- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- e2-5185-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01020-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- B. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Godai Varkauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei R. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – B. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti R. B. motinos valdžią dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš R. B. išlaikymą dukrai A. B. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) nustatyti A. B. nuolatinę globą, jos globėja paskirti B. B.; 4) B. B. paskirti A. B. išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė R. B. turi vieną nepilnametę dukrą – A. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Tėvystė nepilnametės atžvilgiu nėra nustatyta. Informacijos apie vaiko tėvą atsakovė neteikia, kreiptis dėl tėvystės nustatymo atsisako. Šeimoje 2021 m. balandžio 4 d., 2021 m. gruodžio 12 d., 2022 m. kovo 30 d., ir 2022 m. balandžio 29 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Tarnyboje buvo gauta informacija iš biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paslaugų centras), kurioje nurodoma, kad šeimai nuo 2021 m. gruodžio 28 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos ir taikoma atvejo vadyba dėl motinos alkoholio vartojimo. Minėtame rašte nurodoma, kad šeima gyvena kartu su R. B. motina B. B. jos namuose.
3. Ieškinyje pažymima, kad atsakovė iškeltus pagalbos plane įsipareigojimus vykdo vangiai. Moteris bendrauja su pagalbos šeimai skyriaus socialine darbuotoja, tačiau informaciją apie įvykius šeimoje teikia nenoriai, galbūt nuslepia daug svarbių įvykių. Atsakovė nesilaiko blaivybės, savarankiškai neužsiregistravo priklausomybių konsultanto konsultacijoms. 2022 m. balandžio 7 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, nes iš policijos buvo gautas pranešimas, kad atsakovė yra neblaivi ir negali pasirūpinti dukra. 2022 m. balandžio 22 d. atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė teigė, kad noras vartoti alkoholį ir jo vartojimas jai pačiai kelia nerimą. Moters žodžiais, ji apsisprendė gydytis nuo priklausomybės, bet konkrečių veiksmų nesiėmė. 2022 m. gegužės 1 d. Tarnybos specialistai lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje pas vaiko senelę B. B., kuri teigė, jog vaiko motina iš namų dingsta ne pirmą kartą. Senelės teigimu, motina anksčiau vaiku rūpinosi labiau, tačiau po santuokos sudarymo su vyru, kuris šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, situacija pasikeitė į blogąją pusę. Pasak vaiko senelės, vaiko motina išvykusi nežinia kur nuo 2022 m. balandžio 29 d.
4. Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. gegužės 1 d. nepilnametė A. B. buvo laikinai apgyvendinta pas močiutę B. B. 2022 m. gegužės 4 d. buvo surašyta vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir taikyta laikinosios priežiūros priemonė – nuo 2022 m. gegužės 4 d. laikinoji priežiūra paskirta pas močiutę B. B. 2022 m. gegužės 5 d. R. B. pirmą kartą bendravo su socialine šeimos darbuotoja individualiai, kuriai teigė, kad rudenį turi grįžti jos vyras iš įkalinimo įstaigos. 2022 m. gegužės 13 d. Paslaugų centre atsakovės šeimai nuotoliniu būdu buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kurio metu paminėta, kad buvo sudaryta mobilioji komanda, kuri 2022 m. birželio 8 d. nutraukė darbą su įstatyminiu vaiko atstovu, nes atsakovė nebendradarbiavo. 2022 m. birželio 13 d. A. B. laikinoji priežiūra nutraukta, nepilnametė vėl buvo laikinai apgyvendinta pas B. B. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-18262-1168/2022 išdavė teismo leidimą paimti A. B. iš jos motinos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) A. B. nustatyta laikinoji globa pas senelę B. B. jos gyvenamojoje vietoje. 2022 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo dėl R. B. šeimos metu socialinė šeimos darbuotoja informavo, jog atsakovė pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų nevykdo. Moteris neužtikrina mažamečio vaiko priežiūros, nelanko priklausomybių konsultacijų, nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialine darbuotoja bei kitais specialistais, neatsiliepia į telefoninius skambučius. Atsakovės motinos teigimu, atsakovė lankosi pas ją namuose, kuriuose ir yra nepilnametis vaikas, itin retai. Pasitarimo metu buvo nurodyta, kad mažametės saugia aplinka, jos sveikata bei higiena, priešmokyklinės įstaigos lankomumu rūpinasi mergaitės senelė.
5. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 2022 m. spalio 24 d. Tarnyboje gauta informacija apie atsakovę iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kurioje nurodoma, jog šiame centre atsakovei paslaugos nebuvo teikiamos. 2022 m. gruodžio 15 d. vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriame atsakovė nedalyvavo. Prieš pat posėdį šeimos socialinei darbuotojai susisiekus su atsakove, ji nurodė, kad susitikimas jai „iškrito iš galvos“, nes tą dieną dukros darželyje vyks šventinis renginys. Atsakovė priminė, kad ji susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nusprendė išsiskirti. Šiuo metu dar vyksta skyrybų procesas. Netrukus po to, pasak moters, ji susirado draugą, su kuriuo išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), vedė netinkamą gyvenimo būdą, nedirbo. 2022 m. rugsėjį santykius su juo nutraukė, teigia supratusi, kad svarbiausia gyvenime jai yra vaikas ir dėl dukros ji turi pakeisti savo gyvenimo būdą. Šeimos atvejo vadybininkė atkreipė dėmesį, kad 2022 m. balandžio 22 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu nepilnametės motina informavo posėdžio dalyvius, jog ji pripažįsta savo priklausomybės problemą ir yra priėmusi rimtą sprendimą ją spręsti. Tuo metu moteris teigė, kad supranta, jog nepilnametė dukra jai svarbiausia. Nuo minėto atvejo vadybos posėdžio buvo praėję aštuoni mėnesiai ir girdima labai panaši motinos kalba, bet per tą laiką nieko konkretaus nebuvo nuveikta, nevykdomi pagalbos plano uždaviniai.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, nustačius atsakovės dukrai laikinąją globą, situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė. Atsakovė R. B. gyvena atskirai nuo savo nepilnametės dukros, motinos valdžios vaiko atžvilgiu vykdyti nepradėjo, į Tarnybą dėl vaiko susigrąžinimo ir auginimo nė karto nesikreipė, atsakovei ir toliau buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, siekiant padėti šeimai išspręsti turimas problemas ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau šių paslaugų atsakovė nepriėmė ir šeimos atvejo vadybos plane iškelti uždaviniai nebuvo vykdomi, atsakovė nuo vaiko ugdymo ir sveikatos užtikrinimo nusišalinusi.
7. Atsakovė R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Trečiasis asmuo B. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais. Paaiškino, kad motinos pareigas vaiko atžvilgiu perėmęs trečiasis asmuo, atsakovė gyvena tenkindama savo poreikius.
10. Teismo posėdyje atsakovės advokatas Dmitrijus Bogdanovas paaiškino, kad atsakovė ieškinio nepripažįsta. Prašo ieškinio netenkinti. Neneigia atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu. Nesutinka, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, kadangi vaiko motina bendrauja su vaiku, ryšys tarp jos ir vaiko nenutrūko, vaiko motina stengiasi, ieško darbo, vaikas nepaliktas likimo valiai, atsakovė žino, kad vaiku bus pasirūpinta. Vaikas gyvena ne svetimoje šeimoje, vaiką prižiūri trečiasis asmuo – atsakovės motina. Mano, kad vaiko interesus geriausiai atitiks laikinas motinos valdžios apribojimas.
11. Teismo posėdyje trečiasis asmuo B. B. paaiškino, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ja bei atsakove. Nurodė, kad atsakovė vaiką augino iki metų, vėliau tapo abejingesnė vaiko atžvilgiu ir situacija pradėjo blogėti. Paaiškino, kad atsakovė praeitą vasarą bei rudenį mergaitę lankė retai, per mėnesį du–tris kartus, per pastarąjį pusmetį atsakovė vaiką pradėjo lankyti dažniau, du–tris kartus per savaitę, atsakovė su mergaite eina pasivaikščioti, pabendrauja su ja namuose. Atsakovė buvo išreiškusi norą pasiimti dukrą iš darželio, taip pat atsakovė 2022 metų gruodžio mėnesį kartu su mažamete dukra dalyvavo darželio bei globos centro organizuojamose šventėse. Nurodė, kad per pastarąjį pusmetį atsakovė neblaivi (išgėrusi iš vakaro) buvo atėjusi vieną kartą, pasiimti savo daiktų, tuo metu mergaitė buvo darželyje. Pažymi, kad mažametė myli atsakovę, jos laukia, atsakovė taip pat myli savo dukrą, tačiau ta meilė ne tokia, kokia turi būti, kadangi atsakovė neprisiima atsakomybės dėl dukros auginimo. Paaiškino aplinkybes dėl savo ir atsakovės tarpusavio bendravimo. Mano, kad kol kas jokių teigiamų rezultatų nėra, alkoholio vartojimo problema nėra išnykusi, atsakovė nepateikia duomenų, kad dirba. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė su dukra artimų ryšių nepalaiko. Laikėsi pozicijos, kad atsakovei turėtų būti suteikta galimybė pasitaisyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė R. B. yra nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Tėvystė vaiko atžvilgiu nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-18262-1168/2022 išduotas teismo leidimas paimti A. B. iš jos motinos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) A. B. nuo 2022 m. liepos 28 d. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinąja globėja paskiriant trečiąjį asmenį B. B.
14. Pagal bylos duomenis, atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių, vertybinių popierių nėra. Duomenų apie atsakovės darbovietes ir mokamas išmokas Sodros informacinėje sistemoje nėra, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė šiuo metu nedirba, ieško darbo. Iš atsakovės turto vykdomas išieškojimas 1 vykdomojoje byloje (išieškoma 3 702,59 Eur).
Dėl motinos valdžios apribojimo
15. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
16. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
17. Pagal kasacinio teismo praktiką, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.
19. Nepilnamečio vaiko A. B. laikinoji globa trunka beveik vienuolika mėnesių. Bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad nuo laikinosios globos nustatymo atsakovės požiūris į vaiko auginimą iš esmės nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti bei auginti vaiką, gyvena nuo vaiko atskirai trečiajam asmeniui nežinomu adresu, išlaikymo vaikui neteikia ir apsiriboja tik periodiniu vaiko lankymu, kasdienę vaiko priežiūrą, auklėjimą, rūpinimąsi jo sveikata palikdama savo motinai trečiajam asmeniui B. B. Posėdžio metu trečiasis asmuo B. B. paaiškino, kad nors atsakovė myli vaiką, tačiau neprisiima atsakomybės už vaiko auginimą. Nors posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl tokio vaiko auginimo modelio, koks susiklostė nagrinėjamu atveju, tačiau iš trečiojo asmens paaiškinimų teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo buvo sutikusi padėti atsakovei auginti vaiką, tačiau ne visiškai ją pakeisti, be to, teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tėvų pareigos yra asmeninio pobūdžio ir negali būti perleistos kitiems asmenims; tėvams nevykdant savo konstitucinės pareigos rūpintis savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tokiems tėvams tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.
20. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė turi spręstiną alkoholio vartojimo problemą, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės motina trečiasis asmuo B. B., taip pat parodžiusi, kad būtent alkoholio vartojimas ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovė neįgyvendina savo motinos valdžios vaiko atžvilgiu – tol, kol šios problemos neturėjo, atsakovė iki vienerių metų vaiką augino pati. 2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus pasitarimo protokolo duomenimis, atsakovė su socialine darbuotoja ir atveji vadybininke nebendrauja ir nebendradarbiauja, nevykdo pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų, tarp kurių, kaip matyti iš byloje pateikto 2022 m. gruodžio 15 d. pagalbos plano, ir yra alkoholio vartojimo problemos sprendimas. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad pagalbos planą vykdo, nors ir žadėjo, tačiau taip ir nepateikė.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpina vaiku, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
22. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, tikintis, kad atsakovė pradės įgyvendinti motinos valdžią vaiko atžvilgiu, juo rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, teismas sprendžia, kad atsakovei motinos valdžia ribotina terminuotai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), A. B. ((duomenys neskelbtini)) yra atsakovės pirmagimė, kurią atsakovė yra auginusi iki vienerių metų amžiaus, be to, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovė vaiko nelanko ir artimų ryšių su juo nepalaiko – pagal trečiojo asmens paaiškinimus, nors anksčiau atsakovė vaiką lankė rečiau, tačiau paskutinį pusmetį atsakovė lanko vaiką maždaug du kartus per savaitę, aplankyti vaiko atvyksta blaivi, kartu su trečiuoju asmeniu dalyvavo vaiko šventėse globos centre, darželyje, vaikas atsakovę myli, jos laukia; išsprendusi alkoholio vartojimo problemą atsakovė galėtų rūpintis vaiku, nes, kaip minėta, tai ir yra pagrindinė atsakovės negalėjimo įgyvendinti motinos valdžią priežastis. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, sprendimas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią būtų pernelyg ankstyvas ir neatitiktų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo kaip kraštutinės priemonės esmės, be to, kaip paaiškino tiek atsakovės atstovas, tiek trečiasis asmuo, galėtų iš esmės sumažinti atsakovės motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį, teismas neterminuotai apriboja tėvų valdžią tik tuomet, kai padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nenustatyta, t. y. atsižvelgiant į suintensyvėjusį atsakovės bendravimą su vaiku, emocinio ryšio palaikymą, duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, yra.
23. Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auginimo procese.
24. Laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
25. Sprendimo dalis dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo
26. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
27. Vienas iš vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).
28. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.
29. Nepilnamečiam vaikui A. B. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta trečiasis asmuo B. B. Ieškovės atstovės paaiškinimai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir emocinį saugumą, rūpinasi jo sveikata ir ugdymu, nuolatinė globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje atitinka vaiko interesus bei jau minėtus vaiko globos nustatymo principus: geriausių vaiko interesų pirmumo, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai (nagrinėjamu atveju – močiutė), vaiko aplinkos ir globos vietos pastovumo (A. B. nuo gimimo gyvena su trečiuoju asmeniu, laikinoji globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje nustatyta nuo 2022 m. liepos 28 d.).
30. Taigi apribojus atsakovei motinos valdžią, o tėvystei vaiko atžvilgiu esant nenustatytai, yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis).
31. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis) gali ir sutinka trečiasis asmuo – B. B. Trečiasis asmuo yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės, nėra teista, bausta administracine tvarka už pažeidimus, nesusijusius su vaiko teisių pažeidimais, 2022 m rugsėjo 28 d. – 2022 m. lapkričio 23 d. išklausė GIMK programos pagrindinius mokymus, viešosios įstaigos Vaikų ir paauglių socialinio centro Globėjų ir įvaikintojų tarnyba 2022 m. gruodžio 16 d. parengė teigiamą išvadą dėl trečiojo asmens pasirengimo globoti vaiką. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų globoti nepilnametį vaiką, nėra. Todėl, vadovaujantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos (rūpybos) nustatymo principais, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečiam vaikui A. B. nustatoma nuolatinė globa, nepilnamečio vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore skiriama B. B., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.245, 3.251 straipsnis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis).
32. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).
33. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, CPK 504 straipsnio 4 dalis).
34. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečio vaiko globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
35. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
36. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
37. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 316,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
39. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).
40. Nors pagal byloje esančius duomenis atsakovė nedirba, jokio vertingo turto neturi, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jai būtų apribotas darbingumas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra net mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, daugiau išlaikytinių atsakovė neturi, įvertinus vaiko nedidelį amžių, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
41. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai).
43. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo taip pat 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
44. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nuolatinę globą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 23 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dėl motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.