Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Detama“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1034-924/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Detama“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Detama“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iki ieškinio pateikimo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2020 m. gruodžio 16 d. pranešime išdėstytą sprendimą nutraukti 2019 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutarties vykdymą ir sprendimo įtraukti pareiškėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taip pat įpareigoti atsakovę informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) apie vykstantį teisminį ginčą.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji siekia išsaugoti ją su atsakove saistančią statybos rangos sutartį, dėl to prašo sustabdyti atsakovės sprendimo nutraukti šalių sudarytą sutartį vykdymą ir atsakovės sprendimo įtraukti pareiškėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą, kad pareiškėjai nekiltų žala negalint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pažymėjo, kad kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui nėra teikiamas ieškinys, kadangi pareiškėjai reikia laiko surinkti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą. Teismas nustatė, kad pareiškėja nurodė priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikė įrodymus. Vis dėlto, atsižvelgęs į pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių esmę, teismas pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė, jog šios laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos bei egzistuoja grėsmė pareiškėjos interesams, ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

4. Pareiškėja, prašydama sustabdyti informacijos apie ją, kaip nepatikimą tiekėją, skelbimą, siekia ginti savo privatų interesą. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galbūt nepatikimam tiekėjui sudaroma galimybė nevaržomai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sudaryti sutartis, kurios taip pat gali būti netinkamai vykdomos. Tokiu būdu galima grėsmė ne tik perkančiųjų organizacijų tinkamam viešųjų pirkimų įvykdymui, bet ir viešojo intereso, t. y. visuomenės suinteresuotumo efektyviu ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, pažeidimui. Šiuo metu atsakovės vienašalis sutarties su pareiškėja nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo yra galiojantis, t. y. nėra pripažintas neteisėtu, todėl abejonės dėl pareiškėjos nepatikimumo nėra pašalintos.

5. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėja vien dėl jos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą gali patirti nepagrįstai didelę žalą jos veiklai. Pareiškėja, esant palankiam jos atžvilgiu sprendimui, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir taip apginti pažeistas teises. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sukeltų didesnių neigiamų pasekmių, nei jų netaikius. Nors pareiškėjai ir yra apribotos galimybės dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, ji gali vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje, todėl šiuo atveju spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnyje įtvirtinta tiekėjų pašalinimo pasekmė gali būti netaikoma atsižvelgiant į paties tiekėjo teigiamą elgesį, nes VPĮ 46 straipsnio 8 dalis tiekėjui sudaro galimybę įrodyti, jog jis ėmėsi šioje įstatymo nuostatoje numatytų priemonių tam, kad būtų atkurtas jo patikimumas.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurios dalyku yra Varėnos miesto Dainų slėnio infrastruktūros rekonstravimo darbai. Šios sutarties pagrindu pareiškėja įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti darbus pagal parengto projekto sprendinius kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti pareiškėjai būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti pareiškėjai sutarties kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad vienašališkai nutraukia sutartį, motyvuodama tuo, jog pareiškėja nevykdo atsakovės atstovų reikalavimų, atsakovė iš esmės negauna darbų rezultato, kokio tikėjosi. Taip pat atsakovė 2021 m. sausio 15 d. raštu informavo pareiškėją nepriimanti jos perduotų darbų ir nurodė, kad kreipsis į ekspertus dėl pareiškėjos atliktų darbų kokybės įvertinimo. Pareiškėjos teigimu, ji darbus atliko tinkamai, nebuvo teisinio pagrindo nutraukti sutartį.

7. Teismas nustatė, kad sustabdyti atsakovės sprendimo nutraukti statybos rangos vykdymą prašoma tokioje situacijoje, kuomet realus sutarties vykdymas nebevyksta. Išlaikyti tokią situaciją galbūt ilgalaikiam bylinėjimosi procesui, teismas šiuo atveju neįžvelgė prasmės, ji nėra naudinga nei pareiškėjai, nei atsakovei. Suformuluotos ir tokio pobūdžio priemonės, kurių prašo pareiškėja, nagrinėjamu atveju ginčo situacijos nesureguliuotų, o tik įtvirtintų esamą ne tik šalims, bet ir viešajam interesui kenksmingą situaciją, aktualios sutarties realaus vykdymo tęstinumo problemos neišspręstų. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į nagrinėtino ginčo pobūdį – ginčijant sutarties nutraukimą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų komplikuotas ar apskritai negalėtų būtų įvykdytas ieškovei palankus teismo sprendimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėja UAB „Detama“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. pranešime išdėstytą sprendimą nutraukti 2019 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutarties vykdymą ir sprendimo įtraukti pareiškėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taip pat įpareigoti atsakovę informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas a priori (iš anksto) pasisakė dėl atsakovės veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį teisėtumo, t. y. bylos baigties. Teismas laikė atsakovės veiksmus teisėtais, nes jie nėra nuginčyti teismine tvarka, nors pareiškėja inicijavo teisminį procesą dėl jų neteisėtumo. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti a priori pasisakoma dėl bylos baigties. Teismas šioje proceso stadijoje nepagrįstai vertino atsakovės veiksmus vienašališkai nutraukiant sutartį kaip teisėtus ir sudarančius pakankamą pagrindą pareiškėjos atžvilgiu taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytas sankcijas bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

8.2. Viešojo sektoriaus užsakymai sudaro nemažą pareiškėjos pajamų dalį (2020 m. apyvarta sudarė 636 538 Eur be PVM, iš jų 466 713 Eur be PVM pagal viešųjų pirkimų sutartis). Tai rodo, kad pareiškėja yra sėkmingai įvykdžiusi daug viešųjų pirkimų sutarčių. Nėra teisinio pagrindo pareiškėją a priori laikyti nepatikima tiekėja.

8.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad sąžiningos konkurencijos aspektu su viešu interesu nesuderinamas tiekėjo pašalinimas iš viešųjų pirkimų sistemos be pakankamos priežasties. Pagal VPĮ nuostatas pareiškėja ginčo nagrinėjimo metu negali būti įtraukiama į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Šiuo atveju ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo nėra išspręstas teismine tvarka, todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomos sankcijos. Tai sudaro teisinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

8.4. Nutartyje nepagrįstai aiškinama, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ginčo situacijos nesureguliuotų. Pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas status quo (esama padėtis) tarp šalių. Pareiškėjai būtų sudaryta galimybė iki galo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Atsakovei būtų sudaryta galimybė gauti darbų rezultatą be papildomų išlaidų (trečiųjų asmenų pasitelkimo neesminiams trūkumams ištaisyti) ir išvengti pareigos atlyginti nuostolius pareiškėjai pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų apsaugotas pareiškėjos darbų rezultatas nuo intervencijos į jį, tokiu būdu paliekant galimybę jį įvertint ekspertams.

8.5. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėja netektų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kas turėtų neigiamos įtakos jo gaunamoms pajamoms. Pareiškėjos įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą ginčo nagrinėjimo laikotarpiu gali turėti nepataisomų neigiamų pasekmių. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus bylą bei priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo dėl nepagrįsto įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių programuojami nauji teisminiai ginčai tarp šalių. Atsakovei gali teikti atlyginti galimai neteisėtu sutarties nutraukimu padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso objektas – Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014).

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

13. Analizuojamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14. Šioje byloje pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti nustatytą žyminį mokestį.

15. Taigi, nepareiškus ieškinio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai pareiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teismas neturi galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, todėl pareikšto reikalavimo tikėtiną pagrįstumą teismas faktiškai vertina iš pateikto prašymo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų.

16. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja tinkamai pagrindė priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, taip pat teismui nekilo abejonių dėl būsimo reikalavimo tikėtino pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiais aspektais nepasisako.

17. Pareiškėja iš esmės prašo taikyti tris skirtingas laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. pranešime išdėstyto sprendimo nutraukti 2019 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį vykdymą; 2) sustabdyti atsakovės sprendimo įtraukti pareiškėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą; 3) įpareigoti atsakovę informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą.

18. Prašymą sustabdyti atsakovės sprendimo nutraukti statybos rangos sutartį vykdymą pareiškėja grindžia tuo, kad pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas status quo tarp šalių. Pareiškėjai būtų sudaryta galimybė iki galo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atsakovei būtų sudaryta galimybė gauti darbų rezultatą be papildomų išlaidų (trečiųjų asmenų pasitelkimo neesminiams trūkumams ištaisyti) bei išvengti pareigos atlyginti nuostolius pareiškėjai pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu. Teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų apsaugotas pareiškėjos darbų rezultatas nuo intervencijos į jį, tokiu būdu paliekant galimybę jį įvertinti ekspertams.

19. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų ir nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurios dalyku yra Varėnos miesto Dainų slėnio infrastruktūros rekonstravimo darbai. Pareiškėja įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis projekto pagrindu atlikti ir perduoti darbus pagal parengto projekto sprendinius kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti pareiškėjai būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti pareiškėjai sutarties kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad vienašališkai nutraukia sutartį, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nevykdo atsakovės atstovų reikalavimų, atsakovė iš esmės negauna darbų rezultato, kokio tikėjosi. Pareiškėja 2021 m. sausio 6 d. pranešimu informavo atsakovę vienašališkai perduodanti atliktus darbus. Pareiškėja teigia, kad vienašališkai pasirašytas 2021 m. sausio 6 d. galutinis atliktų darbų aktas ir 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktas Nr. 12 patvirtina, jog dar 2020 m. gruodį pareiškėjos atliktų darbų apimtis sudarė 100 proc.

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad šiuo atveju sustabdyti atsakovės sprendimo nutraukti statybos rangos sutartį vykdymą prašoma tokioje situacijoje, kuomet realus sutarties vykdymas nebevyksta. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad išlaikyti tokią situaciją galbūt ilgalaikiam bylinėjimosi procesui nėra prasmės, ji nėra naudinga nei pareiškėjai, nei atsakovei. Prašomas taikyti atsakovės sprendimo nutraukti statybos rangos sutartį vykdymo sustabdymas ginčo situacijos nesureguliuotų, sutarties realaus vykdymo tęstinumo problemos neišspręstų.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad netaikius pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės sprendimo nutraukti statybos rangos sutartį vykdymo sustabdymą – būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala pareiškėjos turtiniams ar neturtiniams interesams ar nebūtų užkirstas kelias pareiškėjos interesų pažeidimui. Pareiškėja neįrodė, kad tokia žala kiltų, ar būtų pažeisti jos interesai. Šiuo atveju, iš pareiškėjos pateikto susirašinėjimo su atsakove matyti, kad atsakovė nepatenkinta pareiškėjos vykdytų darbų kokybe, nuolat kritikuodavo pareiškėjos atliekamus darbus, todėl tikėtina, kad tolimesnis šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymas ateityje sukeltų tik papildomus ginčus.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 22 d. pareiškė ieškinį (iki kurio pareiškimo nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovės atliktą vienašalį sutarties nutraukimą, taip pat prašo panaikinti 2021 m. kovo 12 d. atsakovės sprendimą įtraukti pareiškėją nepatikimų tiekėjų sąrašą. Todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir taikymo reikalingumas vertintinas jos jau pareikšto ieškinio reikalavimų kontekste.

24. Atsižvelgiant į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama esminio tikslo – ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, be anksčiau nurodytų aplinkybių, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti ir tai, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais, yra būtinos siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ar ieškovas, prašydamas taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, nesiekia su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi nederančių tikslų. Teismų praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

25. Šiuo atveju, pareiškėjai siekiant pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovės atliktą vienašalį sutarties nutraukimą, teismo sprendimo, kuriuo toks reikalavimas būtų patenkintas, užtikrinimui, nėra reikalingas vykdymas – vien pareiškėjai palankaus teismo sprendimo priėmimas savaime pasiektų pareiškėjos siekiamą tikslą – atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. atliktas vienašalis sutarties nutraukimą būtų laikomas neteisėtu ir negaliojančiu. Pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pareiškėjos prašoma laikinoji apsaugos priemonė (atsakovės sprendimo nutraukti sutartį vykdymo sustabdymas) neužtikrintų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė minėtos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl pareiškėjos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą

26. Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti atsakovės sprendimo įtraukti pareiškėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taip pat įpareigoti atsakovę informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą.

27. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų duomenų, atsakovė 2021 m. kovo 12 d. raštu informavo pareiškėją, kad atsakovė kreipėsi į VPT ir nuo 2021 m. kovo 8 d. pareiškėja įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

28. Pagal VPĮ nuostatas ieškovė ginčo nagrinėjimo metu negali būti įtraukiama į nepatikimų tiekėjų sąrašą. VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje VPT nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Tiekėjo įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą tokiu atveju yra pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą.

29. VPĮ 91 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas: 1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.

30. Pareiškėja teigia, kad didelę jos pajamų dalį sudaro būtent viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymas, todėl jos įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą neišnagrinėjus šalių ginčo padarytų žalos pareiškėjai.

31. Lietuvos apeliacinis teismas situacijose, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas vienašališkai nutraukti viešųjų pirkimų būdu sudarytą sutartį ir įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra nurodęs, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintos ieškovės grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį galimybės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju, nes ieškovė būtų netekusi galimybių dalyvauti iki tokio sprendimo priėmimo vykusiuose viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-236/2020; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-330/2021).

32. Taigi laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdomas sprendimo įtraukti pareiškėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymas, šiuo atveju turi būti taikomos, siekiant užkirsti kelią galimos žalos pareiškėjai atsiradimui. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepažeistų atsakovės interesų, priešingai – apsaugotų atsakovę nuo pareigos atlyginti pareiškėjai žalą, negalint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir netenkant pajamų.

33. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad tiekėjui, apskundus pirkimo vykdytojo sprendimą nutraukti sutartį, jis į nepatikimų tiekėjų sąrašą negali būti įtraukiamas. Tiekėjui ginčijant pirkimo sutarties nutraukimą, pirkimo vykdytojas apie teisminį ginčą informuoja VPT ir paprašo tokį tiekėją išbraukti iš nepatikimų tiekėjų sąrašo, jei tiekėjas jau buvo įtrauktas į šį sąrašą (https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/nepatikimi-tiekejai-ir-melagiai-viesuosiuose-pirkimuose). Atsižvelgiant į tokį VPT išaiškinimą, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis pirkimo vykdytoja (šiuo atveju – atsakovė) įpareigojama informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą, šiuo atveju taip pat taikytinos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo sustabdyti atsakovės sprendimo nutraukti statybos rangos sutartį vykdymą, tačiau nepagrįstai netaikė kitų pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti sprendimo įtraukti pareiškėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įpareigoti atsakovę informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis) ir pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies – sustabdomas atsakovės sprendimo įtraukti pareiškėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir atsakovė įpareigojama informuoti VPT apie vykstantį teisminį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl termino ieškiniui pateikti nustatymo, nes kaip jau ir buvo nurodyta šios nutarties 23 punkte, ieškinys teismui buvo pateiktas (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį pakeisti – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Detama“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies – sustabdyti atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Detama“ nuo 2021 m. kovo 8 d. įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įpareigoti atsakovę Varėnos rajono savivaldybės administraciją informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie vykstantį teisminį ginčą.