Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – ir vyriausioji prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. R.-M. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, G. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei – automobiliui „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė ir teismų sprendimai

1. G. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 14 d. apie 18.50 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu 2023 m. lapkričio 14 d. 19.10 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5.1. Pirmosios instancijos teismas G. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukė, todėl galėjo ir netaikyti turto konfiskavimo instituto, nes nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi, t. y. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu vyriausioji prokurorė prašo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui G. R. paskirti BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), arba išieškoti konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą, kiti skundžiamu 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu išspręsti klausimai neskundžiami, todėl teisėjų kolegija vertins pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti turto konfiskavimo instituto G. R. atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. padarė jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, t. y. jam pareikšto kaltinimo metu ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, iškvėptame ore buvo nustatyta 2,80 promilių etilo alkoholio koncentracija.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu ar mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengimu pasitikrinti neblaivumą, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai, arba jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo bei kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akcentuotina, kad be transporto priemonės panaudojimo aptartais būdais šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas, todėl transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą.

12. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir pripažinęs, kad G. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat nustatė visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, todėl tenkino gynybos prašymą ir skundžiamu nuosprendžiu asmenį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatydamas dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą G. R. atžvilgiu nutraukė.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumą, nustatytas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, taip pat susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino vienpusiškai, iš esmės suteikdamas prioritetą G. R. interesams ir jo asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, nevertindamas padarytos nusikalstamos veikos realaus pavojingumo laipsnio ir jos padarymo konkrečių aplinkybių, asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnio bei kitų svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų netikslingas ir pažeistų proporcingumo principą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Byloje nustatyta, kad G. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (nesunkų nusikaltimą), pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nebandė nuslėpti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorus ir teismus ar menkinti savo padarytų veiksmų, byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat asmuo yra dirbantis ir socialiai aktyvus, charakterizuojamas teigiamai, turintis tam tikrų sveikatos problemų. Skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant turto konfiskavimo taikymo klausimą, taip pat įvertinta ir tai, kad nors G. R. administracine tvarka baustas, tačiau ne už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (paskirtos baudos sumokėtos), o šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta ne kelyje, bet automobilių stovėjimo aikštelėje, siekiant transporto priemonę perstatyti arčiau namų.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltininko asmenybę (išimtinai teigiamai) apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

18. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) taikymo, svarbu įvertinti tai, kad G. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė (duomenys neskelbtini) miegamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) tokiu paros metu (apie 18.50 val.), kuomet tiek transporto priemonių, tiek asmenų judėjimas viešosiose vietose vis dar yra pakankamai aktyvus (grįžtama į gyvenamąsias vietas, vykstama į prekybos centrus, parduotuves ar kitas vietas, judama po patį mikrorajoną ir pan.). Nors asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, transporto priemonę (būdamas neblaivus) vairavo trumpą laiko tarpą (nuo kelių dešimčių sekundžių iki maksimaliai kelių minučių), nuvažiavo itin nedidelį atstumą (apie kelis metrus) ir manevravo ne kelyje, o automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau šios aplinkybės G. R. padaryto nusikaltimo realaus pavojingumo laipsnio nemažina bei galimai rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik pilietiškų ir greitai bei operatyviai į susiklosčiusią pavojingą situaciją sureagavusių asmenų veiksmais.

20. Liudytojos E. S. duoti parodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad G. R. nagrinėjamo įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus ir sunkiai orientavosi aplinkoje, t. y. liudytoja tamsiu paros metu, būdama toliau nuo asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, matė akivaizdžiai nekoordinuotus G. R. veiksmus, dėl kurių ir kreipėsi į policijos pareigūnus, jog galimai neblaivus asmuo gali vairuoti transporto priemonę. Nekoordinuotą asmens būseną patvirtina ne tik E. S. parodymai, tačiau ir kiti byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas į įvykio vietą atvykęs E. V. patvirtino, kad gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į kitą transporto priemonę bei nuvykus šiuo adresu, pamatė, kad prie transporto priemonių stovėjo G. R., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, asmuo neneigė vairavęs automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., b. l. 40–42). Šio liudytojo 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad G. R. svirduliavo ir sunkiai orientavosi aplinkoje (1 t., b. l. 7). Be kita ko, akivaizdūs asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, neblaivumo požymiai yra užfiksuoti ir 2023 m. lapkričio 14 d. neblaivumo nustatymo akte, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija (pėda po pėdos) ir stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) (1 t., b. l. 12). Sprendžiamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad G. R. po įvykusio eismo įvykio (vairuojamo automobilio susidūrimo su kita transporto priemone) buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – pirmu pūtimu 2,96 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 75), o antru šiek tiek mažesnis 2,80 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 76), kuris abiem atvejais beveik dvigubai viršija minimalią ribą, nuo kurios asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad pats G. R. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, jog kavinėje vartojo alkoholį, jautė, kad yra apsvaigęs nuo jo, taip pat suvokė, jog negalima vairuoti transporto priemonės apsvaigus, tačiau vis tiek nusprendė persivaryti automobilį į saugesnę vietą, t. y. asmuo veikė tiesiogine tyčia, kas didina atliktų veiksmų pavojingumą.

21. Realų G. R. atliktų (manevravimo automobilių stovėjimo aikštelėje) ir planuotų atlikti (automobilio nuvairavimą nuo kavinės iki už apytiksliai 0,5 kilometro esančių namų) veiksmų pavojingumą patvirtina ne tik asmens būsena, bet ir tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo atsitrenkta į kitą transporto priemonę, dėl ko padaryta turtinė žala (kaip teigė apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas G. R., padaryta apie 200 Eur turtinė žala, kurią jis yra atlyginęs). Analizuojant patį transporto priemonių susidūrimą, vertintina tai, kad G. R. su vairuojamu automobiliu atsitrenkė į stovintį automobilį, o asmens manevravimo ir transporto priemonių susidūrimo automobilių stovėjimo aikštelėje metu kitų judančių transporto priemonių ar (ir) žmonių nebuvo, taip pat pastatytų ir judėti kliudančių objektų, t. y. nebuvo papildomų kliūčių transporto priemonės saugiam judėjimui. Kaip matyti iš byloje esančių ir po įvykusio eismo įvykio darytų nuotraukų, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pakankamai daug laisvos erdvės atlikti saugų manevrą išvažiuojant iš G. R. vairuotos transporto priemonės stovėjimo vietos (1 t., b. l. 24), kas atvaizduota ir 2023 m. lapkričio 14 d. eismo įvykio fiksavimo protokole (1 t., b. l. 21), tačiau automobiliui tik pradėjus judėti buvo atsitrenkta į prieš G. R. vairuotą automobilį stovėjusią transporto priemonę, esant pakankamai nemažam atstumui iki išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės.

22. Skundžiamame nuosprendyje akcentuota aplinkybė, kad G. R., būdamas neblaivus (nustatytas sunkus 2,80 promilių girtumo laipsnis), norėjo nuvažiuoti labai trumpą atstumą (vos šiek tiek ilgesnį nei 0,5 kilometro), nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo instituto. Kaip jau minėta, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, atsitrenkė į kitą transporto priemonę vos pradėjus manevruoti erdvėje, kuri buvo pakankamai didelė saugiam automobilio judėjimui bei kurioje nebuvo objektyvių kliūčių saugiai manevruoti. Taigi šios aplinkybės, tai siejant su nustatyta realia G. R. atliktų nusikalstamų veiksmų metu buvusia būsena, leidžia pagrįstai teigti, jog neblaivaus ir sunkiai aplinkoje besiorientuojančio asmens vairuojamos transporto priemonės išvažiavimas į pakankamai judrioje miesto dalyje esančias gatves, kuriose iš esmės nuolat vyksta eismo judėjimas, būtų sukėlęs realų pavojų kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, o galimo eismo įvykio reali tikimybė vairuojant, kad ir šalutinėmis gatvėmis, negali būti vertinama kaip spekuliacinė ir minimali. Pažymėtina, kad sunkesnių padarinių, kaip jau minėta, buvo išvengta tik operatyviai spėjusių sureaguoti asmenų dėka, kurie nutraukė G. R. transporto priemonės tolesnį važiavimą iš karto po to, kai neblaivaus asmens vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį.

23. Be kita ko, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas ir G. R. motyvas vairuoti transporto priemonę, kai asmuo suvokia, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokį elgesį draudžia valstybėje galiojantys įstatymai bei teisės aktai. G. R. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad būdamas kavinėje ir joje vartodamas alkoholį, iš pradžių neketino vairuoti transporto priemonės, kuria atvažiavo, t. y. pavalgęs ir pavartojęs alkoholį, transporto priemonę būtų palikęs šalia kavinės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje bei į netoliese esančius namus būtų parėjęs. Taip pat asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nurodė, kad išėjęs iš kavinės, pastebėjo neva įtartinus asmenis prie jo transporto priemonės, todėl ir nusprendė vairuoti automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos G. R. paaiškinimus, sprendžia, kad toks motyvas vairuoti transporto priemonę yra iškeliantis savo asmeninius turtinius interesus aukščiau visuomenės saugumo bei negali būti pateisinamas. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta ir to nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys ir įrodymai (be tuo metu buvusio neblaivaus G. R. pamąstymo), jog buvo iškilęs realus pavojus asmens turto saugumui, dėl ko buvo privaloma (būnant neblaiviam) imtis realių veiksmų (perstatyti automobilį į kitą vietą). Net ir pripažįstant, jog iš tiesų buvo iškilęs realus pavojus G. R. turto saugumui, asmuo turėjo ir kitų alternatyvių būdų šiai problemai išspręsti (pavyzdžiui, paprašyti pagalbos susiklosčiusioje situacijoje pažįstamų asmenų ir pan.), tačiau sąmoningai jų net nebandė įgyvendinti, o spontaniškai ir be jokios pateisinamos priežasties pasirinko automobilio vairavimą. Taigi, toks nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesys, kai dėl to buvo sukelti realūs turtinės žalos padariniai ir realus pavojus visuomenės saugumui, negali būti toleruotinas ir valstybė privalo į tai reaguoti įstatymais apibrėžtose ribose.

24. Teisėjų kolegija, apibendrindama visas svarbias byloje nustatytas aplinkybes (nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas bei pavojingumo laipsnis, asmens fiziologinė būsena ir nustatytas neblaivumas, nusikalstamą elgesį paskatinę veiksniai, padaryta reali turtinė žala, transporto priemonės manevravimas, kitų asmenų įsikišimas ir nusikalstamų veiksmų nutraukimas) ir tai vertindama su G. R. teigiamai charakterizuojančiais duomenimis (nevengia atsakomybės, nepažeidinėja įstatymų, teigiamai charakterizuojamas, socialiai aktyvus asmuo ir kt.), sprendžia, kad jos negali sudaryti išimtinių aplinkybių visumos neskirti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgtina ir į tai, kad didžioji dalis tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsiliepime į vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą akcentuotų bei asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos neturėjo absoliučiai jokios įtakos asmens elgesiui ir jo nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo netaikymas ne tik būtų neproporcingas padarytiems veiksmams bei sukeltai pavojingai visuomenei situacijai, bet tuo pačiu pažeistų ir vieną iš pagrindinių (kertinių) baudžiamosios teisės principų – teisingumo, nes, visų pirma, turi būti saugomi ne pavienių asmenų, o visos visuomenės teisėti interesai ir lūkesčiai dėl kuo saugesnės visuomenės, tinkamos prevencijos teisės pažeidimams padariusiems asmenims ir kuo įmanoma mažesnio nusikalstamų veikų darymo.

25. Sprendžiant klausimą dėl turto, kurį nagrinėjamu atveju reikia konfiskuoti, t. y. ar automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ar šios transporto priemonės vertę, ar dalį vertės atitinkančią pinigų sumą, visų pirma, turi būti įvertinama tai, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kita vertus, kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymą, ar ne, be kita ko, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

26. Byloje nustatyta, kad G. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 16). Kita vertus, įvertinus G. R. viso proceso metu duotus paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad faktinis šios transporto priemonės savininkas ir naudotojas yra asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, bei de facto automobilis priklauso būtent jam, todėl šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę. Atsižvelgtina ir į tai, kad de jure minėto automobilio savininko IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra būtent G. R. (1 t., b. l. 17), kuris atsakingas ir už šio juridinio asmens turtą. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. R. ne tik kaip fizinis asmuo privalėjo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir teisės aktų, bet ir kaip juridinio asmens vadovas turėjo pareigą tinkamai naudoti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Taigi, G. R., kaip juridinio asmens vadovas, suvokė, jog jo dispozicijoje de jure prasme esantis turtas bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui (bus nusikaltimo padarymo priemonė), to norėjo, siekė ir tam nekliudė, todėl nustatytas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas konfiskuoti transporto priemonę.

27. Sprendžiant, ar šiuo atveju reikia konfiskuoti pačią transporto priemonę ar jos vertę (arba dalį) atitinkančią pinigų sumą, atsižvelgtina ir į tai, kad teismas tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Byloje nustatyta, kad automobilis „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme. Taip pat byloje nenustatyta kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galimas automobilio konfiskavimas ar tai daryti būtų netikslinga (pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus) ir reikėtų konfiskuoti turto vertę arba dalį jos. Teisėjų kolegija vertina tai, kad savo nusikalstamais veiksmais G. R. sukėlė realius padarinius (padarė turtinę žalą) bei kėlė pavojų visuomenei, o nusikalstami veiksmai buvo sustabdyti kitų asmenų, dėl ko buvo išvengta galimai rimtų pasekmių. Sprendžiamo klausimo kontekste vertintinas ir pats G. R. elgesys (transporto priemone buvo manevruota dėl mažareikšmės ir nepateisinamos priežasties), kuris nesuteikia pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį ir konfiskuoti tik transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį. Vertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės konfiskavimas padarytų didelę žalą kitiems asmenims, būtų būtina (neišvengiama) priemonė valstybinės, regioninės ar vietinės reikšmės įvykiams, už automobilio įsigijimą būtų mokamas kreditorinis įsipareigojimas ar pan., be to, tokių duomenų nepateikta ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla G. R. atžvilgiu yra nutraukta bei jam nepaskirta kriminalinė bausmė ir asmuo nepatirs kilsiančių neigiamų pasekmių dėl teistumo. Svarbu ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu G. R. paskirta tik baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, t. y. uždraudimo terminas naudotis šia teise yra artimas minimaliam, todėl vien tik šios priemonės paskyrimas nepasieks ne tik prevencijos tikslų, bet ir bus akivaizdžiai neproporcingas bei pažeidžiantis teisingumo principą, įvertinus G. R. veiksmų pavojingumą. Pritartina, kad automobilio konfiskavimas turės neigiamos (taip pat ir finansinės) įtakos G. R., tačiau tokia griežta valstybės reakcija į jo neatsakingą ir realų pavojų eismo saugumui sukėlusį elgesį yra proporcinga bei būtina, taip pat siekiant ir ateityje atgrasyti asmenis nuo analogiškų veiksmų atlikimo. Be kita ko, konfiskuojant transporto priemonę, nėra suvaržoma asmens teisė į naujos transporto priemonės įsigijimą, todėl G. R. bet kuriuo metu, jeigu yra būtinybė, gali įsigyti naują automobilį pagal turimas galimybes.

28. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą ir taikydamas transporto priemonės konfiskavimą, taip pat pakeičia skundžiamą nuosprendį dėl taikomos procesinės prievartos priemonės, t. y. laikino nuosavybės teisių apribojimo automobiliui „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu minėta procesinės prievartos priemonės palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. šiuo atveju iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Kadangi teisėjų kolegija priėmė sprendimą konfiskuoti automobilį, todėl siekiant pašalinti bet kokią tikimybę dėl transporto priemonės paslėpimo, nuosavybės teisės perleidimo kitiems asmenims ir pan., procesinės prievartos priemonės taikymas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

29. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keistinas – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, paliekant šiai transporto priemonei taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nepakeistą iki turto konfiskavimo įvykdymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir laikinojo nuosavybės teisių apribojimo taikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti nepakeistą iki šios transporto priemonės konfiskavimo momento.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.