Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. B. (toliau – atsakovė), kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. B. atžvilgiu; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

Ieškinį grindė tuo, jog atsakovė dukros atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Ji yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Atsakovė R. B. turi vieną nepilnametę dukrą - A. B., gim. (duomenys neskelbtini) Tėvystė nepilnametės atžvilgiu nustatyta nėra.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimu motinai R. B. buvo laikinai apribota motinos valdžia dukros A. B. atžvilgiu, priteistas iš motinos R. B. išlaikymas dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, tuo pačiu sprendimu A. B. nustatyta nuolatinė globa ir jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta B. B., nustatyta A. B. gyvenamoji vieta kartu su globėja, jos gyvenamojoje vietoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) mano, kad tikslinga riboti motinos R. B. valdžią neterminuotai nepilnametės dukros atžvilgiu, kadangi padėtis atsakovės šeimoje per 6 mėnesius nepasikeitė.

R. B. šeimai nuo 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje (toliau - Pagalbos šeimai skyrius) yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos.

Nuo laikinosios globos nustatymo dienos nepilnametės motina R. B. savo motinos, vaiko globėjos, B. B. šeimoje negyvena. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol nėra žinomas R. B. gyvenamosios vietos adresas.

Pradžioje, kai tik buvo nustatyta A. B. laikinoji globa, R. B. informavo, kad gyvena pas draugę ir nurodė adresą, juo apsilankius paaiškėjo, kad minėtu adresu R. B. negyvena. Vėliau R. B. informavo, kad gyvena pas tetą V. S. (duomenys neskelbtini). Taip tęsėsi iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., kuomet atvejo vadybininkė R. Trečiakauskienė apsilankė B. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir sutiko R. B. tetą, pas kurią, R. teigimu, ji gyvena. Tuomet V. S. pateikė savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), bei savo telefono numerį.

2023 m. rugpjūčio 16 d. atvejo vadybininkė kreipėsi į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrą dėl adreso patikrinimo. 2023 m. rugsėjo 21 d. iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Gražinos Bogdevič buvo gautas atsakymas, kad, tikrinant nurodytą adresą, buvo bendrauta su R. B. teta V. S., kuri papasakojo, kad R. pas ją atvyksta kartą per 1-2 savaites pasisvečiuoti, bet pas tetą negyvena. Kur R. būna, tetai sunku net įsivaizduoti, pas draugus, nežinia su kokiomis kompanijomis dabar yra susijusi. Teta apgailestavo, kad R. veda netinkamą gyvenimo būdą ir nepriima specialistų pagalbos. Su R. B. susisiekti telefonu nepavyko.

Paminėjo, kad nuo atvejo vadybos pradžios bendravimas su R. B. nevyksta, beveik visada su paslaugų gavėja susisiekti telefonu nepavyksta, ji neatsiliepia į skambučius, neperskambina. Kelis kartus R. B. pavyko sutikti apsilankius jos motinos, vaiko globėjos B. B., namuose. Bendraujant su R. B., ji teigė, kad nori spręsti priklausomybės problemą, sieks susigrąžinti dukrą, prašo padėti suorganizuoti priklausomybių specialisto konsultacijas, pažada jas lankyti, tačiau tai lieka tik žodžiai, R. B. į konsultacijas nenueina, neprisijungia į nuotolinius posėdžius, su specialistais nebendradarbiauja, nesiekia keisti gyvenimo būdo.

2023 m. spalio 23 d. R. Trečiakauskienei pavyko susisiekti su R. B. telefonu. Moteris informavo, kad ji gyvena su draugu Viršuliškėse išsinuomotame būste, tačiau adresą nurodyti atsisakė, nes netoliese gyvenanti jos draugo mama nežino, kad ji turi reikalų su socialiniais darbuotojais, dėl to R. B. nenori, kad jos namuose lankytųsi socialiniai darbuotojai.

Atvejo vadybininkė informavo R. B. apie situacijos rimtumą, priminė, kad socialinės priežiūros šeimoms paslaugos Vilniaus mieste yra teikiamos teritoriniu principu ir, kad nuo atvejo vadybos proceso pradžios pastebėta, kad moteris nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdo bei susigrąžinti vaiko. Būtų svarbu tiesą pasakyti ir teisme. R. B. informuota, kad teismui neterminuotai apribojus motinos valdžią, pasikeitus situacijai R. B. išlieka galimybė kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Atsižvelgiant į R. B. darbinį užimtumą buvo suderinta atvejo vadybos posėdžio data ir laikas – 2023 m. spalio 27 d. 10 val.

2023 m. spalio 27 d. 8 val. 26 min. trumpąja žinute R. B. informavo, kad atvejo vadybos posėdyje dalyvauti negalės, nes susirgus kolegai ji netikėtai buvo iškviesta į darbą. Į atvejo vadybininkės skambutį R. B. neatsiliepė ir neperskambino.

Socialinė darbuotoja J. Babelienė informavo, kad darbo su R. B. šeima laikotarpiu socialinė darbuotoja vaiko globėjos B. B. gyvenamojoje vietoje su paslaugų gavėja bendravo 3 kartus, telefonu bendravo taip pat 3 kartus. Pastebima, kad bendraujant su R. B., moteris išsako norą vykdyti pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, bet realių veiksmų nedaro, situacija nesikeičia. R. buvo pasiūlyta tęsti priklausomybių konsultacijas Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje pas vyresn. socialinę darbuotoją Virginiją Kontautaitę, lankyti Anoniminių alkoholikų grupes (toliau AA), įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje ilgesnį laikotarpį, lankyti ir bendrauti su dukra. Moteris taip ir nesusisiekė su specialiste V. Kontautaite, nelanko AA grupių, įsidarbino tik prieš 3 savaites. Pažymėtina, kad vaiko motinos teigimu, ji savo dukrą aplanko kiekvieną savaitę gyvenamojoje vietoje, bet trumpai. Moteris nenurodo savo faktinės gyvenamosios vietos, teigia, kad su sugyventiniu gyvena Šeškinės mikrorajone, planuoja išsinuomoti erdvesnį būstą.

2023 m. lapkričio 14 d. vykdant globos peržiūrą nustatytos šios aplinkybės: nuolatinė globėja su A. gyvena dviejų kambarių bute medinio namo dalyje pirmame aukšte. Būstas kuklus, tačiau yra visi reikalingi baldai, vaikui skirta svetainės kambario dalis. Mergytė turi savo lovelę, vežimėlį, vaikišką staliuką bei kėdutę, namuose daug vaiko žaisliukų, vaikiška mašinytė, vežimas. Nuolatinė globėja pažymėjo, jog jau yra nupirkę statybinių medžiagų, jos sunūs greitu metu darys remontą. Globėja nurodė, kad mažylės apetitas geras, valgo viską, alergijų neturi, nemėgsta tik saldumynų bei saldaus maisto. Gerai valgo daržoves, uogas ir vaisius. Nuolatinė globėja gamina pati. Globėja juokėsi, jog A. patinka kaimiškas maistas: silkė, mėsa, svogūnai, salotos, vištiena, mėsos patiekalai. Krikšto tėtis pats gaudo žuvį, tad jie šaldytuve visada turi šviežios žuvies, kurią mergaitė noriai valgo. Sveikatos priežiūra vykdoma „InMedica“ klinikoje Kreivajame skersgatvyje šeimos medicinos centre. Nuolatinė globėja nurodė, kad mergaitė įgimtų ligų neturi, bet kadangi lanko darželį, dažnai serga, nestipriai, sloguoja, be temperatūros. Pažymėjo, jog mergaitė turi daug drabužių, daug iš kur gauna geros kokybės nešiotus, bet perka daug ir naujų drabužių. Globėjos teigimu, mergaitė yra gera, imli, protinga, bendraujanti. Jau pati sėda ant puoduko, pati valgo, jau bando apsirengti, kartais reikia padėti. Mėgsta žaisti, yra žingeidi, globėja skiepija higienos įgūdžius, auklėja. Nuolatinė globėja sakė, kad mergaitė jos klauso. Mergaitė jau žymiai geriau kalba, pavyksta susikalbėti, globėja daug aiškina mergaitei. Kartais pasitaiko ožiukų, „noriu“ momentų, bet globėja kalbasi su mergaite, aiškina, problemų nekyla. Globėja stengiasi, kad mergaitė būtų savarankiška, viską mokėtų. Mergaitė nuo rugsėjo lanko darželį (duomenys neskelbtini), netoli namų. Auklėtojos yra patenkintos mergaite. Kadangi vaikai dažnai serga, A. irgi suserga, ir dažnai dėl to praleidžia darželį, bet globėja tikisi, jog mergaitės imunitetas laikui bėgant sustiprės. Nuolatinė globėja lavina mergaitę pati: jos skaito knygas, eina pasivaikščioti, globėja daug pasakoja, aiškina, turi lavinamąją lentą, ant kurios galima rašyti. Globėja pasidalino, jog dažnai su mergaite vaikšto į vaikų žaidimų aikšteles, važiuoja kartu į turgų, apsipirkti, dažnai išeina pasivaikščioti, nuvažiuoja į fazendą pas globėjos sesę, vasarą buvo Palangoje, prie jūros. Globėja pasakojo, kad faktiškai vaikas jos namuose gyvena nuo pat gimimo. Čia mergytė jaučiasi saugiai. Pirmaisiais gyvenimo metais čia gyveno ir jos motina, tada, globėjos teigimu, viskas buvo neblogai, o vėliau situacija su motina pablogėjo, nors dabar motina stengiasi keisti savo gyvenimą. Mergaitė turi draugų darželyje, noriai žaidžia vaikų žaidimų aikštelėje, yra sociali, noriai bendrauja, eina į kontaktą kaip ir su suaugusiais taip ir su vaikais. Vyksta bendravimas su mergaitės krikšto tėvais, globėjos sūnumi, kitais globėjos giminaičiais. Rūpintoja yra sutarusi su A. krikšto tėvais, jeigu su ją kažkas atsitiktų, jie perimtų A. globą. Yra sutvarkytos globos išmokos, pinigėliai naudojami vaiko poreikiams patenkinti. Globėja mokina mergaitę taupyti, suprasti pinigų vertę, kartu eina apsipirkti. Rūpintoja yra patenkinta globos procesu, nurodė, kad su mažyle sutaria gražiai, myli anūkę, rūpinasi ja, stengiasi atliepti jos emocinius ir fizinius poreikius, daro namuose remontą, kad mergaitės gyvenimo sąlygos būtų geresnės. Globėja daug laiko skiria mergaitės lavinimui, sveikatos priežiūros užtikrinimui. Kadangi mergaitė pradėjo daugiau ir aiškiau kalbėti, su ja yra daug kalbamasi, aiškinama, pavyksta sutarti.

Nuolatinė globėja nurodė, kad vaiko motina pradėjo iš namų išeidinėti nuo praeitų metų pavasario. Pradėjo dinginėti, globėjai teko imti atostogas darbe ir prižiūrėti mažylę. Atsirado niekur nedirbantis vyrukas. Globėjos žodžiais, dukra pradėjo su juo išgėrinėti. Atsirado mėlynių ant kūno. Dabar mergytę jau aplanko dažniau, anksčiau aplankydavo kartą per dvi savaites. Dabar kartais aplanko ir porą kartų per savaitę, būna užbėga 3-4 kartus į savaitę, būna 2 kartus. Mergaitės motina susirado naują draugą, gyvena su juo, įsidarbino. Aplanko mergaitę, kai turi išeigines. Vaikui atveža lauktuvių, bet išlaikymo neteikia. Motina visai nebendradarbiauja su atvejo vadyba. Globėja tikisi, kad mergaitės motina susitvarkys gyvenimą, galimai yra prošvaistė, bet rūpintoja nėra įsitikinusi, ar ilgam tie pasikeitimai į gerą.

2023 m. rugpjūčio 22 d. vykusioje globos peržiūroje buvo išklausyta nepilnametės A. B. nuomonė.

Mergaitė aplankymo metu buvo aprengta tvarkingais, švariais drabužiais, buvo gražiai sušukuoti plaukučiai į kasytę. Mergaitė noriai bendravo, parodė savo lovą, mėgstamiausius žaislus, su kuriais miega. A. papasakojo, jog mėgsta valgyti sriubas, makaronus su sūriu, sūrelius, omletuką, uogas. Mergaitė aplankymo metu nesirgo, neseniai tik skaudėjo galvytę. A. gydytojų nebijo. Mergaitė parodė savo žaislus, su kuriais miega - nykštukas, pliušinis avokadas ir Kakė Makė. Mergaitė turi mėgstamiausią suknelę - su princese Elze. Mergaitė pasakė, kad labai myli mamą, močiutę, krikšto mamą ir krikšto tėtį. Mergaitė pasakė, jog jai patinka lankyti darželį. Turi ten daug draugų, artimai bendrauja su A., L.. Mėgsta darželyje valgyti sriubytę, žaisti su kitais vaikais. A. mėgsta leisti laiką vaikų žaidimų aikštelėse, žaisti su kitais vaikais, eiti pasivaikščioti, žiūrėti filmukus. Aplankymo metu mergaitė glaudėsi prie močiutės, matėsi jų tarpusavio šilti santykiai. Pasakė, kad jai patinka gyventi kartu su močiute. Mergaitė turi draugų darželyje, noriai žaidžia vaikų žaidimų aikštelėje su kitais vaikais. A. paskutinį kartą kai matėsi su mama dėliojo dėliones, buvo išėjusios pasivaikščioti, važinėjosi su paspirtuku. A. myli mamą. Mergaitė pokalbio metu kelis kartus minėjo krikšto mamą S. bei krikšto tėtį. Mergaitė turi savo piniginę, močiutė ją moko ką ir kiek galima už pinigėlius nupirkti.

2023 m. lapkričio 6 d. buvo gautas atsakymas (reg. Nr. 1GD-22137) į užklausą iš VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ globos centro, kuriame pažymima, jog globėja tinkamai vykdo savo pareigą, atsakingai rūpinasi mergaite, užtikrina jos sveikatos bei ugdymosi priežiūrą, bendradarbiauja su medikais, švietimo specialistais. Atliepia emocinius bei fizinius A. poreikius. Kitos reikšmingos informacijos, susijusios su mažametės A. B. globa šiuo metu nėra pastebėta ir užfiksuota. Globėja (rūpintoja) bendrauja ir bendradarbiauja su VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globos centro specialistais.

2023 m. lapkričio 7 d. buvo gautas atsakymas (reg. Nr. 1GD-22256) į užklausą iš Vilniaus lopšelio darželio (duomenys neskelbtini), kuriame pažymima, jog A. B. lanko ikimokyklinio ugdymo „Voveriukų“ grupę. Spalio mėnesį A. darželyje buvo 4 kartus. Močiutė informavo, kad dėl vykstančio pedagogų streiko iki spalio 13 d. vaiko neves į grupę, kadangi keitėsi pedagogai ir buvo sujungtos grupės. Šiuo metu A. darželio nelanko. Močiutė praleistas dienas pateisina ir informuoja pedagogus. Mergaitė yra energinga ir smalsi, aktyviai dalyvauja veiklose, noriai draugauja su kitais vaikais. Yra kūrybiška, mėgsta piešti, žaisti su žaislais, konstruoti. A. nori mokytis, ji greitai suvokia naują informaciją, mėgsta žaisti lavinamaisiais žaislais ar žaidimais, kurie padeda jai plėtoti įgūdžius. Būna emocinga, gali būti ir linksma ir jautri, kartais net kaprizinga. A. ateina į darželį tvarkinga, pamačiusi močiutę džiaugiasi, bėga pas ją. Močiutė domisi mergaitės pasiekimais, bendradarbiauja su pedagogais.

2023 m. lapkričio 13 d. buvo gautas atsakymas (reg. Nr. 1GD-22731) į užklausą iš UAB „InMedica“ klinikos, kuriame pažymima, jog pacientė A. B. įstaigoje lankosi nuo gimimo. Pacientę augina močiutė, lėtinėmis ligomis neserga. Paskutinis pacientės vizitas 2023 m. liepos 27 d. profilaktiškai prieš naujus mokslo metus. Pacientė sveika.

Nustatyti laikino motinos valdžios ribojimo pagrindai neišnyko: atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti dukrą. Atsakovė negyvena su vaiku, motinos valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina.

Pažymėjo, kad tokia padėtis tęsiasi nuo 2022 metų, taip pat nėra duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Atsakovės kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu.

Surinkus apie atsakovę R. B. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad ji nėra teista, per 1 metų laikotarpį yra 2 kartus bausta administracine tvarka, vienas iš jų padarytas administracinis nusižengimas esant neblaiviai. Sodros duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba.

Atsakovė R. B. išlaikymo dukrai neteikia. Atsakovė dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo Įstatymu nustatytų tėvų pareigų (auklėti, išlaikyti vaiką, nuosekliai rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir kt.) nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovės elgesys (neveikimas) rodo, jog ji atsisako prisiimti kasdienines tėvų pareigas, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovė turės realių ketinimų susigrąžinti vaiką į šeimą, nėra. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas laikytinas kaltais veiksmais.

Tarnybos įsitikinimu, motina neužtikrina nepilnametei dukrai saugių gyvenimo sąlygų, nesirūpina vaiko emociniu stabilumu, nepriėmė socialinių darbuotojų siūlomos pagalbos, kadangi nematė tam poreikio. Motina su vaiku negyvena, tik ją aplanko. Iš esmės nuo pat gimimo mergaitė gyvena su močiute B. B., kuri rūpinasi mergaitės kasdieniais poreikiais, atsakovė dukrą tik aplanko, tačiau nuo visų kitų pareigų vaiko atžvilgiu yra nusišalinusi. R. B. ir toliau vartoja alkoholį, šios problemos nesprendžia, visiškai nebendradarbiauja su atvejo vadybos specialistais, nevykdo numatytų pagalbos plane įsipareigojimų, nenurodo savo gyvenamosios vietos adreso. Atsakovė nesiėmė, kokių nors realių veiksmų, siekdama pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama pakeisti susiklosčiusią situaciją ir pradėti visapusiškai rūpintis dukra. Atsakovė nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, todėl vadovaujantis LR CK 3.180 straipsniu, atsakovei R. B. neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnametės A. B. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovo (Tarnybos) atstovė palaikė ieškinį bei jame išdėstytus argumentus. Posėdžio metu pažymėjo, kad situacija nėra pasikeitusi ir nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad situacija iš esmės pasikeis. Atsakovė galimai vartoja alkoholį, nesigydo. Atsakovė nebendradarbiauja su socialine darbuotoja. Tuo tarpu trečiasis asmuo tinkamai vykdo savo, kaip globėjos, pareigas. Mama (atsakovė) su vaiku negyvena, tik aplanko. Visų savo, kaip motinos, pareigų vaiko atžvilgiu neatlieka.

Atsakovės R. B. atstovė advokatė Tatjana Benetė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog susisiekė su atsakove, kuri paaiškino, kad procesinius dokumentus gavo ir žino, koks reikalavimas yra pareikštas. Pažymėjo, kad R. B. sutinka su ieškiniu, supranta, kad galimybės grąžinti vaiką į šeimą šiai dienai nėra. Atsakovė neturi tinkamo būsto, todėl negali pasiimti vaiko pas save. Tam, kad sudarytų tinkamas gyvenimo sąlygas, turi nuomoti būstą, o atsakovė tam dar neturi finansinių galimybių. Nurodė, jog santykiai su vaiku yra geri, mergaitė gyvena su močiute ir jai sudarytos tinkamos sąlygos. Su vaiku R. bendrauja, aplanko, su ja žaidžia. Atsakovė visiškai pasitiki globėja, pastaroji vaiku rūpinasi. Per 1 metų laiką nieko nepadarė dėl vaiko susigrąžinimo.

Atsakovės atstovė advokatė Tatjana Benetė posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su ieškiniu sutinka visa apimtimi. Dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių atsakovė negali pasirūpinti vaiku. Tuo tarpu močiutė tinkamai rūpinasi vaiku. Atsakovė bandys spręsti savo problemas ir ateityje auginti vaiką.

Trečiasis asmuo B. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Mergaitė nuo gimimo gyvena su ja. Mergaitė lanko darželį. Dukra, kuri tuo metu buvo išgėrusi, susipyko su kaimynu, kuris, jei kažkas, kviečia policiją. Ji šiuo metu nedirba, gyvena iš pensijos. Yra dar du sūnūs, kurie jai padeda, kur reikia, nuveža. Dukra (šioje byloje atsakovė) būna, kad ateina kas dieną, būna ir taip, kad neužeina ir keturias dienas. Dukra dirba. Nurodė, kad jai sunku suprasti savo dukrą, ji sunkaus, aštraus charakterio. Jei būna paveikta alkoholio, dar labiau viskas sukyla. Artimiausiu metu nemato, kad situacija pasikeis. Dukra rūbeliais prisideda prie mergaitės auginimo, buvo davusi ir 50 eurų. Ji gauna „vaiko“ pinigus ir už globą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl motinos valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės R. B. dukra ((duomenys neskelbtini)). Duomenų apie vaiko tėvą nėra.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5185-1167/2023 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia dukros A. B. atžvilgiu, nepilnamečiui vaikui nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta B. B.. Tuo pačiu teismo sprendimu A. B. iš atsakovės priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 200 Eur/ mėn. iki vaiko pilnametystės.

Laikinas atsakovės motinystės apribojimas buvo nustatytas įvertinus aplinkybes, susijusias su atsakovės nusišalinimu nuo dukros auklėjimo, nesirūpinimu dukra, tinkamo išlaikymo neteikimu, spręstinomis atsakovės alkoholio vartojimo problemomis. Vaikas gyvena su senele (B. B.), motina vaiką aplanko, tačiau visą su motinyste susijusią atsakomybę perkelia kitam asmeniui. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis nuo laikino motinos valdžios R. B. apribojimo iki šios dienos situacija atsakovės šeimoje iš esmės nepasikeitė. Motinos pareigų atsakovė dukros atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. Atsakovė nebendradarbiauja su atvejo vadybos specialistais (posėdyje nedalyvavo, į skambučius neatsiliepė bei neperskambino, tikslios gyvenamosios vietos nenurodė), neišlaiko savo dukros, jos neprižiūri ir neaugina, o tai rodo sąmoningą vengimą keisti gyvenimo būdą, prisiimti atsakomybę už vaiko priežiūrą, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui užtikrinimą. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovė realios iniciatyvos susigrąžinti vaiko nesiima, savo neveikimu rodo abejingumą ir nusišalinimą nuo pareigos prieš vaiką, motinos valdžią perkelia kitam asmeniui – globėjai, kartu su visa pastarajai tenkančia atsakomybe už vaiko sveikatą, kasdienius poreikius (išlaikymą), ugdymą, auklėjimą.

Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Atsakovės elgesys vaiko A. B. atžvilgiu atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas visapusiškai auklėti vaiką ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, nesirūpinimu vaiku, nusišalinimu nuo vaiko auginimo.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovės atžvilgiu registruota 17 administracinių nusižengimų. SODRA duomenimis, nuo 2024 m. sausio 25 d. atsakovė dirba UAB „Fabai“.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad nepilnametės motina su ieškiniu sutinka, atsisako (nesiimdama iniciatyvos rūpintis vaiku) visapusiškai įgyvendinti motinos valdžią dukros atžvilgiu, nesiima realių veiksmų, siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės, taip pat tai, kad vaikas nuo mažens gyvena su senele ir ši situacija iš esmės nesikeičia ir, yra pagrindas manyti, kad artimiausiu metu nepasikeis, todėl, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovei yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos dukros A. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas (CK 3.1814 straipsnio 2 dalis) arba pakeičiamas į laikiną apribojimą (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patenkintą reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Teismas patyrė 20,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Šioje byloje atsakovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta pažyma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 170,83 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurio sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytu, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), o iš atsakovės valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268–270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.