Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2016-07-07 sprendimo Nr. 16-IL-85-00248-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-07-07 sprendimo Nr. 15-IL-85-00248-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo V. D. atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir leidimas), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas). Ginčo nagrinėjimui aktuali prašymo dėl leidimo išduoti įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą padavimo metu ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Įstatymo redakcija nuo 2014-10-04 iki 2016-09-01.

Pareiškėjas V. D. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2016-06-09 padavė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b. l. 29). Atsakovas ginčijamu 2016-07-07 sprendimu Nr. 16-IL-85-00248-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (b. l. 6). Ginčijamame sprendime nurodyta, jog V. D. įsiteisėjusiu Šilalės rajono apylinkės teismo 2001-08-24 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, už kurį sankcijoje numatyta didžiausia bausmė iki 5 metų laisvės atėmimo. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia tuo, jog 2003-05-01 įsigaliojus naujam BK jo padaryta nusikalstama veika atitinka 284 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta maksimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra teisinio pagrindo jam taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir laikyti jį asmeniu, neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Pareiškėjo atstovė advokatė pateikė Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-29 nutartį, kuria pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, Šilalės rajono apylinkės teismo 2001-08-03 nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija), perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 redakcija), kurio sankcijoje numatyta maksimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Pretendentas gauti leidimą laikyti (nešiotis) jo nurodytų kategorijų ginklus turi būti tikrinamas dėl atitikimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagal kuriuos B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Viena iš tokių aplinkybių, ribojančių fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų – fizinis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo požiūriu fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, įgaliotam priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamame sprendime nustatęs nurodytą aplinkybę pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teistumo išnykimo faktas pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymo požiūriu nėra teisiškai reikšmingas. Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto matyti, jog nepriekaištinga reputacija šiuo atveju nesiejama su asmens teistumu ar jo išnykimu, bet siejama asmens nuteisimo faktu už nusikaltimą, už kurį LR BK sankcijoje numatyta didesnė nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Konstitucinio Teismo 2011-11-17 nutarime išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Pareiškėjo pripažinimas kaltu padarius atitinkamą BK numatytą veiką yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo požiūriu yra teisiškai reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime yra konstatavęa, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos, griežtesnės leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos ir tai negali būti laikoma asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimu, nes yra konstituciškai pateisinama.

Pareiškėjui argumentuojant, kad atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog jo padaryta nusikalstama veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, už kurią numatyta maksimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja įvertinti res judicata galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktinį ir juridinį pagrindus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-552/2016; 2016-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-980-502/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad keičiantis įstatymams, keitėsi ir numatytos bausmės už nusikalstamą veiką, kurios padarymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltas, dydis, tai sudaro prielaidą vertinti, ar nesikeičia nuteistojo asmens teisinė padėtis. Įstatymo galiojimo atgal principas įtvirtintas BK, kurio 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau šis principas nėra taikomas automatiškai – tai, kaip įstatymo galiojimo atgal principas turi būti įgyvendinamas nuteistų asmenų atžvilgiu reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362(1) straipsnyje, nustatančiame įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362(1) straipsnio 4 dalis). Nuteistojo padėtį švelninančio baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų nagrinėjimas yra bendrosios kompetencijos teismo prerogatyva, todėl pareiškėjo 2016-06-09 prašymo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimo metu, nesant duomenų dėl jo padaryto nusikaltimo perkvalifikavimo, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas perkvalifikavimo galimybės pagrįstai nevertino. Pareiškėjo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-26-999/2016 (b.l. 59). Atsakovui nagrinėjant pareiškėjo 2016-06-09 prašymą ir priimant ginčijamą 2016-07-07 sprendimą, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika nebuvo teismo nutartimi perkvalifikuota. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo požiūriu teisinę reikšmę turi būtent nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi sankcijos viršutinė riba, nes asmuo, darydamas tyčinę veiką, siekia pažeisti vertybes, kurios baudžiamosios teisės požiūriu saugomos pakankamai griežtai (žr. pvz. LVAT 2016-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-552/2016). Pareiškėjo argumentai, jog teistas buvo vieną kartą, bausmę atliko, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nepakeičia teisinio atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę situaciją ir aplinkybes, kurių neturėjo teisinio pagrindo interpretuoti ir vertinti kitaip nei yra nurodyta ginčijamame sprendime.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimais nebuvo padarytas retroaktyvus poveikis asmenų teisėms, nes asmenys, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, šios teisės neprarado. Pareiškėjas leidimo laikyti ginklus neturėjo ir dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo kreipėsi galiojant naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl ginčo nuostatų taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjo sprendimas sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, ir jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, nes toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012-08-13 Nr. A438-1692/2012, 2012-08-30 Nr. A662-1233/2012, 2014-05-08 Nr. A492-888/2014, 2014-06-02 Nr. A525-1254/2014, 2014-10-08 Nr. A662-1779/2014, 2014-12-04 nutartis Nr. A492-1864/2014, 2016-04-19 Nr. A-582-556/2016 ir kt.).

Pagal Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimo nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, suabsoliutinti. Kiekvienu atveju teisės norma yra taikoma konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir iškeltų reikalavimų kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-552/2016). Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog tokių išimtinių aplinkybių nėra nustatyta, o tai, jog Šilalės apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-26-999/2016 patenkintas pareiškėjo prašymas ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2001-08-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-01/2001 V. D. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija), buvo perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 redakcija) (b.l. 42), yra pagrindas pareiškėjui pateikti naują prašymą Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo kompetentingas priimti atsakovas, todėl nagrinėjant naują pareiškėjo prašymą, jeigu toks būtų paduotas, turėtų būti vertinama aplinkybė dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir jos teisinė reikšmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių požiūriu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-07-07 sprendimas Nr. 15-IL-85-00248-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo V. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu. Tais pačiais motyvais atmestinas išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2016-06-09 prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo V. D. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-07-07 sprendimo Nr. 15-IL-85-00248-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti iš naujo išnagrinėti 2016-06-09 prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.