Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties jos administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. spalio 12 d. nutarimu E. B. pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 26 d., 1.27 val., būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką, triukšmavo, tuo trikdė viešąją rimtį. Tokiais veiksmais E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d. Už šį pažeidimą E. B. paskirtas įspėjimas.

Be to ji taip pat tvirtina, kad rengiant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo laikomasi ATPK 260 str. ir 286 str. reikalavimų – administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nenurodyti nukentėjusieji, liudytojai, nepateikti jokie įrodymai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji įvykdė administracinį teisės pažeidimą, nutarimą surašęs subjektas nevertino, netyrė jokių faktinių aplinkybių, nenurodė įrodinėjimo priemonių. Be to, nutarime neteisingai nurodyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, tačiau iš tikrųjų ji neprisipažino kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą. Mano, kad nurodyti pažeidimai yra esminiai, pažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą. Teismas į šiuos įstatymų pažeidimus nekreipė dėmesio, jų neaptarė ir neįvertino. Anot apeliantės, administracinio teisės pažeidimo nutarimas ir teismo nutartis nepagrįsti ir neteisingi, todėl naikintini.

Pažymi ir tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra faktiškai vieno dokumento du egzemplioriai, tapaus turinio, nėra aišku, kas ir kada juos surašė. Be to, pareigūnai netikrino jos girtumo, nors turėjo galimybę tai padaryti. Nesutikdama su teisme duotais pareigūnų parodymais apie jos girtumą nurodo, kad ji buvo blaivi, nes dirba vairuotoja Lietuvos kariuomenėje ir alkoholio nevartoja. Mano, kad teismas, vertindamas šių pareigūnų parodymus, laikydamas, kad jie pagrindžia jos kaltę, neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai aplaidžiai atliko savo pareigas, nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų, kad nustatytų, ar iš jos buto tariamai sklidęs triukšmas buvo girdimas daugiabučio namo laiptinėje, ar daugiabučiame name nakties metu buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Teigdami, kad muzikos garsai sklido iš jos buto, jie netikrino ir nenustatė, kas iš buvusių bute asmenų kėlė triukšmą, pažeidė viešąją rimtį, neapklausė bute buvusių A. B. ir T. G., kaimynų, kurių butai betarpiškai ribojasi su jos butu, nenustatė nukentėjusiojo asmens, iškvietusio policiją, tapatybės ir nepaėmė iš šio asmens pareiškimo. Jų parodymų teisme ir tarnybinių pranešimų, esančių byloje turinys skiriasi, abu liudytojai nurodo, kad įvykio detalių neprisimena. Kadangi šie asmenys savo tarnybines pareigas atliko netinkamai, jie, duodami parodymus, galėjo būti šališki. Liudytoja B. M. teisme pripažino, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą, nerinkusi jokių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, tik remdamasi pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei apeliantės paaiškinimu, kuriuo tariamai ji pripažino savo kaltę. Be to, skiriasi liudytojos P. Z. ir pareigūnų nurodytos aplinkybės apie triukšmo sklidimą iš apeliantės buto atvykus pareigūnams. Prieštaravimai tarp šių liudytojų parodymų yra esminiai, jie nebuvo panaikinti nagrinėjant bylą teisme. Taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir P. Z. butai nėra gretimi, yra skirtinguose aukštuose ir skirtingose laiptinės pusėse, todėl abejotina, ar liudytoja galėjo girdėti garsus iš skundo autorės buto. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir šios liudytojos santykiai yra labai blogi, bylos aplinkybės, anot apeliantės, įrodo, kad P. Z. iškvietė policiją turėdama tikslą įskaudinti ir apšmeižti skundo autorę, o teisme galėjo sakyti netiesą. Šių aplinkybių teismas neaptarė ir nevertino. Taip pat teismas nesiėmė priemonių apklausti liudytoją A. Ž., kuri gyvena virš apeliantės buto, ir kurios parodymai turėtų esminės reikšmės nustatant objektyvią tiesą byloje.

Skunde taip pat teigiama, kad liudytojų Z. Ž., G. J., A. B. ir T. G. parodymai paneigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, leisdamas garsią muziką, sukėlė triukšmą nakties metu ir tuo pažeidė viešąją rimtį. Prieštaravimai tarp nurodytų liudytojų ir liudytojų T. M., J. D., P. Z. parodymų yra esminiai, jie nagrinėjant bylą teisme nebuvo panaikinti. Apeliantės nuomone, jie turi būti aiškinami jos naudai, kadangi galioja nekaltumo prezumpcija. Pažymi, kad jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą privalo įrodyti subjektas, parengęs administracinę bylą, ir teismas, nagrinėjęs jos skundą, o pati apeliantė neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Tvirtina, kad ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Be to, ATPK 183 str. 1 d. analizė leidžia teigti, jog šiame straipsnyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė tik už sąmoningą asmenų atitinkamoje vietoje ir laiku keliamą triukšmą. Anot skundo autorės, nagrinėjamu atveju nutarimą surašęs subjektas ir apylinkės teismas nevertino visų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas, byloje esančius įrodymus vertino tik apeliantę kaltinančiu aspektu. Taip pat nurodo, kad kadangi triukšmo intensyvumas šioje byloje nebuvo nustatinėjamas prietaisų pagalba, todėl apeliantės kaltė sukėlus triukšmą ir pažeidus viešąją rimtį turėjo būti įrodinėjama laiptinėje gyvenančių kaimynų parodymais. Galiausiai pažymi, kad jos aiškinimas, jog ji nepadarė inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nėra paneigtas.

Motyvuojamoji dalis

E. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde kelia­mas ATPK 183 str. 1 d. numatytų nuostatų taikymo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skun­do ribose.

Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 183 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 str. pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010).

Tai, kad nustatytu laiku apeliantė gyvenamojoje patalpoje garsiai leido muziką, triukšmavo ir tokiais veiksmais trikdė viešąją rimtį, patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje ištirti įrodymai. Įvertinus juos daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog E. B. 2015 m. rugsėjo 26 d., 1.27 val., būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką, triukšmavo, trukdė kaimynų poilsiui, dėl ko buvo sutrikdyta aplinkinių namo gyventojų vieša rimtis.

Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad liudytoja P. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini), skundėsi policijai, jog pas kaimynę E. B., gyvenančią tame pačiame aukšte dešinėje pusėje, garsiai groja muzika, kad ji buvo nuėjusi į kaimynų butą, beldėsi, tačiau durų niekas neatidarė, tik dar garsiau paleido muziką, kaimynai triukšmauja nebe pirmą kartą, o ji turi sveikatos problemų, serga širdies ligomis, cukralige, grįžus po darbo nori ramybės (b. l. 33-33). Policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu jie girdėjo triukšmą, buto šeimininkei nurodė netriukšmauti, tačiau išėjus į lauką girdėjo triukšmą (b. l. 20-21, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 61N-40196974-15 b. l. 3, 4). Šiuos faktus patvirtino liudytoja B. M., kuri teisme parodė, kad gavusi pareigūnų tarnybinius pranešimus, nuvyko pas E. B., pagal jos žodžius surašė jos paaiškinimą, apeliantei neneigus tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, E. B. kaimynų neapklausė (b. l. 20-21).

Konstatuotina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, priešingai nei teigia apeliantė, ATPK 284 str. 1 d. bei 257 str. reikalavimų nepažeidė. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog E. B. bute garsiai leido muziką, triukšmavo, tokiu būdu trikdė viešąją rimtį.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas vertino tik asmenų nurodytas aplinkybes skundo autorę kaltinančiu aspektu, nevertino visų byloje apklaustų liuddytojų parodymų – asmenų, buvusių E. B. bute (A. B. ir T. G.), paaiškinimų, kad triukšmo bute nebuvo, taip pat kaimynių (Z. Ž., G. J.) parodymų, kurios tvirtino, kad triukšmo negirdėjo. Pagal suformuotą teismų praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose nebūtina nustatyti, jog keliamas triukšmas sutrikdė konkretaus gyventojo ramybę, tačiau būtina įrodyti, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N62-2460/2010), kas padaryta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Aplinkybė, kad kiti namo gyventojai nesiskundė dėl jos veiksmų, triukšmo negirdėjo, įvertinus ją administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo aspektu, nelaikytina paneigiančia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu priimto nutarimo, o tuo pačiu ir teismo nutarties, pagrįstumą. Šiuo atveju teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad triukšmavimas, garsiai leidžiant muziką, trikdė viešąją rimtį bent vieno asmens atžvilgiu. Tai, kad dauguma namo gyventojų nesiskundė dėl keliamo triukšmo, nepaneigia E. B. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-401-195/2014, Nr. ATP-204-200/2013).

Taip pat atkreiptinas dėmesys jog konstatuojant, kad yra padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 183 str., apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog nukentėjusi kaimynė P. Z. yra priekabiaujanti prie E. B. šeimos, nuolat reiškianti pretenzijas dėl vietos kieme, nepaneigia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad apeliantės veiksmai trikdė viešąją rimtį apylinkės teismo nutartyje nurodytu laiku.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ir vertino kaip patikimus ir objektyvius liudytojų kaimynės P. Z. ir pareigūnų parodymus, kurie, anot skundo, autorės prieštaringi, neatitinkantys kitų liudytojų (A. B. ir T. G., Z. Ž., G. J.) paaiškinimų, tačiau apeliacinio teismo nuomone, tai tik apeliantės subjektyvi nuomonė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytų liudytojų parodymus, nurodė, kodėl kai kurių liudytojų parodymus laiko nepatikimais ar neinformatyviais. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su nurodytu vertinimu.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad E. B. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas asmenims užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 86 Eur.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str.). ATPK 30² str. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. E. B. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, nepažeidžia administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių nuostatų ir nėra aiškiai per griežta, laikytina teisinga ir tinkamai individualizuota.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.