Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1149-967/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-01-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2A-1149-967/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19296-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“
Atsakovas
I. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1149-967/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19296-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ ieškinį atsakovui I. I. (I. I.) dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 10A-1156 panaikinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Švaros broliai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10A-1156 ir ginčą išspręsti iš esmės – atsakovo I. I. (toliau – atsakovas) prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti.

2. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta abonentinė automobilio plovimo sutartis Nr. 21718, kurios pagrindu atsakovas įgijo „VIP1“ mėnesio automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), plovimo paslaugą. 2019 m. gegužės 13 d. atsakovas pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog plaunant automobilį plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apgadintas (subraižytas) jo automobilio kėbulas, todėl prašo atlyginti žalą. Ieškovo įgaliotas UAB „Finance Property“ atlikęs įvykio tyrimą pateikė atsakymą į šią pretenziją, jog tokie apgadinimai plovykloje yra neįmanomi ir apgadinimai atsirado ne automobilio plovimo metu, o jo eksploatacijos metu kontaktuojant su aštriais kietą paviršių turinčiai objektais. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas pakartotinai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją, peržiūrėti vaizdo įrašą. Ieškovas atliko vertinimą ir priėmė sprendimą, jog neturi pagrindo keisti jau priimtą sprendimą. Atsakovas inicijavo neteisminę ginčo sprendimo procedūrą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. 2020 m. birželio 30 d. ieškovas sužinojo, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. gegužės 29 d. išnagrinėjo atsakovo skundą ir priėmė sprendimą jį tenkinti visiškai. Ieškovas nesutinka su šiuo nutarimu, nes nėra pagrindo teigti, jog atsakovo automobilis buvo apgadintas dėl ieškovo kaltės. Nutarimas priimtas remiantis prielaidomis ir netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Nukentėjęs asmuo turi įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovo automobilis buvo apgadintas plovimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis. Atsakovas automobilio apgadinimus galėjo pastebėti tik po to kai automobilis buvo nuplautas. Ieškovas neprivalo įvertinti automobilio būklės prieš plovimą. Negalima reikalauti ieškovo tikrinti kiekvieną automobilį, nes tai neįmanoma, kadangi automobiliai į plovyklą atvažiuoja purvini ir kėbulo pažeidimus galima pamatyti tik ant švaraus automobilio po plovimo. Nėra įrodymų, jog ieškovo plovyklos įranga veikė netinkamai, nes ieškovo darbuotojai reguliariai ją tikrina. Plovyklos šluostės pagamintos iš tekstilės ir neopreno, nėra abrazyvios ir jos pritaikytos automobiliams plauti nebraižant. Automobilio apgadinimai negalėjo būti padaryti plovykloje besisukančių šluosčių. Atsakovo automobilio plovimo paslauga buvo teikiama apie 18:20 val. ir šią dieną nuo 17:00 val. iki 19:00 val. buvo nuplauti 69 automobiliai ir buvo gauta tik vieno atsakovo pretenzija. Nutarime užfiksuoti ieškovo darbo organizavimo pažeidimai nėra susiję su atsakovo automobilio apgadinimo priežastimis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10A-1156 palikti nepakeistą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta abonentinė automobilio plovimo sutartis. 2019 m. gegužės 13 d. ieškovui priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plovimo metu buvo apgadintas atsakovo automobilis. Apgadinimas buvo pastebėtas iš karto po plovimo ir apie įvykį buvo pranešta policijai bei ieškovo darbuotojui, parašyta pretenzija. Ieškovas nesutiko atlyginti žalą. Nesuradus bendro sprendimo, atsakovas kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri tenkino skundą. Ieškovas privalo tikrinti kiekvieną automobilį įvažiuojantį į plovyklą, nes yra savo srities profesionalas ir turi įvertinti visas rizikas. Automobilis plovimo metu buvo naujas (3 mėnesiai po eksploatavimo pradžios), techniškai ir estetiškai tvarkingas, be jokių pažeidimų. Atsakovas automobilį apžiūri prieš kiekvieną kelionę, jis laikomas uždaroje aikštelėje, todėl būtų pastebėjęs atsiradusius pažeidimus. Automobilio kėbulo pažeidimai atsirado po plovimo. Ieškovas bando apsunkinti ginčo nagrinėjimą, nepateikia visos vaizdo medžiagos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1244-960/2021 ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 455,00 Eur žalos atlyginimo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme nenurodyta, kokios teisinės pasekmės kyla priėmus ieškinį teisme; tačiau įvertinus tai, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, VVTAT priimtas nutarimas neįsiteisėja ir neįgyja privalomos galios, todėl teismas neturi jo naikinti, keisti ar palikti nepakeistą, darė išvadą, kad ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl VVTAT 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo panaikinimo negali būti tenkinamas.

6. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais paaiškinimais, kad įvykio dieną, prieš vairavimo pradžią, jis apžiūrėjo transporto priemonę, nes ši buvo nauja ir jam rūpėjo jos būklė; jokių apgadinimų nematė; iki plovimo transporto priemonę vairavo ir nebuvo jos palikęs; su kitais objektais jokio kontakto neturėjo.

7. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė tik dalį turimos vaizdo medžiagos, pažymėdama, jog kita dalis neišlikusi; susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais matyti, jog jie daryti iš viršaus, todėl negalima detaliai apžiūrėti transporto priemonės dešinės pusės; iš vaizdo įraše „KAR190513002 Opel Insignia (duomenys neskelbtini) ĮVAŽIAVIMAS.avi“ užfiksuotos transporto priemonės dešinės pusės nematyti jokio apgadinimo. Teismas pabrėžė, jog byloje kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad transporto priemonė plovimui atvažiavo jau su esančiais apgadinimais, nėra.

8. Teismas pažymėjo, jog apie padarytą žalą transporto priemonei ieškovė buvo informuota iš karto po paslaugos suteikimo, todėl, kaip rūpestingas ir apdairus paslaugas teikiantis asmuo, galėjo imtis protingų veiksmų vaizdo kamerų įrašams išsaugoti; nagrinėjamu atveju į bylą pateikti tik pakankamai neinformatyvūs vaizdo įrašai.

9. Teismas nurodė, kad šalys bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti trasologinės teismo ekspertizės. Teismo vertinimu, tokios ekspertizės skyrimas, įvertinus ginčo sumą ir galimas išlaidas jos atlikimui, aplinkybes, jog transporto priemonė yra suremontuota, būtų neproporcinga įrodinėjimo priemone.

10. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pateiktos eksperto V. M. 2020 m. spalio 19 d. išvados, pažymėjo, jog ja iš esmės nėra visiškai paneigta transporto priemonės apgadinimo tikimybė plovykloje, tyrimą atlikus remiantis transporto priemonės nuotraukomis, o ne apžiūrėjus pačią transporto priemonę ir jos apgadinimus; tuo tarpu plovykla apžiūrėta praėjus 1 metams ir 5 mėnesiams po įvykio, todėl joje galėjo įvykti tam tikri mechanizmų ir jų dalių pakeitimai; be to, išvadoje detaliai neaprašyta tyrimo eiga, nenurodyta ar buvo vertintos visų mechanizmų judėjimo trajektorijos naudojant atsakovo pasirinktą „VIP“ programą.

11. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad įvykio dieną ji daugiau nebuvo gavusi jokių skundų dėl plovyklos netinkamo darbo, nepaneigia transporto priemonės apgadinimo tikimybės, kitiems asmenims galėjus nesikreipti su skundais dėl įvairių priežasčių; be to, priežastis, nulėmusi transporto priemonės apgadinimą, galėjo atsirasti ir išnykti tik jos plovimo metu.

12. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo galimybių, pažymėjo, jog pateikti tiesioginius įrodymus apie transporto priemonės apgadinimą plovimo metu atsakovas būtų galėjęs filmuodamas ar kitokiu būdu fiksuodamas vykstantį plovimo procesą, tačiau dėl plovykloje naudojamų mechanizmų keliamos grėsmės asmens gyvybei ir sveikatai, turėjo būti transporto priemonės, judančios konvejeriu, viduje.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys neginčijo, jog transporto priemonė po plovimo paslaugos suteikimo turėjo apgadinimų; ieškovė neįrodė aplinkybės, jog transporto priemonė iki plovimo jau buvo apgadinta, nepaneigiant jos apgadinimo tikimybės plovimo metu; ieškovė prarado bylos nagrinėjimui reikšmingus įrodymus, sprendė, jog byloje laikoma įrodyta aplinkybė, kad transporto priemonė 2019 m. gegužės 13 d., apie 18.11 val. buvo apgadinta ieškovei pagal sutartį teikiant plovimo paslaugas plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir tuo sukeliant žalą.

14. Teismas, įvertinęs atsakovo duotus paaiškinimus, kad transporto priemonė buvo suremontuota dažymo būdu, už darbus, pritaikius nuolaidą, iš viso sumokėta 455,00 Eur, ką patvirtina UAB „Rasmitas“ 2020 m. kovo 6 d. čekis (nepaisant jame nepateiktos informacijos, už kokias paslaugas sumokėta), darė išvadą, jog atsakovas, šalindamas ieškovės padarytus transporto priemonės apgadinimus, patyrė 455,00 Eur dydžio nuostolius.

15. Teismo nurodė, jog byloje pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog transporto priemonės kėbulo apgadinimai, priklausomai nuo jo pobūdžio, gali būti šalinami poliravimo arba dažymo būdu; konkretus būdas priklauso nuo apgadinimo pobūdžio ir savininko pasirinkimo; pasirinktas žalos pašalinimo būdas turi būti protingo dydžio ir ekonomiškas, tačiau tai nereiškia pigiausio būdo panaudojimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog atsakovo pasirinktas remonto būdas, įvertinus nustatytus apgadinimus, buvo aiškiai neprotingas ir neekonomiškas, ir įvertinęs transporto priemonei padarytos žalos dydį, laikė įrodyta sumą, faktiškai patirtą atliekant remonto darbus t. y. 455,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1244-960/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl ginčo išsprendimo iš esmės tenkinti ir atmesti atsakovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

16.1. Atsakovui, kaip nukentėjusiam asmeniui, teigiančiam, kad ieškovė sugadino jo transporto priemonė, tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad sugadinimas kilo plovimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovo pretenzija neįrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ją pagrįsta ir priteisti iš ieškovės žalos atlyginimą. Atsakovas buvo iš esmės atleistas nuo pareigos įrodinėti savo pretenzijos pagrindus. Vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria atsakovas naudojosi, buvo jo paties paaiškinimas, kad iki plovimo jis apžiūrėjo transporto priemonę ir jokių sugadinimų nepastebėjo; šie atsirado tik nuplovus transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vien šių paaiškinimų pagrindu laikė įrodytą aplinkybę, kad iki plovimo aptariamų sugadinimų nebuvo ir kad jie kilo būtent plovimo metu.

16.2. Pirmosios instancijos teismas laikė reikšmingu pretenzijos pareiškimo momentą, kaip pagrindą sieti sugadinimus su plovimo paslauga; tačiau toks siejimas grindžiamas tik prielaida, kad jokių transporto priemonės pažeidimų iki plovimo nebuvo ir negali lemti išvados, kad sugadinimai atsirado būtent plovimo metu. Pirmosios instancijos teismas nevertinęs ieškovės paaiškinimų, kad pats paslaugos pobūdis – transporto priemonės plovimas – savo esme lemia, jog ši iki paslaugos teikimo būna padengta nešvarumų sluoksniu, dėl kurių galimybė pastebėti įvairius paviršiaus pažeidimus būna ribota; vien tai, kad tik nusiplovęs transporto priemonę atsakovas turėjo galimybę atidžiau įvertinti jos paviršiaus būklę, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aptariami pažeidimai kilo būtent plovimo metu.

16.3. Vertindamas vaizdo įrašą, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad įrašų raiška nėra tokios kokybės, kad leistų identifikuoti visus transporto priemonės paviršiaus ypatumus (saugumo kameros paprastai nefiksuoja tokios aukštos raiškos vaizdo); be to, į plovyklą atvykstantys automobiliai būna padengti nešvarumų sluoksniu, kurie bet kokius kėbulo paviršiaus pažeidimus maskuoja. Todėl tai, kad plovyklos saugumo kameros vaizdo įraše nesimato tam tikro subraižymo, savaime nereiškia, kad jo ten nebuvo.

16.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, kad ieškovė turėjo pateikti įrodymus, jog atsakovas į plovyklą atvyko jau su sugadinta transporto priemone. Tai neatitinka įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių žalos atlyginimo bylose. Nei neteisėti veiksmai, nei priežastinis ryšys nėra preziumuojami, todėl kaltinamas žalos padarymu asmuo neturi pareigos įrodinėti nebuvus neteisėtų veiksmų tuo aspektu, kad šios pareigos neįvykdymas savaime lemtų išvadą, kad neteisėti veiksmai buvo.

16.5. Ieškovė pateikė įrodymus, leidžiančius konstatuoti, kad plovykloje teikiamos saugios ir kokybiškos paslaugos (pateikti įrangos atitikties sertifikatai, taip pat duomenys ir paaiškinimai apie reguliariai vykdomą įrangos priežiūrą). Iš VVTAT nutarimo matyti, kad įrangos veikimo sutrikimų nenustatyta nei VVTAT, nei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikrinimų metu.

16.6. UAB „Finance Property“ (kurios veikla yra žalų administravimas ir vertinimas) žalų vertinimo specialistai, atlikę gautos pretenzijos vertinimą ir įvertinę transporto priemonės apgadinimus, jų pobūdį, nustatė ir savo pranešime atsakovui nurodė, kad pašalinių daiktų, kurie galėtų padaryti tokius įbrėžimus, plovimo metu nepastebėta, o plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir neopreno ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir / ar kitaip negadinant kėbulo paviršiaus, šonuose besisukančios šluostės tolygiai kontaktuoja su visu automobilio kėbulu. UAB „Finance property“ padarė išvadą, kad tokie apgadinimai, kokie buvo pastebėti ant transporto priemonės kėbulo, techniniu požiūriu plovimo metu yra neįmanomi. Konstatuota, kad apgadinimai atsirado ne plovimo metu, o transporto priemonės eksploatacijos metu šiai kontaktuojant su aštriais kietą paviršių turinčiais objektais. Pirmosios instancijos teismas UAB „Finance property“ išvados, kurioje detaliai aprašytas plovimo procesas, nevertino ir dėl jos nepasisakė (taigi ir neatmetė).

16.7. Sugadinimų susidarymo priežastis įvertinti buvo pavesta ir trasologijos ekspertui V. M.. Jo pateiktoje išvadoje nurodoma, kad nustatyti kėbulo detalių atskiri pažeidimai būdingi atvejui, kai jie susidarė šios transporto priemonės užpakaliniam dešiniam sparnui ir užpakalinio bamperio apdailos dešiniam šonui kontaktuojant su nedideliu atsikišančiu elementu; tyrimui pateiktose nuotraukose negalima įžiūrėti vienareikšmių požymių, kad transporto priemonės kėbulo detalių apgadinimai susidarė dėl jos plovimo automatinėje plovykloje; techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės kėbulo detalių pažeidimai susidarė jos plovimo metu 2019 m. gegužės 13 d. plovykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino eksperto V. M. išvadą kaip nepaneigiančią transporto priemonės apgadinimo galimybę plovykloje. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nenustatyta ir nemotyvuota, kodėl tyrimas iš sugadinimų nuotraukos negalėjo būti atliekamas (ypač kai automobilis yra suremontuotas) ir kodėl ekspertas V. M., turintis tam tikrą patirtį ir galintis vertinti vizualinius sugadinimų požymius, negalėtų pasisakyti dėl jų kilmės. Ekspertas V. M., remdamasis savo patirtimi, pasisakė, kokie pažeidimai būdingi automobilių apgadinimams plovyklose priklausomai nuo skirtingų pažeidimų susidarymo priežasčių, ir sprendė, kad nuotraukose užfiksuoti atsakovo transporto priemonės pažeidimai tokių požymių neatitinka.

16.8. Pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, kad plovykloje galėjo įvykti tam tikri mechanizmų ar dalių pakeitimai, tačiau klausimas ar plovykla nebuvo rekonstruojama, ar pertvarkoma, apskritai nebuvo nagrinėjamas. Kita vertus, UAB „Finance property“ specialistai vertinimą atliko apžiūrėdami pačią transporto priemonę (ne nuotraukas) ir vertindami plovyklą nedelsiant po pretenzijos pareiškimo, tačiau jų išvados pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Šiuo atveju eksperto V. M. išvada neprieštaravo byloje esantiems įrodymams ir patvirtino UAB „Finance property“ išvadą. Duomenų, paneigiančių šiose išvadose nustatytas aplinkybes ir vertinimus dėl techninių plovyklos veikimo aspektų, šluosčių savybių, automobilio sugadinimų susidarymo mechanizmo ir priežasčių, byloje nėra. Taigi, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjami automobilio sugadinimai kilo ne ieškovės plovykloje plovimo metu.

16.9. Automobilis plovimo tunelinėje plovykloje metu jokio sąlyčio su aštriais, kietą paviršių turinčiais objektais neturi. Jei sąlytis su šluoste galėtų sukelti tokius sugadinimus, tai lemtų iš esmės kiekvieno plaunamo automobilio analogišką sugadinimą. Automobilio plovimo dieną tarp 17.00 val. ir 19.00 val. buvo nuplauti 69 automobiliai; tarp 19.00 val. ir 22.00 val. – 79 automobiliai. Tą dieną šioje plovykloje buvo gauta tik 1 pretenzija – atsakovo, o tai paneigia prielaidas apie tariamai netvarkingą plovimo įrangą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dienos pretenzijų skaičius nepaneigia transporto priemonės apgadinimo galimybės, remdamasis prielaidomis, o ne realiais faktais. Nėra jokių duomenų, kad nurodytą dieną buvo sugadinta daugiau automobilių – tokių faktų nebuvo, klientų pretenzijų negauta.

16.10. Ieškovė pateikė šiuos įrodymus: 1) automobilio apžiūros protokolą, kuriame UAB „Finance property“ specialistai užfiksavo, koks remonto būdas yra tinkamas ir pakankamas automobilio būklei atstatyti; 2) susirašinėjimą su Opel automobilių atstovu Lietuvos Respublikoje, patvirtinantį, kad detalių poliravimas yra tinkamas remonto būdas ir nemažina automobilio vertės (paneigiant atsakovo teiginį, kad tokio remonto būdo gamintojas neva tai nenumato); 3) UAB „Smart claims“ sudarytą remonto sąmatą, apskaičiuojant atstatymo kaštus pagal UAB „Finance property“ nurodytus sugadinimus ir jų remonto būdus (dalių poliravimo ir vienos dalies dažymo vertė – 287,40 Eur). Atsakovas nepaneigė (neįrodė), kad UAB „Finance property“ nurodytas remonto būdas yra netinkamas ir nepakankamas transporto priemonės atstatymui į pradinę būklę. Todėl remonto būdo, kuris yra perteklinis, vertės (pabrangimo) skirtumas neatitinka visiško nuostolių atlyginimo principo taikymo.

17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1244-960/2021 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Atsakovas iš karto pareiškė pretenziją dėl transporto priemonės apgadinimo plovimo metu ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, pradėjusius įvykio tyrimą pagal atsakovo pareiškimą.

17.2. Ieškovė priėmė atsakovo rašytinę pretenziją, tačiau nesilaikė jos veiklai taikomų aukštesnių standartų ir nedelsiant neapžiūrėjo ir netyrė plovyklos įrengimų, neperžiūrėjo vaizdo įrašų.

17.3. Iš likusių vaizdo įrašų matyti, kad transporto priemonė prieš plovimą buvo pakankamai švari, todėl net ir esant žemesnei jų kokybei galima pastebėti, jog jokių subraižymų ant transporto priemonės dešiniojo šono nėra. Nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas neatsako už vaizdo įrašų kokybę; už pastarąją yra atsakinga pati ieškovė.

17.4. Ieškovė nepagrįstai suteikia didesnę įrodomąją reikšmę UAB „Finance Property“ ir teismo eksperto V. M. išvadoms. Nors ieškovė teigia, jog UAB „Finance Property“ specialistai plovyklos įrangą apžiūrėjo „nedelsiant po pretenzijos pateikimo“, toks teiginys neatitinka tikrovės, įvykio dieną nei plovyklos darbuotojams, nei specialistams nevykdžius įrangos apžiūros, kurioje būtų dalyvavęs atsakovas. Tuo tarpu teismo ekspertas Valentinas Mitunevičius plovyklos įrangą apžiūrėjo po įvykio praėjus 1 metams ir 5 mėnesiams, todėl vien ši aplinkybė leidžia abejoti pateiktų išvadų objektyvumu.

17.5. Remiantis viešai prieinamais atsiliepimais apie ieškovės teikiamas automobilių plovimo paslaugas, automobiliai būna ne tik apibraižomi, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai plovimo metu nuplėšiami stiklų valytuvai, bamperiai; tuo tarpu ieškovė, kaip ir nagrinėjamoje byloje, laikosi pozicijos, kad automobiliai apgadinami dėl pačių klientų kaltės, o plaunamų automobilių plovyklose naudojamais šepečiais subraižyti neįmanoma.

17.6. Pagal UAB „Rasmitas“ parengtą sąmatą, transporto priemonės remonto darbai būtų kainavę 561,92 Eur. Kadangi atsakovui buvo pritaikyta nuolaida, ieškovės prašyta atlyginti faktiškai patirtą 455,00 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

20. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. sudarė abonementinę automobilio plovimo sutartį Nr.21718 (toliau – sutartis), kuria ieškovė sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigojo teikti atsakovui automatizuotas transporto priemone?s Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – transporto priemonė) ke?bulo is?ore?s plovimo, salono siurbimo bei kilimėlių valymo (plovimo) ieškovės valdomose tunelinėse automobilių plovyklose pagal atsakovo, sudarant sutartį, pasirinktą programą VIP, o atsakovas, patvirtindamas šią sutartį, įsigijo mėnesinį abonementą ir sutiko su paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka ir kitomis šioje sutartyje įtvirtintomis paslaugų teikimo bei abonemento galiojimo sąlygomis (sutarties 1.4, 2.1 punktai; Abonentinės plovimo paslaugų sutarties privatiems asmenims taisyklių 1.3 punktas).

21. Atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. 18.11 val. ieškovės tunelinėje automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užsakė transporto priemonės kėbulo išorės plovimo paslaugą pagal programą VIP; iškart po atliktos transporto priemonės plovimo paslaugos pastebėjo kėbulo išorės įbrėžimus (subraižytas transporto priemonės dešiniosios pusės šonas) ir užpildė pretenzijos Nr. KAR190513/002 formą.

22. 2019 m. gegužės 17 d. transporto priemonė apžiūrėta UAB ,,Finance Property“ ekspertų ir užpildytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas Nr. KAR190513/002; nustatyta, kad transporto priemonė pagaminta 2019 m. vasario 21 d., būklė prieš apgadinimą – nauja, remontuojamos detalės: galinio bamperio apvalkalas (pobūdis – poliravimas), galinis dešinės pusės sparnas (pobūdis – R1 DŽ), galinės dešinės pusės durelės (pobūdis – poliravimas); prie pastabų nurodyta, jog klientas pageidauja sugadintas kėbulo dalis dažyti.

23. UAB ,,Finance Property“ 2019 m. gegužės 28 d. raštu ,,Dėl 2019 m. gegužės 13 d. pretenzijos Nr. KAR190513/002“ atsisakyta tenkinti atsakovo 2019 m. gegužės 13 d. pretenziją Nr. KAR190513/002 nurodant, kad: 1) plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir iš neoprene (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio) ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir / ar kitaip negadinant kėbulo paviršiaus; 2) 2019 m. gegužės 17 d. transporto priemonė buvo apžiūrėta, apžiūros metu nufotografuoti matomi pažeidimai – ant galinių dešinės pusės durų, galinio dešinės pusės sparno ir ant galinio buferio esantys įbrėžimai; 3) tyrimo metu nustatyta, jog pašalinių daiktų, kurie galėtų padaryti tokius įbrėžimus, plovimo metu nepastebėta, o plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir neopreno ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir / ar kitaip negadinant kėbulo paviršiaus, šonuose besisukančios šluostės tolygiai kontaktuoja su visu automobilio kėbulu, tokie apgadinimai, kokie buvo pastebėti ant transporto priemonės kėbulo, techniniu požiūriu plovimo metu yra neįmanomi; 4) transporto priemonės apgadinimas atsirado ne plovimo ieškovės tunelinėje plovykloje metu dėl neteisėtų ieškovės veiksmų ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, o eksploatacijos metu transporto priemonei kontaktuojant su aštriais kietą paviršių turinčiais objektais.

24. Atsakovas 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą į UAB ,,Finance Property“ 2019 m. gegužės 28 d. raštą ,,Dėl 2019 m. gegužės 13 d. pretenzijos Nr. KAR190513/002“, nurodydamas, kad su ja nesutinka, todėl prašo pakartotinai išnagrinėti 2019 m. gegužės 13 d. pretenziją Nr. KAR190513/002 dalyvaujant atsakovui, ieškovės atstovams ir, jeigu reikia, ekspertams, taip pat panaudoti transporto priemonės atvykimo į plovyklą vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuoti pažeidimai arba šį teiginį paneigti, apskaičiuoti žalą.

25. Ieškovės klientų aptarnavimo administratorė L. M. 2019 m. birželio 3 d. elektroniniu laišku atsakydama į atsakovo 2019 m. gegužės 29 d. elektroninį laišką, nurodžiusi, jog 2019 m. gegužės 13 d. pretenzija Nr. KAR190513/002 dėl transporto priemonės subraižymo buvo pakartotinai išanalizuota, tačiau, remiantis UAB „Finance Property“ ekspertų nuomone, negalima pakeisti priimto sprendimo; papildomas trišalis susitikimas aplinkybių nagrinėjimui nėra tikslingas, nes žalos aplinkybės ir priimtas sprendimas – aiškūs; esant poreikiui, vaizdo medžiaga gali būti atsiųsta per 30 dienų nuo prašymo pateikimo vaizdo medžiagai gauti.

26. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – VVTAT, Tarnyba) gautas atsakovo 2019 m. birželio 7 d. prašymas (reg. Nr. 7-2034) dėl ieškovės veiksmų, galimai pažeidžiančių jo, kaip vartotojo, teises ir interesus ir 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. gruodžio 12 d. papildomi dokumentai (reg. Nr. 5-8104, Nr. 5-8308, Nr. 5-15615), prašant atlyginti transporto priemonei padarytą 561,92 Eur žalą.

27. VVTAT 2020 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 10E-1156 „Dėl I. I. prašymo“ (toliau – VVTAT nutarimas) nutarė patenkinti ieškovo prašyme ieškovės atžvilgiu keliamą reikalavimą atlyginti transporto priemonei padarytą žalą (561,92 Eur), įpareigojant ieškovę vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

28. Ieškovė, nesutikdama su VVTAT nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti VVTAT nutarimą ir ginčą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti.

29. 2020 m. spalio 2 d. ieškovės prašymu ekspertas V. M. atliko tyrimą dėl transporto priemonės kėbulo apgadinimų; 2020 m. spalio 19 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2020-71 nurodyta, kad: 1) nustatyti ke?bulo detaliu? atskiri paz?eidimai bu?dingi atvejui, kai jie susidare? s?ios transporto priemonės uz?pakaliniam des?iniam sparnui ir uz?pakalinio bamperio apdailos des?iniam s?onui kontaktuojant su nedideliu atsikis?anc?iu elementu; 2) tyrimui pateiktose nuotraukose negalima i?z?iu?re?ti vienareiks?miu? poz?ymiu?, kad transporto priemonės ke?bulo detaliu? apgadinimai susidare? de?l jos plovimo automatine?je plovykloje; 3) techniniu poz?iu?riu ne?ra pagrindo teigti, kad transporto priemonės ke?bulo detaliu? paz?eidimai susidare? jos plovimo metu 2019 m. gegužės 13 d. plovykloje, esanc?ioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius.

30. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš ieškovės 455,00 Eur žalos atlyginimo, ieškovei pateikus tik dalį turimos vaizdo medžiagos, o kitų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad transporto priemonė plovimui atvažiavo jau su apgadinimais, byloje nesant.

31. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovo pretenzija neįrodyta, jį iš esmės atleidus nuo pareigos įrodinėti savo pretenzijos pagrindus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ją pagrįsta ir priteisti iš ieškovės žalos atlyginimą. Vien tai, kad tik nusiplovęs transporto priemonę atsakovas turėjo galimybę atidžiau įvertinti jos paviršiaus būklę, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aptariami pažeidimai kilo būtent plovimo metu.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai paslaugos tiekėjas yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006, 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-536-440/2014). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

33. Atsižvelgiant į bylų dėl ginčų, kuriose viena iš šalių yra vartotojas, nagrinėjimo specifiką, faktinės bylos aplinkybės turi būti vertinamos tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymo normų ir nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste, tokiu atveju, priešingai negu teigia ieškovė, įrodinėjimo naštos negalint perkelti silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui, siekiant, kad jis neprarastų teisės aktais jam garantuojamos apsaugos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, jog transporto kėbulo išorės įbrėžimai buvo iki atliktos transporto priemonės plovimo paslaugos.

34. Ieškovė, laikydamasi pozicijos, jog apgadinimai atsirado ne plovimo metu, o transporto priemonės eksploatacijos metu šiai kontaktuojant su aštriais kietą paviršių turinčiais objektais, iš esmės remiasi šiais pagrindiniais įrodymais: UAB ,,Finance Property“ 2019 m. gegužės 28 d. raštu ,,Dėl 2019 m. gegužės 13 d. pretenzijos Nr. KAR190513/002“ bei eksperto V. M. 2020 m. spalio 19 d. išvada Nr. MV 2020-71.

35. Teisėjų kolegija, remdamasi VVTAT vykusio ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu surinkta medžiaga, pažymi, jog Tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyrius, vadovaudamasis Tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2019 m. gegužės 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-50 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymu ir Techniniu reglamentu „Mašinų sauga“, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-587 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), neplaninių patikrinimų metu 2019 m. rugsėjo 9 d. atliko tunelinės plovyklos patikrinimą, dalyvaujant plovyklos vadovui ir 2019 m. spalio 2 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1ŠE-176 (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo akte pateiktos, be kita ko, išvados, kad tunelinės plovyklos operatorius prieš automobilių plovimo paslaugos suteikimą privalo įvertinti automobilio būklę (Pareiginiai nuostatai – „prieš automobiliams įvažiuojant į plovyklą, atlikti jų apžiūrą, įvertinti būklę ir galimą įrangos / automobilio apgadinimo riziką. Tunelinės plovyklos operatorius turi įspėti klientus apie galimą riziką ir neleisti naudotis plovyklos paslaugomis, jei klientas nenori prisiimti rizikos ir / arba nepašalina priežasčių, dėl kurių gali būti padaryta žala plovyklos įrangai <...>“), kadangi, kaip nurodyta tunelinės plovyklos naudojimosi taisyklėse, plovimo paslauga yra skirta tik techniškai tvarkingiems automobiliams be kėbulo pažeidimų, tačiau tunelinės plovyklos operatorius automobilių neapžiūri ir jų faktinės būklės fakto nefiksuoja, ir/ar raštu neįspėja vartotojų apie automobilio galimą sugadinimo riziką plovimo paslaugos teikimo metu; taip pat tunelinės plovyklos operatorius neprašo vartotojų raštiško sutikimo dėl rizikos prisiėmimo, dėl ko pažeidžiamos Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 11 straipsnio 2 punkto nuostatos; pagrįstų įrodymų apie tunelinėje plovykloje tinkamai vykdomą eksploatuojamų įrenginių priežiūrą (reguliavimą, priežiūrą, valymą, aptarnavimo darbus pagal įrenginių gamintojo rekomendacijas) ir gamintojo nustatytų priežiūros įrenginių taisyklių tunelinės plovyklos vadovas nepateikė.

36. Tarnyba 2019 m. lapkričio 5 d. gavo ieškovės raštą (reg. Nr. 5V-3429), kuriame ši teikė paaiškinimus dėl patikrinimo akte nurodytų išvadų ir taip pat nurodė, kad atsižvelgė į Tarnybos nustatytą neatitiktį dėl tunelinių plovyklų operatoriaus faktiškai nevykdomų pareiginių nuostatų ir faktinio ketinamų plauti automobilių neapžiūrėjimo bei rizikų kiekvienam vartotojui nepristatymo bei kad įvertinusi savo vykdomos veiklos pobūdį ir teikiamų paslaugų turinį, vertina, kad šiuo metu neturi resursų ir galimybių iš savo darbuotojų (tunelinių plovyklų operatorių) reikalauti apžiūrėti kiekvieną atvykusį automobilį bei nustatyti ir paaiškinti galimas rizikas dėl plovimo paslaugos teikimo, ir dar už tai prisiimti atsakomybę. Pažymėjo, kad tunelinių plovyklų operatoriai neturi tokios kvalifikacijos ir techninių žinių, kad galėtų atlikti tokį vertinimą, ar nustatyti ir paaiškinti kylančias rizikas bei papildomai nurodė, kad siekia rasti kompromisą ir užtikrinti tiek tunelinių plovyklų operatorių, tiek savo ir vartotojų interesų apsaugą, dėl ko inicijavo tunelinių plovyklų operatorių pareiginių nuostatų peržiūrą ir keitimą bei siekdamas užtikrinti vartotojų tinkamą informavimą (įspėjimą) apie galimas rizikas ėmėsi keisti taisykles, kurios yra įtvirtintos prie kiekvienos tunelinės plovyklos, jose įvardinant aiškius reikalavimus vartotojams ir jų automobiliams, tam kad būtų saugiai suteikta automobilių plovimo paslauga, o vartotojai būtų pajėgūs ir patys įsivertinti galimas paslaugos rizikas, nes tik patiems vartotojams geriausiai žinoma jų automobilių techninė būklė. Informavo, jog dėl patikrinimo akte užfiksuoto duomenų (dokumentų) apie tunelinių plovyklų įrengimų techninę apžiūrą ir remontą nepateikimo yra pradėtas vidinis bendrovės tyrimas ir kad atsižvelgus į minėto tyrimo išvadas ieškovė sieks užtikrinti tunelinių plovyklų įrengimų techninės apžiūros ir remonto duomenų bei dokumentų tinkamą forminimą bei saugojimą. Atkreipė dėmesį, kad nors vidinis bendrovės tyrimas dar nėra baigtas, ieškovė jau yra nustačiusi vidinių bendrovės taisyklių dėl tunelinių plovyklų įrengimų reguliarios apžiūros ir techninės priežiūros duomenų vedimo ir saugojimo trūkumą ir kad remdamasis vidinio tyrimo išvadomis ketina parengti ir naujas taisykles, su jomis supažindinti tunelinių plovyklų operatorius ir kontroliuoti, kad tunelinių plovyklų operatoriai reguliariai fiksuotų atliktų tunelinės plovyklos įrengimų apžiūrą. Papildomai nurodė, kad tunelinių plovyklų techninę priežiūrą ir remontą vykdo ieškovės darbuotojai (technikai), o įrengimų automatizavimo ir veikimo algoritmų procesus prižiūri ieškovės užsakymu tretieji asmenys.

37. Ieškovė teigimu, ji pateikė įrodymus, leidžiančius konstatuoti, kad plovykloje teikiamos saugios ir kokybiškos paslaugos (pateikti įrangos atitikties sertifikatai, taip pat duomenys ir paaiškinimai apie reguliariai vykdomą įrangos priežiūrą).

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jau aptartą patikrinimo medžiagą, iš kurios nustatyta, kad pagrįstų įrodymų apie tunelinėje plovykloje tinkamai vykdomą eksploatuojamų įrenginių priežiūrą (reguliavimą, priežiūrą, valymą, aptarnavimo darbus pagal įrenginių gamintojo rekomendacijas) tunelinės plovyklos vadovas nepateikė; ginčo nagrinėjimo metu, teikdama Tarnybai paaiškinimus dėl atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių, ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog buvo tinkamai vykdyta eksploatuojamų įrenginių priežiūra (reguliavimas, priežiūra, valymas, aptarnavimo darbai pagal įrenginių gamintojo rekomendacijas ir kita). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kad byloje nėra objektyvių įrodymų nei kokią priežiūrą pagal tunelinės plovyklos eksploatuojamų įrenginių gamintojo reikalavimus vykdė, nei kokia minėtų įrenginių priežiūra buvo vykdyta tą dieną, kai atsakovas transporto priemonę plovė tunelinėje plovykloje. Tokiu atveju, laikytina, jog ieškovė neįrodžiusi, kad tinkamai įvykdė pareigą atlikti eksploatuojamų įrenginių priežiūrą ir suteikė atsakovui kokybišką paslaugą, priežasčiai, nulėmusiai transporto priemonės apgadinimą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, galėjus atsirasti ir išnykti jos plovimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos išvados nepaneigia nei UAB ,,Finance Property“ 2019 m. gegužės 28 d. raštas ,,Dėl 2019 m. gegužės 13 d. pretenzijos Nr. KAR190513/002“, nei eksperto V. M. 2020 m. spalio 19 d. išvada Nr. MV 2020-71, viena vertus, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, jog tunelinėje plovykloje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo tinkamai vykdyta eksploatuojamų įrenginių priežiūra (priešingai, 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovės rašte (reg. Nr. 5V-3429) nurodyta, kad dėl patikrinimo akte užfiksuoto duomenų (dokumentų) apie tunelinių plovyklų įrengimų techninę apžiūrą ir remontą nepateikimo yra pradėtas vidinis bendrovės tyrimas ir nors jis dar nėra baigtas, ieškovė jau yra nustačiusi vidinių bendrovės taisyklių dėl tunelinių plovyklų įrengimų reguliarios apžiūros ir techninės priežiūros duomenų vedimo ir saugojimo trūkumą ir kad remdamasis vidinio tyrimo išvadomis ketina parengti ir naujas taisykles, su jomis supažindinti tunelinių plovyklų operatorius ir kontroliuoti, kad tunelinių plovyklų operatoriai reguliariai fiksuotų atliktų tunelinės plovyklos įrengimų apžiūrą), kita vertus, neatlikus eksploatuojamų įrenginių apžiūros iš karto (arba tą pačią dieną) po pastebėtų kėbulo išorės įbrėžimų, dėl kurių surašyta 2019 m. gegužės 13 d. pretenzija Nr. KAR190513/002.

39. Šiuo atveju aplinkybė, kad transporto priemonės plovimo dieną tarp 17.00 val. ir 19.00 val. buvo nuplauti 69 automobiliai, tarp 19.00 val. ir 22.00 val. – 79 automobiliai, tačiau gauta tik atsakovo pretenzija, nepaneigia tikimybės dėl atsiradusių transporto priemonės sugadinimų kontaktuojant su aštriais, kietą paviršių turinčiais objektais transporto priemonės plovimo metu, ieškovei, kaip minėta, nepagrindus byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad atsakovo transporto priemonė buvo su kėbulo pažeidimais jam įvažiuojant į tunelinę plovyklą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tuo tarpu nurodytoje tunelinėje plovykloje eksploatuojami mechanizmai plovimo metu negalėjo sugadinti (įbrėžti) atsakovo transporto priemonės kėbulo.

40. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas nepaneigė, kad UAB „Finance property“ nurodytas remonto būdas yra netinkamas ir nepakankamas transporto priemonės atstatymui į pradinę būklę, todėl remonto būdo, kuris yra perteklinis, vertės (pabrangimo) skirtumas neatitinka visiško nuostolių atlyginimo principo taikymo.

41. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

42. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patirtas išlaidas transporto priemonės remontui grindė UAB „Rasmitas“ 2020 m. kovo 6 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RSM Nr. 123008 699,50 Eur (su PVM) sumai už dažymą, paruošimą, dažymo medžiagas ir 2020 m. kovo 6 d. pirkimo čekiu Nr. 20906 455,00 Eur sumai, nurodydamas, kad buvusi padaryta nuolaida. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog patyrė išlaidų turto remonto kaštams kompensuoti. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo pasirinktu transporto priemonės remonto būdu, nurodė, jog pagal UAB „Smart Claims“ 2020 m. spalio 20 d. remonto išlaidų apskaičiavimo sąmatą dvieju? daliu? poliravimas ir vienos dalies daz?ymas sudarytų 287,40 Eur bei pažymėjo, kad OPEL modelio automobilio remonto bu?das – poliravimas numatytas gamintojo, nepries?tarauja remonto reikalavimams ir priešingai, nei automobilio dažymas, jo verte?s nemaz?ina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju išlaidos remontui atlikti jau yra patirtos; tuo tarpu ieškovė nepateikė argumentų, kodėl atsakovo pasirinktas, kaip (byloje dėl to ginčo tarp šalių nėra) galimas remonto būdas yra netinkamas, deklaratyviai teigus, jog automobilio dažymas mažina jo vertę, tačiau nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisęs 455,00 Eur žalos atlyginimo, spręsdamas, jog atsakovo prašomas atlyginti nuostolių dydis už pasirinktu būdu suremontuotą transporto priemonę yra protingas (CK 6.249 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

44. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

45. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovo turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 800,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2021 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2021031701425048. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų III ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur. Maksimali atsakovui už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato G. P. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

48. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1244-960/2021.

Priteisti atsakovui I. I. (I. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“, juridinio asmens kodas 122538045, 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų ir nulio euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė