Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, skirta galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslus, o juos pabaigus ar nutraukus, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje,

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 21 MGL (1050 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, skirta bausmė – 14 MGL (700 Eur) bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, ir jam skirta galutinė bausmė – 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, 2022 m. kovo 31 d. bauda išieškota, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025 m. rugsėjo 21 d. 11.11 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081, 2025 m. rugsėjo 21 d. 11.51 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,86 promilių girtumas, 12.07 val. antru tikrinimu nustatytas 1,69 promilių girtumas, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino, savo elgesį vertino blogai, gailėjosi ir paaiškino, kad viskas prasidėjo šeštadienio vakare, kai vartojo alkoholinius gėrimus iki 2.00–3.00 val. nakties. Jis kartu su vienu draugu vartojo alkoholį, gėrė viskį, išgėrė apie pusę 500 mililitrų butelio pats vienas. Vakare susitarė su savo draugės broliu, kad ryte jį nuveš į (duomenys neskelbtini). Ryte atsikėlė prieš 9.00 val., sėdo į taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis su K. C. broliu atvyko pas ją, paprašė, kad ji paskolintų savo automobilį, ji jais pasitikėjo, todėl perdavė raktus broliui, tada jie išvažiavo. Jam vairuojant K. C. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netoli UAB „(duomenys neskelbtini)“, už (duomenys neskelbtini), jis lenkė automobilį „Toyota Corolla“. Moteris, greičiausiai jo nepastebėjusi, kai jis bandė ją aplenkti, taip pat pradėjo rikiuotis ir lenkti sunkiasvorį automobilį. Moteris stumtelėjo jo automobilį ir įbrėžė dureles. Tada jie sustojo aiškintis įvykio aplinkybių. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir pirmu tikrinimu jam nustatė 1,89 promilių girtumą, antru – 1,6 promiles. Įvykio dieną jis nesijautė girtas, atsikėlęs jautėsi gerai. Anksčiau yra vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, todėl nuo to laiko prieš vairuodamas visuomet alkotesteriu pasitikrindavo savo blaivumą. Po to įvykio niekada nevairuodavo transporto priemonių būdamas neblaivus. Šį kartą šiek tiek neapskaičiavo, netinkamai įvertino situaciją. Nemanė, kad jo kraujyje vis dar bus likę alkoholio. Kaip matyti, per 15 minučių alkoholio koncentracija kraujyje sumažėjo beveik dviem promilėmis. Reikėjo neskubėti išvažiuoti ir palaukti dar bent porą valandų prieš vairuojant. Automobilis, kurį vairavo, būdamas neblaivus įvykio metu, priklauso K. C., kuri nežinojo, kad jis vairavo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus. Vairuotojo pažymėjimą turi 6 metus. Anksčiau jis buvo atimtas 2 metams. Gali būti, kad vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas 2016 metais, o 2018–2019 metais jį atgavo. Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam finansiškai būtų labai sunkus, todėl tokia paskirta bausmė būtų nelogiška. Jis yra pasirengęs sumokėti baudą, nes jau penkerius metus dirba užsienyje, kartais per Lietuvos įmones, kartais per užsienio įmones. Paskirtos baudos negalėtų sumokėti iš karto, todėl norėtų ją mokėti dalimis. Kai dirbdavo, per mėnesį uždirbdavo apie 4000 eurų. Šiuo metu santaupų neturi. Visas jam praeityje paskirtas baudas yra sumokėjęs. Galėtų sumokėti tiek baudą, tiek konfiskuotino automobilio vertę per 3–4 mėnesius ar per pusę metų. Šiuo metu nedirba, nes 2025 m. rugpjūčio mėnesį grįžo iš komandiruotės ir norėjo pakeisti įmonę, kurioje dirbo. Dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau jam darbas nepatiko, todėl išėjo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Maždaug savaitę prieš įvykį jis buvo susiradęs darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo jį komandiruoti į (duomenys neskelbtini). Turi telefono įrašus ir lėktuvo bilietus. Skrydis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) turėjo vykti tą pačią dieną. Kitą dieną, kai jį paleido iš (duomenys neskelbtini), jis paskambino darbdaviui ir pranešė, kad gali vėluoti 1–2 dienas. Manė, kad galės išvykti kitą dieną arba šiek tiek vėliau, tačiau darbdavys pareiškė nepasitenkinimą dėl vėlavimo ir nurodė, kad jiems reikia atitinkamo skaičiaus darbuotojų, todėl atšaukė jo kontraktą. Jis naujo darbo ieškojo praeitą savaitę ir jį rado, liko tik susitvarkyti formalumus ir oficialiai įsidarbinti. Darbdaviai jam žodžiu garantavo darbą. Planuoja įsidarbinti Lietuvos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vyktų dirbti į (duomenys neskelbtini) vėdinimų sistemų montuotoju už apie 3800 eurų atlyginimą „į rankas“. Nėra visiškai tikras, kad jį priims, tačiau ši specialybė yra paklausi ir jis turi daug kontaktų. Jei jam nepavyktų susirasti darbą per vieną įmonę, turi galimybę tai padaryti per kitą, atlyginimas išliktų toks pat. Jis yra nevedęs ir neturintis vaikų, tačiau turi draugę, su kuria tvarko bendrą ūkį.

Teisiamojo posėdžio metu transporto priemonės savininkė K. C. paaiškino, kad kaltinamasis V. B. yra jos brolio draugas, tačiau ji su juo nebendrauja. Šeštadienį jos brolis parašė, kad jam reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip ji suprato, jis važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis jai paaiškino, kad atvažiuos pasiimti jos automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuos asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones. Ryte, apie 9.00 val., jos brolis atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini). Ji su juo pasisveikino, taip pat pasisveikino su V. B., kuris jai nesukėlė jokių įtarimų, kad galėtų būtų neblaivus. Tada ji jiems perdavė automobilio raktelius, ir jie išvažiavo. Po kurio laiko jai parašė, kad įvyko eismo įvykis, jos automobilis areštuotas, V. B. vairavo jos automobilį būdamas neblaivus. Norėtų, kad jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“ būtų grąžintas.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o V. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 22 d. įtariamasis V. B. savo kaltę visiškai prisipažino, gailėjosi ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi. Teisę vairuoti įgijo prieš maždaug 6 metus. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugo sesei, jos vardo ir pavardės nepamena. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi, nes jį paliko (duomenys neskelbtini), kadangi ten dirba ir didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje. 2025 m. rugsėjo 20 d. apie 23.00 val. kartu su draugu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė viskį „(duomenys neskelbtini)“, apie 40 laipsnių stiprumo, 0,7 litrų talpos. Minėtą alkoholinį gėrimą gėrė dviese. Jis vienas išgėrė apie 400 mililitrų viskio. Alkoholį vartojo iki 2025 m. rugsėjo 21 d. 2.00 val. nakties. Jis apie 3.00 val. nuėjo miegoti, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. 2025 m. rugsėjo 21 d. apie 8.00 val. atsikėlė, jautėsi gerai, galva nesvaigo ir draugas jo paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini) su jo sesės automobiliu „Mercedes Benz ML 420“, valstybinių numerių tiksliai nepamena, bet galėjo būti (duomenys neskelbtini) Draugo vardas I., pavardė jo rusiška, todėl neprisimena. Draugas jam padavė mašinos raktelius ir abu kartu 2025 m. rugsėjo 21 d. apie 9.30 val. automobiliu „Mercedes Benz ML 420“ išvyko link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, o šalia jo sėdėjo draugas I.. Draugas nevairavo automobilio, nes teisės vairuoti neturi, o jis turėjo, todėl drąsiai sėdo už automobilio vairo, kaip ir minėjo, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Iš (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį pro (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso nežino. Apie 11.00 val. ties degaline „(duomenys neskelbtini)“ jis lenkė „Toyota“ mašiną, kuri važiavo prieš jį, o prieš tą „Toyotą“ automobilį važiavo dar sunkvežimis. Jis (V. B.) pradėjo lenkimo manevrą ir jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kai minėto „Toyota“ automobilio vairuotoja jo nepamatė ir sugalvojo lenkti sunkvežimį. Jis (V. B.) buvo daugiau kaip puse korpuso išlindęs iš šalia važiuojančio „Toyota“ automobilio, vairuotoja jo nepamatė ir stuktelėjo į dešinę automobilio pusę. Jis smūgį pajuto, smūgis nebuvo labai stiprus. Lenkimo manevrą užbaigė aplenkdamas sunkvežimį ir tik tada sustojo kelkraštyje, o „Toyota“ vairuotoja pasiliko už sunkvežimio ir tik po to, kai sunkvežimis pravažiavo, ji privažiavo prie jo ir toliau jau aiškinosi įvykusio eismo įvykio aplinkybes. Kadangi automobilis ne jo, jis su ta vairuotoja nesiaiškino, jo draugas I. su vairuotoja kalbėjosi ir abu nusprendė kviesti policiją. Jis niekur nepasišalino ir visi kartu laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai pirmiausia patikrino vairuotojų girtumus. Jam pirmam patikrino blaivumą, tai jis pats buvo nustebęs, kad įpūtė pirmu pūtimu 1,86 promilių, o vėliau įpūtė mažiau, t. y. jau 1,69 promilių, o ta vairuotoja buvo blaivi. Jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, todėl prašytų skirti minimalią bausmę, nes vairuodamas mašiną alkoholio nevartojo, antru pūtimu nustatytos promilės įrodo, kad alkoholio kiekis organizme mažėjo (b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 23 d. liudytoja K. C. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 20 d. 18.00 val. jai paskambino jos brolis I. C., kuris jos paprašė, kad paskolintų jam savo vardu registruotą automobilį „Mercedes Benz ML 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji pati neturi vairuotojo pažymėjimo, šiuo metu bando jį įgyti. Brolis jai pasakė, kad jam reikia jos automobilio nuvykimui į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti perkamą automobilį. Brolis paaiškino, kad jos automobilį vairuos jo draugas, turintis vairuotojo pažymėjimą ir kad viskas bus gerai. Ji sutiko. Draugo, kuris vairuos jos mašiną, vardo ir pavardės nežinojo, brolis jai nesakė, jį pamatė tik, kai jis atvyko pas ją prie namų, į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitą rytą, t. y. 2025 m. rugsėjo 21 d. apie 8.00 val., su jos broliu. Ji savo automobilio „Mercedes Benz ML 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius padavė savo broliui į rankas, o jis, jai matant, perdavė automobilio raktelius draugui V.. V. dar su ja pasisveikino paspausdamas ranką. Jai atrodė, kad V. buvo blaivus, jokio kvapo neužuodė. Už automobilio vairo sėdo V., o šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jos brolis I. ir jie abu kartu išvyko į (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių pašalinių asmenų jos automobilyje nebuvo. Ji norėtų, kad jos automobilis būtų gražintas jai, nes ji jį gavo dovanų iš savo mamos ir senelių vidurinės mokyklos baigimo proga. Jeigu būtų žinojusi, kad jos mašiną vairuos neblaivus V., tikrai to nebūtų leidusi. Ji pažada saugoti automobilį iki kol baigsis ikiteisminis tyrimas ir bus priimtas galutinis sprendimas (b. l. 40-42).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2025 m. rugsėjo 21 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2025 m. rugsėjo 21 d. 11.11 val. (duomenys neskelbtini), V. B. vairavo automobilį „MB ML420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 metų gamybos, būdamas neblaivus, kai 11.51 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas, 12.07 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, automobilis priverstinai nuvežtas ir saugomas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Automobilio savininkė K. C. apie nuvežimą informuota telefonu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-5, 11-13).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo ir Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugsėjo 21 d. išrašo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 21 d. 11.11 val. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS specialisto pranešimas, kad ,, (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) degalinės, susidūrė du automobiliai. Nesutaria dėl kaltės. Praneša vairuotoja, laukia pareigūnų. Degalinė netoli (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelias.“ Atvykus nurodytu adresu rasta blaivi pranešėja, automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. R., alkotesteriu nustatyta 0,00 promilės. Automobilio „MB ML420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. B. alkotesteriu 11.51 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas. Patikrinus antrą kartą, 12.07 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas. Vyras pripažino automobilį vairavęs, būdamas neblaivus, bet anot jo, alkotesterio parodymai buvo per didelės reikšmės ir jis išreiškė norą vykti į gydymo įstaigą duoti kraują girtumui nustatymui. Atlikus neblaivumo vertinimui numatytas užduotis ir užpildžius asmens neblaivumo nustatymo aktą, V. B. su parodymais sutiko ir atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje rasti automobiliai buvo apgadinti. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, kad L. R., lenkdama prieš ją važiuojantį krovininį automobilį, neįsitikino, kad nė vienas paskui ją važiuojančių eismo dalyvių nepradėjo jos lenkti ((duomenys neskelbtini)1 punktas), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į ją lenkusio automobilio „MB ML420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną ir jį apgadino. Automobilį „MB“ vairavo neblaivus V. B. (KET 14 punktas). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Išaiškinus eismo įvykio kaltininkę, vairuotojai sutarė dėl kaltės ir susipildė eismo įvykio deklaraciją. Patikrinus GPA duomenų bazėje, nustatyta, kad abu automobiliai drausti, registruoti, su galiojančiomis techninėmis apžiūromis, abu vairuotojai turi teisę vairuoti. V. B. su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jo nepateikė, turėjo tik automobilio registracijos liudijimą, kuris paimtas kaip tyrimui reikšmingas dokumentas, nors jis išduotas T. B. vardu. Patikrinus POLIS 2 duomenų bazėje, nustatyta, kad naujoji jo savininkė yra K. C., kuri apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą buvo informuota telefonu. V. B. dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Automobilis „MB ML 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas ir saugojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Girtumai buvo nustatinėjami prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081, patikros Nr. 2361694 (b. l. 6-10, 35-37).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad atvykus (duomenys neskelbtini), prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės įvažiavimo matomi du greta stovintys automobiliai, t. y. pilkos spalvos „Mercedes Benz ML 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pilkos spalvos „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį „Mercedes Benz ML 420“, matoma, kad apgadintas dešinės pusės priekinis ir galinis automobilio ratlankiai, taip pat pilkos spalvos nubraižymo žymė, kuri matosi ant dešinės pusės priekinių durų ir tęsiasi iki dešinės pusės priekinio automobilio sparno. Apžiūrėjus automobilį „Toyota Corolla“, matoma ant automobilio kairės pusės priekinio ir galinio sparno pilkos spalvos nubraižymo žymės, taip pat automobilio kairės pusės priekinių ir galinių durų pilkos spalvos nubraižymo žymės. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Tyrimui daugiau reikšmingų objektų neužfiksuota (b. l. 14-20).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 21 d. daiktų apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėtas pilkos spalvos lengvasis automobilis „Mercedes Benz ML 420“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Matomi apgadinti automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis automobilio ratlankiai, taip pat matoma pilkos spalvos subraižymo žymė, kuri yra ant dešinės pusės priekinių automobilio durų ir tęsiasi iki priekinio automobilio sparno. Automobilio salonas tvarkingas, keleivio pusėje ant automobilio grindų yra vandens butelis. Daugiau jokių pašalinių tyrimui reikšmingų daiktų neužfiksuota (b. l. 21-30).

Iš 2025 m. rugsėjo 21 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų matyti, jog V. B. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081, patikros sertifikato Nr. 2361694, pirmu tikrinimu 2025 m. rugsėjo 21 d. 11.51 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas, antru tikrinimu 12.07 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Atlikti testai bendrai asmens būklei nustatyti: galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat galėjo stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b. l. 43-46).

Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso K. C. (b. l. 50). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Mercedes-Benz ML 420 CDI“ kaina Lietuvoje rugsėjo mėnesį su PVM yra 5760 eurų (b. l. 51).

Iš vairuotojų registro duomenų išrašo matyti, kad V. B. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021 m. kovo 12 d. (b. l. 122).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmu tikrinimu 2025 m. rugsėjo 21 d. 11.51 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas, antru tikrinimu 12.07 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme V. B. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. dieną prieš įvykį vartojo alkoholį iki kitos dienos paryčių, tada ryte atsikėlęs kartu su draugu, išsikvietęs taksi, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten jo draugo sesuo jiems paskolino jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“. Po to kelyje jam vairuojant minėtą automobilį, įvyko eismo įvykis, po kurio į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai nustatė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, jog V. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 21 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2025 m. rugsėjo 21 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai bei jų priedai – fotolentelės Nr. 1, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 21 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, 2025 m. rugsėjo 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025 m. rugsėjo 21 d. 11.11 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081, 2025 m. rugsėjo 21 d. 11.51 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,86 promilių girtumas, 12.07 val. antru tikrinimu nustatytas 1,69 promilių girtumas, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltinamojo kaltės formą – V. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. nevedęs, Sodros duomenimis nedirbantis (b. l. 118-120), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 121), per penkerius metus baustas administracine tvarka daug kartų, daugiausiai už įvairius KET pažeidimus, 2016 m. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, baudas sumokėjęs, dauguma nuobaudų galiojančios (b. l. 101-115), anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 95-100). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tai, kad už ankstesnius teisės pažeidimus paskirtas baudas kaltinamasis yra sumokėjęs, yra darbingo amžiaus, turi darbinės patirties, anksčiau yra dirbęs ir turi ketinimų įsidarbinti ateityje, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. B. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimą šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 72 MGL, t. y. 3600 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 48 MGL, t. y. 2400 Eur dydžio bauda.

V. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 21 d. 12.07 val. iki 2025 m. rugsėjo 22 d. 10.45 val. (b. l. 55-63). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, teigė neturintis santaupų, ketina įsidarbinti, taip pat jis privalės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

V. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,69 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, V. B., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę judrioje kelio atkarpoje, dienos metu, kartu su juo transporto priemonėje buvo jo draugas, taigi jis savo priešingais teisei veiksmais sukėlė grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir savo draugui bei kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, tinkamų išvadų iš savo elgesio nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 7 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 74-77). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš V. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

V. B. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso K. C. (b. l. 50). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė K. C. žinojo ar galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz ML 420 CDI“ (M1G visureigis, 2007 m., dyzelinas 225KW/306 AG) 2025 m. rugsėjo mėnesio kaina su PVM yra 5760 eurų (b. l. 51). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo V. B. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 5760 eurų.

Pažymėtina, kad BK ir BPK normos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-96-290/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019). Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškotiną konfiskuotino turto vertę išdėstyti mokėti dalimis. Tačiau, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui ir jei asmuo neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, taip pat į tai, kad kaltinamasis ne kartą yra padaręs teisės pažeidimus, būnant apsvaigus nuo alkoholio, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje 2025 m. spalio 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. B., išnagrinėjus bylą teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje (b. l. 69-72, 159-160).

BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Be to, BPK suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju, tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, pirmosios instancijos teismui priimant šį nuosprendį, paliktinas nenagrinėtas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 74–77), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78–81) ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 82–85). Pažymėtina, kad iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nurodęs, kad vairuotojo pažymėjimą yra palikęs (duomenys neskelbtini), nes didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje, kadangi tai susiję su jo tiesioginiu darbu. Taigi, byloje vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Baudžiamoji byla išnagrinėta teisme ir iš esmės kaltinamajam paskirta kardomąja priemone dokumento asmens tapatybės kortelės paėmimu pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl kardomoji priemonė – dokumento, t. y. V. B. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas naikintinas nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 20 d., ir dokumentas grąžintinas V. B..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtas į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–49), ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas šioje byloje prie priekinio bylos viršelio prisegtame voke), pateiktas V. B. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 31–34), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintinas jo savininkei K. C..

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 72 MGL, t. y. 3600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 21 d. 12.07 val. iki 2025 m. rugsėjo 22 d. 10.45 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 42 MGL, t. y. 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugsėjo 22 d., apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

V. B. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

2) išieškoti iš V. B. konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5760 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610;

3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose – šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, jas panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento, t. y. V. B. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 20 d., ir dokumentą grąžinti V. B., jį atiduodant asmeniškai V. B..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtą į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą šioje byloje prie priekinio bylos viršelio prisegtame voke), pateiktą V. B. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti savininkei K. C..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

6. Pradėjus priverstinį baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.