 24 d. žodžiu buvo pareiškusi reikalavimą grąžinti paskolos sumą.

26. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. ieškovė pakartojo atsakovei savo interesą atgauti pinigų sumą artimiausiu metu, nurodė, kad atsakovė žadėjo 10 000,00 Eur sumą atiduoti šiandien, t. y. 2024 m. gruodžio 1 d., tačiau šio pažado atsakovė nesilaikė (e. b. l. 13–14).

27. 2024 m. gruodžio 12 d. elektroniniu laišku (e. b. l. 24–25) ieškovė informavo atsakovę apie jos likusią negrąžintą paskolos sumą – 11 000,00 Eur ir nurodė, kad pagal šalių susitarimą paskolos suma turi būti grąžinta iki 2024 m. gruodžio 24 d. Minėtame laiške ieškovė taip pat prašo atsakovę patvirtinti, kad nuodytą datą ji laikys galiojančia ir planuos grąžinimą. Viena vertus, pažymėtina, kad byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ginčijusi šią ieškovės nurodytą paskolos grąžinimo datą, prieštaravusi dėl ieškovės nurodyto šalių susitarimo dėl paskolos grąžinimo termino ar jį neigusi, nėra. Kita vertus, teismas pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė, rašydama minėtą elektroninį laišką ir teiraudamasi atsakovės, ar ji nurodytą datą laikys galiojančia, leidžia teismui spręsti, jog šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečios paskolos grąžinimo datos, tačiau tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, savo ketinimus grąžinti skolas iki Kalėdų, siekė laikyti įpareigojančius atsakovę dėl paskolos sumos grąžinimo nurodytu terminu.

28. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl šalių tikrosios valios dėl paskolos suteikimo termino, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose neginčijamai šalys būtų susitarusios dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, bet būtina atsižvelgti ir į šalių elgesį tiek paskolos suteikimo metu, tiek ir po paskolos suteikimo. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, ieškovė atskleidė atsakovei savo ketinimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, tačiau tuo pačiu nurodė, kad nesant galimybių turtą įsigyti šiuo metu, ji gali suteikti atsakovei paskolą. Taigi atsakovei buvo žinoma apie ieškovės ketinimus ir galimą pinigų grąžinimo poreikį nedelsiant. Atsakovei taip pat buvo žinoma, kad pinigai reikalingi ir pačiai ieškovei, nes ieškovei rašytoje žinutėje nurodyta, kad „tau pačiai reikia mažute <...>“ (e. b. l. 9), kas pagrįstomis leidžia laikyti ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovei buvo žinoma apie ieškovės ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovė, suteikusi atsakovei paskolą, dėl paskolos grąžinimo nurodė žiūrėsianti paskui, pagal situaciją. Pažymėtina, kad jei šalys būtų susitarę dėl konkretaus grąžinimo termino – iki Kalėdų, ieškovei nebūtų kilęs poreikis teirautis atsakovės, ar ji šią datą laiko galiojančia, ar ji grąžins paskolos sumą iki Kalėdų. Juo labiau, jei šalys būtų susitarusios dėl paskolos sumos grąžinimo iki 2024 m. gruodžio 24 d., būtų paneigtas ieškovės interesas siekti susigrąžinti paskolos sumą anksčiau, atsiradus poreikiui dėl ketinimo įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėtina, kad esant nustatytam konkrečiam terminui atsakovė nebūtų turėjusi pareigos grąžinti paskolos sumą iki nurodyto termino, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė dar iki nurodytos datos siekė grąžinti atsakovei paskolos sumą. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad labiau tikėtina laikytina aplinkybė, jog sudarant paskolos sutartį šalys nesusitarė dėl konkrečios paskolos grąžinimo datos, o atsakovės abstraktaus pobūdžio samprotavimai dėl jos skolinių įsipareigojimų įvykdymo iki Kalėdų, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus šalių susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino.

29. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, kritiškai vertintinas ir atsakovės argumentas, jog paskolos sumos grąžinimas buvo apibrėžtas jos turtinės padėties pagerėjimu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokio susitarimo egzistavimą. Kaip galima spręsti iš šalių tarpusavio susirašinėjimo, atsakovė informavo ieškovę apie savo sunkią finansinę padėtį, turimus įsiskolinimus, tačiau tuo pačiu nurodė, kad ketina sustabdyti statybos darbų atlikimą ir atiduoti visiems skolas (e. b. l. 8). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės sunkią finansinę situaciją, nes susitarus dėl paskolos suteikimo ieškovė nurodė, kad „tai padės sunkioj minutėj“ (e. b. l. 54). Tačiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, niekaip nepaneigia ieškovės teisės reikalauti grąžinti paskolos sumą ir nepatvirtina šalių susitarimo dėl paskolos sumos grąžinimo tik pagerėjus atsakovės turtinei padėčiai. Vien tai, kad ieškovė kreipėsi dėl paskolos sumos grąžinimo praėjus neilgam laiko tarpui, nesudaro pagrindo atsakovei vengti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas kritiškai vertina atsakovės atstovo nurodytus argumentus, jog atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, tikėjosi paskolos sumą grąžinti per vienerių metų laikotarpį, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog šalys būtų susitarusios dėl tokio paskolos grąžinimo termino. Vien atsakovės sunki turtinė padėtis ir tai, kad ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma, nepaneigia ieškovės teisės savo nuožiūra, nesant susitarimo dėl paskolos grąžinimo termino, kreiptis dėl paskolos grąžinimo ir prašyti paskolos gavėją grąžinti paskolos sumą. Įstatyme nenumatytas draudimas paskolos davėjui reikalauti paskolos sumos tuo atveju, jei paskolos gavėjo turtinė padėtis yra sunki. Pažymėtina, kad paskolos gavėjas, nesant susitarimo dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, veikia savo rizika, nes įstatymų leidėjas nėra numatęs jokio termino po paskolos suteikimo, kuriam praėjus paskolos davėjas gali keiptis dėl paskolos grąžinimo. Priežastys, dėl kurių paskolos davėjas kreipiasi reikalaudamas grąžinti paskolos sumą, negali būti suabsoliutinamos ir paneigti paskolos davėjo teisę reikalauti paskolos grąžinimo.

30. Teismui sprendžiant, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, visgi nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kaip jau buvo nurodyta, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad ieškovė dar iki 2024 m. lapkričio 24 d. buvo pareiškusi reikalavimą atsakovei grąžinti paskolos sumą ir nors, atsakovės teigimu, ji siekė paskolos sumą grąžinti, tačiau visos paskolos sumos per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą negrąžino. Ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2025 m. sausio 21 d., t. y. pasibaigus CK 6.873 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, todėl teismui konstatavus sutartinės prievolės pažeidimą, ieškovės ieškinys pagrįstai buvo tenkintas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad tiek ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo, tiek ir dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti ir turėtų būti netenkinami.

31. Atsakovės teismui pateikti duomenys apie jos banko sąskaitos stebėjimą (e. b. l. 50–52), nepaneigia atsakovės pareigos laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dėl paskolos grąžinimo. Pažymėtina, kad nors suteikiant paskolą ieškovė aiškiai buvo išreiškusi savo valią dėl paskolos grąžinimo tokiu pačiu būdu kaip ir buvo suteikta paskola, t. y. grąžinant bankiniu pavedimu, tačiau vėliau ieškovė sutiko ir su paskolos grąžinimu grynaisiais pinigais, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos negalėjimo grąžinti paskolos sumą dėl banko vykdytų veiksmų, vertintinos kritiškai. Juo labiau kad banko stebėjimas, atsakovės pateiktais duomenimis, buvo vykdomas nuo 2024 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. sausio 27 d., t. y. jau po to, kai atsakovės pareiga grąžinti paskolos sumą egzistavo, o terminas paskolos sumai grąžinti jau buvo pasibaigęs.

33. Ieškovė taip pat prašė priteisti procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo (ieškinio teisėjo rezoliucija priėmimo momento (CPK 137 straipsnio dalis) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Teismui pripažinus, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovei pagrįstai priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

35. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

36. Atsakovės teigimu, jai neginčijant paskolos suteikimo fakto, neneigiant pareigos grąžinti paskolos sumą, ieškovės teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti, todėl ji į teismą kreipėsi piktnaudžiaudama savo teisėmis. Atsakovės teigimu, ji kaip įmanoma skubiau bando sugrąžinti paskolos sumą, todėl ieškovė, žinodama apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, kreipdamasi į teismą nepagrįstai siekia pabloginti ir taip sunkią atsakovės turtinę padėtį. Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės nurodytus argumentus, kadangi atsakovei teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais negrąžinus visos paskolos sumos, kurią paskolos davėja pareikalavo grąžinti, ji laikytina pažeidusia atsakovės teises. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė neneigia savo pareigos grąžinti paskolos sumą, pati savaime nepašalina ieškovės teisės pažeidimo, atsakovei laiku negrąžinus paskolos. Pažymėtina, kad atsakovės ketinimas kada nors ateityje, nesilaikant įstatyme numatyto termino, pagal galimybes grąžinti paskolos sumą, nepaneigia ieškovės teisės pažeidimo. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, neturi teisės spręsti, kad ieškovė į teismą kreipėsi piktnaudžiaudama teise ar siekdama nepagrįstai padidinti ieškinio sumą palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis, kurių atsakovė prašo iš jos nepriteisti. Pažymėtina, kad tiek preliminariu teismo sprendimu, tiek šiuo sprendimu yra konstatuotas ieškovės teisių pažeidimas į paskolos grąžinimą laiku, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau nurodytais argumentais bei ieškovės elgesį pripažinti esant nesąžiningu.

37. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės dėl kreipimosi į teismą turėtos išlaidos nebuvo būtinos ir jų nepriteisti ieškovei iš atsakovės. Priešingai, egzistuojant ieškovės teisių pažeidimui, jos kreipimasis į teismą yra garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl ieškovė, teisės aktuose nustatyta tvarka realizavusi savo teisę kreiptis į teismą ir dėl to turėjusi bylinėjimosi išlaidų, tenkinus jos ieškinio reikalavimus, turi teisę ir į šių išlaidų atlyginimą.

38. Dėl kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimamam sprendimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo

39. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir jo įteikimo atsakovei (bylos duomenimis preliminarus teismo sprendimas atsakovei įteiktas 2025 m. vasario 5 d.), atsakovė sumokėjo ieškovei šias sumas: 2025 m. vasario 6 d. – 500,00 Eur (e. b. l. 55), 2025 m. kovo 4 d. – 250,00 Eur, 2025 m. kovo 10 d. – 1 250,00 Eur (e. b. l. 72–75). Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad preliminarus sprendimas turėtų būti pakeistas dalyje dėl skolos priteisimo, sumažinant priteistą skolos sumą iki 4 000,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, atsižvelgiant į tai, kad šia dalimi atsakovė patenkino ieškovės reikalavimą, reikalavimo dėl dalies skolos sumos – 2 000,00 Eur priteisimo atsisakė.

40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikšto ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškovės ieškinio dalyje dėl 2 000,00 Eur skolos priteisimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovės ir atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi atsakovė nurodytą skolos sumą yra sumokėjusi ieškovei. Ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos procesinės dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės, todėl ieškovės atsisakymas dėl ieškinio dalies priimamas ir civilinės bylos dalis dėl 2 000,00 Eur skolos priteisimo nutraukiama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintinos ieškinio dalies atsisakymo ir civilinės bylos dalies nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, – nutraukus bylą, atsisakytų reikalavimų dalyje vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

41. Remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovei grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, mokėtino už 2 000,00 Eur sumą, tai yra 17,25 Eur (23,00 Eur × 75 proc. = 17,25 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje iš viso turėjo 1 004,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 93), t. y. 36,00 Eur išlaidas už vertimo paslaugas (e. b. l. 5, 33–34), 68,00 Eur žyminį mokestį už pareikštą ieškinį dokumentinio proceso tvarka (e. b. l. 31–32), 300,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą (e. b. l. 6, 15–16), 300,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą ir 300,00 Eur išlaidas už dalyvavimą teismo posėdyje (e. b. l. 94–98).

43. Atsakovė šioje byloje turėjo 1 089,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 77–82), t. y. 150,00 Eur už konsultaciją (1 val.), 525,00 Eur už prieštaravimų parengimą (3,5 val.) ir 225,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (1,5 val.), neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio.

44. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas tik toje dalyje, kurioje ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimas iš esmės yra patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos papildomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

46. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

47. Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, ieškovės reikalavimus tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 986,75 Eur (1 004,00 Eur – 17,25 Eur (grąžintina žyminio mokesčio suma) = 986.75 Eur. Atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

48. Šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Dėl atsakovės pateiktų duomenų apie paskolos grąžinimą

49. 2025 m. balandžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė papildomai yra grąžinusi 500,00 Eur paskolos sumą, tačiau minėtas 2025 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 38 į civilinę bylą buvo užregistruotas jau po teismo posėdžio, o teismo posėdžio metu ieškovė nepatvirtino gavusi minėtą pinigų sumą. Taip pat teisme 2025 m. balandžio 18 d. gautas 2025 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 41, kuriuo atsakovė yra pervedusi ieškovei 1 500,00 Eur paskolos grąžinimui, tačiau minėtas mokėjimo nurodymas teismui pateiktas jau po to, kai teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį, todėl jis, kaip ir į bylą po teismo posėdžio užregistruotas mokėjimo nurodymas grąžintini jį pateikusiam asmeniui ir dėl jų teismas priimdamas sprendimą nepasisakys.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 140 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Priimti ieškovės J. A.-O. atsisakymą nuo dalies ieškinio atsakovei G. L. ir civilinės bylos dalį dėl 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) skolos priteisimo nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti dalyje dėl skolos priteisimo ir jį išdėstyti taip:

priteisti ieškovei J. A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 21,37 Eur (dvidešimt vieno euro 37 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 404,00 Eur (keturių šimtų keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei J. A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 582,75 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 75 ct) išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Grąžinti ieškovei J. A.-O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sumokėto žyminio mokesčio dalį – 17,25 Eur (septyniolika eurų 25 ct).

Sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsisakyti priimti ir grąžinti atsakovei G. L. 2025 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 38 (DOK-42295) ir 2025 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 41 (DOK-47904).

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.