Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimas, kuriuo P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 str. 2 d. ir nubaustas 800 (aštuonių šimtų) litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 21 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje patalpoje, garsiai leido muziką, triukšmavo, trikdė viešąją rimtį. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 183 str. 2 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto 6 policijos komisariato (toliau – PK) 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu P. V. buvo pripažintas kaltu už pažeidimą numatytą ATPK 183 str. 2 d. ir nubaustas 800 litų dydžio bauda.

2013 m. gruodžio 16 d. nubaustasis P. V. šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimą, nurodydamas, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą laikyti, jog P. V. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 183 str. 2 d. teisingai.

Nubaustojo manymu, ankščiau paminėti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 284 str. 1 d., 257 str. nuostatas bei neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką. Pažymi, jog teismas nevertino liudytojų A. K. ir N. T., jo artimiausių kaimynų, parodymų, kurie nurodė, kad jis ne tik 2013 m. lapkričio 21 d. vakarą, bet iš viso niekada netriukšmauja.

Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, jog pats nukentėjusysis bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jį pastoviai kankina nemiga, todėl jis geria vaistus nuo nemigos yra jautrus bet kokiam triukšmui. P. V. pažymi, kad teismas šios aplinkybės iš viso nevertino. Taip pat nurodo, kad liudytoja V. A. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog kai P. P. apie 2.00 val. pakartotinai kvietė policijos pareigūnus ji miegojo ir nieko negirdėjo. Teigia, kad du asmenys gyvendami tame pačiame bute skirtingai jaučia ir traktuoja triukšmą.

P. V. vertinimu, patraukti jį administracinėn atsakomybėn vien tik dėl nukentėjusiojo asmeninių ir sveikatos savybių, susijusių su padidintu triukšmo jautrumu, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

Nubaustojo teigimu, policijos pareigūnai nurodė, kad girdėjo garsiai grojant muziką, kai tuo tarpu nukentėjusysis nurodė, jog girdėjo ne garsiai grojančią muziką, o tiesiog keliamą triukšmą.

Apelianto įsitikinimu, tarp jo ir nukentėjusiojo vyksta pastovūs konfliktai, jis tiesiog yra konfliktiškas žmogus ir dėl to jį nuolat skundžia policijos pareigūnams. Pažymi, jog dėl kaimyno P. P. nuolatinių skundų jis nubaustas jau tris kartus. Apelianto manymu, jeigu jis pastoviai nakties metu klausytųsi muzikos ir triukšmautų tai kiti šalia gyvenantys kaimynai taip pat skustųsi dėl jo veiksmų. Nubaustojo manymu, pastovūs nesutarimai tarp jo ir kaimyno negali būti traktuojami kaip viešosios rimties trikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 183 str. 1 d. šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokie pat veiksmai padaryti pakartotinai užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tai, kad nustatytu laiku P. V. gyvenamojoje patalpoje, garsiai leido muziką, triukšmavo, trikdė viešąją rimtį patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga: 1) Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės ketvirtos kuopos pirmo būrio vyriausiojo patrulio liudytojo A. N. 2013 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad jis su kolega R. S. gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) bute triukšmaujama. Nurodė, kad atvykę ir išgirdę muziką, žmonių balsus jie paskambino į duris. Pažymėjo, jog duris buto šeimininkas atidarė ne iš karto, reikėjo kelis kartus paskambinti. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai buto savininką įspėjo, kad bute esantys žmonės netriukšmautų. Parodė, kad šiuo atveju triukšmas tikrai buvo, kai pareigūnai atvyko, muzika nebuvo iš karto išjungta, pareigūnai paprašė ją išjungti. Policijos pareigūnas taip pat nurodė, kad kiek vėliau buvo gautas pakartotinis pranešimas, jog triukšmas nesiliauja. Pažymėjo, kad pareigūnai pakartotinai nevyksta, tiesiog nurodo tarnybiniame pranešime, kad buvo ne vienas pranešimas (b.l.9, 29-30);

2) Nukentėjusiojo P. P. 2013 m. lapkričio 22 d. pareiškimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad lapkričio 21 d. apie 23.00 val. jis negalėjo miegoti dėl triukšmo. Nurodė, jog jis iškvietė policijos pareigūnus, kad sudrausmintų kaimyną dėl keliamo triukšmo. Atvykus pareigūnams, juos pakvietė į savo butą, kuriame gerai girdėjosi triukšmas (žmonių šūkavimai, trenksmai). Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog pakartotinai P. P. buvo pažadintas apie 2.00 val., todėl jis dar kartą kvietė pareigūnus. Nukentėjusysis pažymėjo ir tai, jog buvo susirašinėjimas žinutėmis su P. V. dėl triukšmo (b.l.10, 35-36);

3) Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio liudytojo R. S. bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad įprastai gavus pranešimą dėl triukšmo jie atvyksta į įvykio vietą, prieina prie durų, patikrina ar yra triukšmas, paprašo prisistatyti buto savininką, įspėja dėl triukšmo. Nurodė, kad jeigu triukšmo nėra, net į duris neskambina (b.l.31);

4) 2013 m. lapkričio 21 d. 22 val. 22 min. Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad bute triukšmas, garsus juokas (b.l.7);

5) 2013 m. lapkričio 22 d. 1 val. 36 min.Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad bute triukšmas (b.l.8);

6) Liudytojos V. A. bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad ji gyvena kartu su P. P. Liudytoja nurodė, jog lapkričio 21 d., apie 23.00 val., buvo triukšmas iš viršutinio, 34 buto. V. A. pažymėjo, kad įvykio dieną į grindis buvo mėtomi daiktai, girdėjosi kompanijos keliamas triukšmas, garsus juokas, veikė televizija, garsiai grojo muzika, todėl jie iškvietė policiją. Liudytoja nurodė, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į jų butą, įvertino ar yra triukšmas, tuomet nuėjo į 34 butą. Taip pat nurodė, jog apie 1.36 val. miegojo, todėl nežino ar buvo kviesti policijos pareigūnai pakartotinai (b.l.37-38).

Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad iš P. V. nuosavybės teise priklausančio buto šiuo konkrečiu atveju sklido triukšmas (garsi muzika, žmonių balsai ir pan.) kuris liudytojų policijos pareigūnų A. N. ir R. S. bei namo gyventojų P. P. ir V. A. parodymais 2013 m. lapkričio 21 d. vakaro ir nakties metu trikdė viešąją rimtį, t.y. trukdė ramiai ilsėtis, (duomenys neskelbtini) namo gyventojams.

Nors apelianto teigimu, dėl nukentėjusiojo asmeninių ir sveikatos savybių, susijusių su padidintu jautrumu triukšmui negalima jo bausti administracine tvarka, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog triukšmą įvykio metu patvirtino ne tik P. P. bei su juo kartu gyvenanti V. A., bet taip pat policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą ir betarpiškai patys girdėjo iš nubaustojo buto sklindantį triukšmą.

Policijos pareigūnai, įgyvendindami policijos uždavinius užtikrinti viešą tvarką ir visuomenės saugumą, atskleisti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, pirmieji reaguoja į atitinkamus nusiskundimus, vyksta į iškvietimus. Policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra oficialūs dokumentai, kuriuose pareigūnai aprašo aplinkybes, susijusias su įvykiais, ir kuriais remiantis nustatomi faktiniai duomenys, reikalingi bylai teisingai išspręsti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis, reaguojant į asmenų pranešimus dėl sklidusios garsios muzikos. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnų veiksmai būtų neteisėti ar jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą gali būti priimamas remiantis liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N438- 3973/2011, N575- 406/2012).

Konstatuotina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, priešingai nei teigia apeliantas, ATPK 284 str. 1 d. bei 257 str. reikalavimų nepažeidė. Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog P. V. gyvenamojoje patalpoje, garsiai leido muziką, triukšmavo, tokiu būdu trikdė viešąją rimtį.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nevertino liudytojų A. K. ir N. T. parodymų, kadangi šių liudytojų parodymai apylinkės teismo nutartyje yra pakankamai detaliai išanalizuoti ir įvertinti. Pagal suformuotą teismų praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose nebūtina nustatyti, jog keliamas triukšmas sutrikdė konkretaus gyventojo ramybę, tačiau būtina įrodyti, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N62-2460/2010), kas padaryta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Todėl apelianto teiginiai, kad kiti namo gyventojai niekada nesiskundžia dėl jo veiksmų ir jokio triukšmo negirdi, įvertinus juos administracinių teisės pažeidimų protokoluose suformuluotų kaltinimų aspektu, nelaikytinas paneigiančiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu priimtų nutarimų pagrįstumą. Šiuo atveju teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad garsiai grojanti muzika trikdė viešąją rimtį bent vieno asmens atžvilgiu. Tai, kad kiti namo gyventojai nesiskundė dėl keliamo triukšmo, nėra reikšmingi šiai bylai ir nepaneigia P. V. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog yra padarytas teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nukentėjęs kaimynas yra konfliktiška asmenybė nepaneigia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad P. V. veiksmai trikdė viešąją rimtį apylinkės teismo nutartyje nurodytu laiku.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimą P. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.