- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1-579-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46539-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- Genadijui Damašauskui
- Nukentėjusysis
- Tomaš Surudo, Anos Razinkinos
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė, Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Genadijus Damašauskas, asmens kodas 36705191311, gimęs 1967-05-19, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Krivių g. 16-7, Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Genadijus Damašauskas, vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2016-10-02 apie 00.23 val. vairavo Anai Razinkinai nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,95 prom. etilo alkoholio) bei tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <...>.“, važiuodamas Dariaus ir Girėno gatvės antra eismo juosta iš dviejų nuo Oro uosto Pelesos gatvės link, Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į <...> eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, <...>.“ t. y. vairuojamu automobiliu privažiavęs šviesoforais reguliuojamą Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių pl. sankryžą, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, priartėjęs prie Dariaus ir Girėno gatvės antroje eismo juostoje prieš sankryžą, degant draudžiamam – raudonam, šviesoforo signalui, stovėjusio automobilio Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, vairuojamo Tomaš Surudo, nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilio Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, galinę dalį, po ko šis nuo smūgio nustumtas į priekį atsitrenkė į priekyje stovėjusio ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjusio važiuoti automobilio Ford Galaxy, valstybinis Nr. T08351, vairuojamo Vladimir Alioshin, galinę dalį, ko pasėkoje buvo sužalotas automobilio Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, vairuotojas Tomaš Surudo, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadinti automobiliai Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, priklausantis Anai Razinkinai, Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, priklausantis Tomaš Surudo, ir Ford Galaxy, valstybinis Nr. T08351, priklausantis Ričardui Kriukovui.
Šiais savo veiksmais Genadijus Damašauskas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Damašauskas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vakare išeidinėjo iš klubo. Jo pažįstamas buvo daugiau išgėręs, jis buvo blaivesnis, reikėjo važiuoti namo, todėl jis atsisėdo vairuoti. Nepastebėjo šviesoforo, pradėjo per vėlai stabdyti. Pradžioje nieko negėrė, paskui išgėrė porą taurių alaus, tada brendžio. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, važinėjo be teisių, vairuoti moka. Tą vakarą ne kartą bandė kviesti taksi, tačiau taksi neatvažiavo. Administracine tvarka baustas yra tik už važiavimą be bilietėlio. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Jo pajamos per mėnesį yra apie 300 Eur. G. Koreiva yra jo draugas yra apie 27 metus. Pats turi patentą, yra santechnikas. Su nukentėjusiaisiais bendravo, atsiprašė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. Surudo parodė, kad atvažiavo į klubą, kur dirbo jo draugai. Paskui atsisėdo važiuoti link namų, sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Daugiau neatsimena. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo koją, išvežė į ligoninę, koja buvo lūžusi. Šio įvykio metu buvo sudaužytas jam priklausantis automobilis. Gauna bedarbio pašalpą. Po įvykio jaučia pasekmes, negali ilgai bėgioti, daug vaikščioti, tinsta koja. ADB „Compensa Vienna insurance group“ jam atlygino 1191 Eur turtinės žalos ir 1800 Eur neturtinės žalos. Vaistams išleido apie 50 Eur. Nedarbingumo pašalpą gaudavo apie 50 Eur, išgyventi padėjo tėvai. Mano, kad jo negautos pajamos sudarė 1000-3000 Eur. Dirbo iki balandžio mėnesio, gaudavo maždaug 400 Eur. Apribojimų dirbti neturi. Neturtinę žalą patyrė, nes turėjo apribojimų, jautė didelį skausmą, buvo uždėtas gipsas, negalėjo išeiti.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis Genadijus Damašauskas parodė, jog jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir kaltę pripažįsta pilnai. 2016-10-01 vakare, tiksliai laiko neprisimena, jis atvyko į svečius pas savo draugą Viktorą Petriką, kuris gyvena Justiniškių gatvėje. Būnant pas Viktorą Petriką namuose jie alkoholio nevartojo, vėliau nutarė nuvažiuoti į klubą „Kalinka“, esantį prie Oro uosto. Iš Justiniškių gatvės Viktorui Petrikui vairuojant automobilį Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, jie nuvažiavo į minėtą klubą. Klube jie pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė alkoholio, nurodyti negali, nes neskaičiavo. Vėliau naktį, apie 00.15 val., jie su Viktoru Petriku išėjo iš klubo „Kalinka“ ir, kadangi jis jautėsi blaivesnis nei Viktoras Petrikas, todėl jie sutarė, kad važiuojant į namus automobilį Volvo vairuos jis. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekuomet neturėjo. Jis sėdo už automobilio Volvo vairo, o Viktoras Petrikas sėdo priekinėje keleivio vietoje ir, jam vairuojant automobilį Volvo, jie važiavo nuo klubo „Kalinka“ link Justiniškių gatvės. Kokiu greičiu važiavo, tiksliai nurodyti negali. Važiuojant Dariaus ir Girėno gatvės antra eismo juosta link Pelesos gatvės pusės, priartėjo prie reguliuojamos Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių pl. sankryžos. Kadangi buvo tamsus paros metas, gatvė toje vietoje prastai apšviesta, jis per vėlai pastebėjo šviesoforo signalus ir prieš sankryžą Dariaus ir Girėno gatvėje stovinčius automobilius. Tai pastebėjęs pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį Volvo, bet dėl mažo atstumo susidūrimo išvengti nepavyko ir jis vairuojamo automobilio Volvo priekine dalimi atsitrenkė į prieš sankryžą stovėjusio automobilio Audi galinę dalį, o šis nuo smūgio atsitrenkė į prieš šį stovėjusio automobilio Ford galinę dalį. Automobiliui sustojus, jis padėjo iš automobilio išlipti draugui Viktorui Petrikui, su kitais dalyviais nebendravo. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie jį ir sužalotus asmenis išgabeno į ligoninę. Nori susitaikyti su nukentėjusiuoju Tomaš Surudo. Dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta pilnai, gailisi. Daugiau nieko apie eismo įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 78).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Tomaš Surudo parodė, jog 2016-10-02 apie 00.20 val. jis vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, važiavo Dariaus ir Girėno gatvės antra eismo juosta iš dviejų link Pelesos gatvės pusės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, be kritulių, asfaltas sausas. Automobilyje važiavo vienas. Jis vairuojamu automobiliu Audi A4, važiuojant Dariaus ir Girėno gatvės antra eismo juosta link Pelesos gatvės pusės, priartėjo prie reguliuojamos Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių pl. sankryžos, kur jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Tuo metu prieš sankryžą Dariaus ir Girėno gatvės antroje eismo juostoje jau stovėjo sustojęs taksi automobilis. Jis savo vairuojamą automobilį sustabdė už šio taksi automobilio antroje eismo juostoje. O kas vyko po to, neprisimena. Neprisimena ir negali nurodyti kuriam laikui praėjus, kai sustabdė automobilį, buvo smūgis į jo automobilio Audi A4 galinę dalį, koks tuo metu jų atžvilgiu degė šviesoforo signalas. Jis smūgio neprisimena ir jokių eismo įvykio aplinkybių nurodyti negali. Kai po kurio laiko atsigavo, jis pamena, jog išlipo iš automobilio, iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, bet, kai pamatė prie savo automobilio galinės dalies stovintį sudaužytą automobilį, suprato, jog šis automobilis atsitrenkė į jo automobilį Audi A4. Jis pradėjo ieškoti savo piniginės. Tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą. Ir kas vyko po to, tiksliai nepamena, viską pamena tarpais. Pamena, jog buvo atvykę greitosios pagalbos darbuotojai, kurie jį nusivedė į savo automobilį, kuriame jau buvo vienas asmuo, kuris važiavo į jį atsitrenkusiu automobiliu Volvo. Jį medikai apžiūrėjo, bet jis vykti į ligoninę atsisakė, nes nerado savo piniginės ir pasakė, kad jis pats vėliau kreipsis dėl sužalojimų į gydymo įstaigą. Jis surado piniginę, visus reikiamus dokumentus padavė policijos pareigūnams, sulaukė kol iš įvykio vietos ištempė jo automobilį Audi A4 ir tik po to jis pats nuvažiavo į ligoninę pasitikrinti sveikatos. Apie eismo įvykio aplinkybes daugiau nieko parodyti negali. Kadangi jam padaryta turtinė, fizinė ir moralinė žala, todėl prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę jam išaiškinta, taip pat išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime pareikšti civilinį ieškinį. Dėl eismo įvykio metu sudaužyto jam priklausančio automobilio Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, jam padaryta didelė turtinė žala, nes jau pusę metų, kai jis yra bedarbis, gauna tik bedarbio pašalpą, jokio kito turto neturi, minėtas automobilis ir buvo jo vienintelis vertingas daiktas (b. l. 34). Papildomai T. Surudo parodė, jog dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jis kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa“. Dėl eismo įvykio metu sudaužyto jam priklausančio automobilio Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, jam padaryta 1 100 Eur turtinė žala. Ši žala nėra didelė ir ją jam atlygins draudimo bendrovė. Ankstesnėje savo apklausoje nurodė, kad dėl automobilio Audi A4 apgadinimo jam padaryta didelė turtinė žala, bet šiuo metu žino, jog tai yra 1 100 Eur turtinė žala ir ji nėra didelė, todėl prašo vadovautis dabar duodamais jo parodymais (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Viktoras Petrikas parodė, jog 2016-10-01 vakare pas jį į svečius atvyko jo draugas Genadijus Damašauskas ir jie su šiuo nutarė nuvažiuoti į klubą „Kalinka“, esantį Dariaus ir Girėno gatvėje. Kadangi su Genadijum Damašausku jie abu buvo blaivūs, todėl sėdo į jo automobilį Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, ir jam vairuojant šį automobilį jie iš Justiniškių gatvės nuvažiavo į Dariaus ir Girėno gatvę prie klubo „Kalinka“. Klube jis dar sutiko pažįstamą ir jie su Genadijum klube išgėrė alkoholinių gėrimų. Kiek jie išgėrė alkoholio, nurodyti negali, bet tikrai daug negėrė. Kas vyko po to, jis neprisimena. Neprisimena, kaip jie išėjo iš klubo, kaip sėdo į automobilį Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, ir kokiomis gatvėmis važiavo Genadijui Damašauskui vairuojant minėtą automobilį. Jis tiesiog pamena smūgį ir po to pamena, jog jį nuo priekinės keleivio sėdynės iš automobilio Volvo pro vairuotojo duris traukia Genadijus Damašauskas. Kaip įvyko ir kodėl įvyko eismo įvykis, jis neprisimena ir nurodyti negali. Jis jokių eismo įvykio aplinkybių neprisimena ir apie jas nieko parodyti negali. Kažkas apie įvykį pranešė policijai, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kurie jį išgabeno į ligoninę. Jis gydymo niekur netęsia ir dėl sužalojimo Genadijui Damašauskui jokių pretenzijų neturi. Dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę nesikreips ir civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Ana Razinkina parodė, jog jos vardu yra registruotas automobilis Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097. Ji dirba orlaivių palydove, todėl dažnai nebūna namuose ir tuomet šiuo automobiliu naudojasi jos sutuoktinis Viktoras Petrikas. 2016-10-02 ji dirbo ir buvo išskridusi į reisą, o į namus sugrįžo 2016-10-03, tačiau jai sutuoktinis apie sudaužytą automobilį nieko nesakė. Tik 2016-10-04 jai paskambino pažįstami ir pasakė, kad internetiniame portale „Delfi“ matė jos sudaužyto automobilio Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, nuotraukas. Tuomet ji skambino sutuoktiniui, bet jis neatsiliepė ir tik sekančią dieną ji sutuoktinio Viktoro Petriko klausė, kas nutiko, kad sudaužytas jų automobilis Volvo. Į tai Viktoras Petrikas jai atsakė, kad jis visiškai nieko neprisimena ir jokių eismo įvykio aplinkybių papasakoti negalėjo. Todėl su kuo jis buvo ir kur jis buvo, jai nepasakė ir ji nežino. Ji pati eismo įvykio nematė ir apie jo aplinkybes nieko parodyti negali. Dėl jai priklausančio automobilio Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, nepataisomo sugadinimo jai padaryta turtinė žala nėra didelė ir ji nepageidauja byloje būti pripažinta nukentėjusiąja. Daugiau nieko apie eismo įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Vladimir Alioshin parodė, jog 2016-10-02 apie 00.20 val. jis, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. T08351, važiavo Dariaus ir Girėno gatvės antra eismo juosta iš dviejų link Pelesos gatvės pusės. Buvo tamsus paros metas, bet gatvė apšviesta, be kritulių, asfaltas sausas. Jam vairuojamu automobiliu Ford Galaxy važiuojant Dariaus ir Girėno gatvės antra eismo juosta iš dviejų link Pelesos gatvės pusės, privažiavo reguliuojamą Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių pl. sankryžą, kurioje jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustabdė vairuojamą automobilį prieš sankryžą antroje Dariaus ir Girėno gatvės eismo juostoje. Jo sustabdytas automobilis stovėjo pirmas prieš sankryžą. Jo atžvilgiu užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo lėtai važiuoti ir netrukus pajuto labai stiprų smūgį į vairuojamo automobilio Ford galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis buvo nustumtas už sankryžos, kur sustojo. Kaip važiavo iki susidūrimo automobilis Volvo, jis nematė ir nežino, kodėl šis prieš sankryžą atsitrenkė į automobilį Audi, kuris nuo smūgio atsitrenkė į jo vairuojamo ir tik nuo sankryžos pajudėjusio automobilio Ford galinę dalį. Jis su kitų automobilių vairuotojais nebendravo. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie sužalotus asmenis išgabeno į ligoninę. Jis pats eismo įvykio metu sužalotas nebuvo (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Ričardas Kriukovas parodė, jog jo vardu yra registruotas automobilis Ford Galaxy, valstybinis Nr. T08351, su kuriuo 2016-10-02 Vladimir Alioshin dalyvavo eismo įvykyje. Jis pats eismo įvykio nematė, apie eismo įvykio aplinkybes žino iš Vladimir Alioshin pasakojimo. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio Ford Galaxy, valstybinis Nr. T08351, padaryta turtinė žala jam nėra didelė. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę, todėl nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime (b. l. 60).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais, kuriuo apžiūrėta Eismo įvykio vieta, esanti Eišiškių pl. 11, Vilniuje, nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis – 13,7 m, bordiūrų aukštis – 12 cm, galiojantys kelio ženklai – Nr. 507, 404. Automobilis Ford Galaxy, valstybinis Nr. T08351, stovi pavažiavus Eišiškių pl. priekine dalimi, nukreipta link Dariaus ir Girėno g. 50. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešinio važiuojamosios dalies krašto – 4 m, nuo galinio – 3,9 m. Nuo automobilio galinės dalies iki sankryžos – 4,3 m. Automobilis Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, stovi nepravažiavus Eišiškių pl. sankryžos – 10,8 m, priekine dalimi nukreipta link Dariaus ir Girėno g. 50. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešinio važiuojamosios dalies krašto – 6,4 m, nuo galinio – 6,2 m. Automobilis Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, stovi nepravažiavus Eišiškių pl. sankryžos – 13,4 m, priekine dalimi nukreipta link Dariaus ir Girėno g. 50. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešinio važiuojamosios dalies krašto – 3,5 m, nuo galinio – 4,0 m (b. l. 7-12).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. EFB 343, ir nurodyta, jog apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis ir galinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, visi galiniai žibintai, bagažinės dangtis, stogas, variklio dangtis, bagažinės dugnas, duslintuvas. Automobilis grąžintas vairuotojui (b. l. 13-15).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Ford Galaxy, valstybinis Nr. T08351, ir nurodyta, jog sudaužytas galinis kairės pusės žibintas, įlenktas kairės pusės galinis sparnas, galinis dangtis, galinis bamperis, galinės kairės pusės durelės (b. l. 19-21).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Volvo XC 70, valstybinis Nr. HOP 097, ir nurodyta, jog suveikė 2 oro pagalvės, sudaužyti priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, priekinis stiklas, įlenktas priekinis dangtis, priekinis valstybinis numeris, sugadintos priekinės grotelės (b. l. 24-26).
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 rodmenimis nustatyta, jog 2016-10-02 00.39 val. Genadijui Damašauskui nustatytas 1,61 prom. girtumas (b. l. 66).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7056/2016(01), kurioje konstatuota, jog Genadijaus Damašausko kraujyje, paimtame 2016-10-02 01.25 val., rasta 1,95 prom. etilo alkoholio (b. l. 68).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot specialisto išvada nustatyta, jog Genadijui Damašauskui nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot specialisto išvada, kurioje ji, susipažinusi su pateiktais T. Surudo medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog T. Surudo nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje čiurnoje su kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. Damašauskas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis G. Damašauskas visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, specialisto išvadoje esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas ir juos vertina, kaip kaltinamojo kaltės įrodymus. Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. Damašauskas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas konstatuoja, kad G. Damašausko veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. Damašausko kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. Damašausko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. Damašauskas padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu G. Koreiva pateikė teismui prašymą atleisti G. Damašauską nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). G. Damašauskas nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teismo posėdžio metu iš esmės pripažino nukentėjusiojo T. Surudo pareikštą civilinį ieškinį ir sutiko atlyginti padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, G. Damašauskas šią sąlygą atitinka, nes jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl KET pažeidimų. Teismo posėdyje G. Damašauskas nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino blogai, išreiškė nuoširdų gailestį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. Damašauskas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju G. Damašauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo draugas G. Koreiva, kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad pažįsta G. Damašauską nuo 1990 metų, aiškiai žino, dėl ko G. Damašauskas yra kaltinamas ir kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką. Mano, kad jo bendravimas su G. Damašausku tikrai padarys jam teigiamą įtaką, nuolat jam primins apie būtinybę laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, G. Koreiva yra neteistas. Be to, G. Koreiva nebaustas administracine tvarka, yra gavęs apdovanojimų už tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnyboje. Teismo posėdyje G. Koreiva paaiškino, jog G. Damašauską pažįsta nuo 1990 metų, su juo nuolat bendrauja. Jis G. Damašauskui padės susirasti darbą, palaikys, kad ateityje nepadarytų kitų nusikaltimų. Vairavimą neblaiviam vertina neigiamai. Gali patvirtinti, kad G. Damašauskas po įvykio alkoholio nevartojo. Mano, kad galės daryti G. Damašauskui teigiamą įtaką ir ateityje. Mano, kad yra G. Damašauskui autoritetas, jo nuomonė kaltinamajam svarbi.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas G. Koreiva yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas G. Damašausko elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti G. Damašauskui teigiamą įtaką, nes jau apie 27 metus yra pažįstami, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, G. Damašauskas atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką G. Damašauskas padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad G. Damašauskas padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl KET pažeidimų, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju G. Damašauskui taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį, artimą vidurkiui.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad G. Damašauskas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, tačiau ne už KET pažeidimus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas.
Ikiteisminio tyrimo metu G. Damašauskui kardomoji priemonė nepaskirta, ji neskirtina.
Dėl civilinio ieškinio
Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusysis T. Surudo pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 3200 Eur dydžio turtinę žalą, 4000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad G. Damašauskas šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta ADB „Compensa Vienna insurance group“ (b. l. 31). Pagal CK 6.987 straipsnį ir draudimo sutartį, ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonė yra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus.
CK 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Šioje byloje ADB „Compensa Vienna insurance group“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam S. T. Surudo padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) įstatymas.
Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia šiomis išlaidomis: automobilio remonto išlaidos – 2000 Eur, išlaidos vaistams – 50 Eur, kelionės į polikliniką – 150 Eur, negautos pajamos – 1000 Eur. Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismas mano esant tikslinga priteisti nukentėjusiajam 150 Eur išlaidų už keliones į polikliniką. Byloje yra objektyvūs duomenys, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam T. Surudo buvo nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje čiurnoje su kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžiu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, nukentėjusysis T. Surudo teisiamojo posėdžio metu pateikė Artur Subatkevič pasirašytą raštą, kuriame nurodoma, kad A. Subatkevič nuo 2016-10-02 iki 2016-12-12 vežiojo T. Surudo mažiausiai 5 kartus į poliklinikas ir ligonines, už vieną nuvažiavimą imdavo po 30 Eur.
Teismui nėra jokių abejonių, jog dėl autoįvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Kokių nors duomenų apie jam reikalingą papildomą operaciją T. Surudo nepateikė. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų buvo apribota T. Surudo judėjimo laisvė ir galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau konkretesnių duomenų apie savo sveikatos būklę šiuo metu nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nepateikė. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, po įvykio jaučia pasekmes, negali ilgai bėgioti, daug vaikščioti, tinsta koja, tačiau byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam nustatyta sunkių liekamųjų reiškinių. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog tiek iki eismo įvykio, tiek ir po jo, nukentėjusysis nedirbo, gaudavo nedarbo socialinio draudimo išmoką, todėl pagrindo vertinti jo pajamų netekimo nėra.
Pažymėtina, jog nors nukentėjusysis nurodo turėjęs išlaidų dėl vaistų – 50 Eur, jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Be to, kaip matyti, nors nukentėjusysis nurodė, kad automobilio remonto išlaidos sudaro 2000 Eur, realiai jokie remonto veiksmai nebuvo atliekami, tokią sumą nukentėjusysis nustatė savo nuožiūra. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus bei paties nukentėjusiojo paaiškinimus, taip pat į tai, kad ADB „Compensa Vienna insurance group“ išmokėjo T. Surudo 1191 Eur už automobilio Audi A 4, valst. Nr. EFB 343, apgadinimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiojo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo už automobilio remonto išlaidas tenkintinas iš dalies ir priteistina 300 Eur dydžio suma.
Atsižvelgiant į tai, T. Surudo prašymas atlyginti išlaidas už vaistus ir negautas pajamas netenkinamas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tokiu būdu teismas nukentėjusiojo T. Surudo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna insurance group“ 450 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kita civilinio ieškinio dalis yra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusysis T. Surudo nurodė, jog dėl padaryto sužalojimo ilgą laiką kentė didelį fizinį skausmą, sužalotą kojos vietą maudžia iki šiol. Eismo įvykio metu dėl patirto skausmo ir streso buvo praradęs sąmonę. Automobilio remontas sukėlė daug rūpesčių ir neigiamų emocijų. Nurodo, jog tapo dirglus, sumažėjo jo bendravimo su artimaisiais ir draugais galimybės, iki šiol gyvena nepilnavertį gyvenimą. Iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, negalės dirbti sunkesnio fizinio darbo, bus apsunkintas vaikščiojimas.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam T. Surudo padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. T. Surudo neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek dėl to kilusius nepatogumus. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, be to, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko sukėlė eismo įvykį), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 579 Eur iki 2027 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111/2009, 2K-352/2010).
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį nustato lygų 2027 Eur. Išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, byloje nenustatyta.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 1800 Eur neturtinės žalos (b. l. 135), likusi neatlyginta neturtinės žalos suma laikytina 227 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Genadijų Damašauską, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo Genadijaus Koreivos atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti Genadijui Damašauskui baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
Nukentėjusiojo Tomaš Surudo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna insurance group“ nukentėjusiojo Tomaš Surudo naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 227 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) neturtinės žalos atlyginimo.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Genadijui Koreivai, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.