- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-2391-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05180-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- I. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dainiaus Rinkevičiaus, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei I. A., institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-38935-391/2016 nustatytą išlaikymą, mokamą nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, iki 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-38935-391/2016 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patvirtinta tarp jo ir atsakovės sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią jų su atsakove nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigojo mokėti po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismo sprendimo priėmimo metu turėjo verslą, ketino gyventi ir dirbti užsienyje, planavo gauti atitinkamas pajamas, kas jam ir leido sutartyje sulygti gerokai didesnę, nei įprastai nustatoma, sumą, skiriamą vaiko išlaikymui. Taip pat, nustatant išlaikymo vaikams sumą, įvertino tai, kad atsakovė niekur nedirba ir prie vaikų išlaikymo prisidėti negali. Žodžiu sutarė, kad kai atsakovė įsidarbins, jo mokamo išlaikymo suma bus peržiūrėta (sumažinta). Tačiau laikui bėgant suprato, kad atsakovė neketina ieškotis normalaus darbo, ją pilnai tenkina situacija, kai išlaikymą moka tik jis. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis pasikeitė. Pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pernelyg optimistiškai ir neatsakingai vertino savo turtines galimybes. Buvo (ir formaliai yra) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, tikėjo įmonės plėtra ir galimybėmis gauti pelną. Tačiau verslas nepasisekė, įmonė jokios veiklos nebevykdo, turi didelius įsiskolinimus kreditoriams. Be to, reikalaujant kreditoriams, už įmonės įsipareigojimus laidavo ir asmeniškai, pasirašydamas vekselį, kurio nepadengė. Jo įsipareigojimai viršija 60 000 Eur. Kurį laiką visai neturėjo darbo, gyveno iš santaupų ir artimųjų paramos. Nepaisant viso aukščiau išdėstyto, iš paskutiniųjų sprendimą stengėsi vykdyti. Kai prarado darbą, su atsakove susisiekė ir žodžiu sutarė, kad mokės mažiau. Paskutiniaisiais mėnesiais iš santaupų dar mokėjo atsakovei po 500 Eur/mėn., tačiau santaupos baigėsi. Šiuo metu įsidarbino, yra paprastas samdomas darbuotojas, jo darbo užmokestis iki mokesčių sudaro 600 Eur. Gaudamas tokias pajamas, tikrai nepajėgs vaikams mokėti nustatytos išlaikymo sumos. Atsižvelgiant į jo ir atsakovės turtinę padėtį, esamus įsipareigojimus, būtinybę pragyventi pačiam, mano, kad maksimali suma, kurią yra pajėgus mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui sudaro po 150,00 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kalbant apie ieškovo deklaruojamą tariamą jo turtinės padėties pablogėjimą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas G. S. santuokos nutraukimo metu, kada buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams teikimo, įvertinęs nepilnamečių poreikius, pats savo gera valia prisiėmė pareigą teikti dukrai ir sūnui išlaikymą. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo dydžio sumažinimo, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, susijusias su jo materialinės padėties esminiu pablogėjimu nuo teismo sprendimo priėmimo. Ieškinyje vaikų tėvo nurodomos aplinkybės, tariamai sudarančios pagrindą sumažinti išlaikymą vaikams, yra abstraktaus pobūdžio, jos neatitinka realios situacijos ir negali būti vertinamos kaip esminis vaikų tėvo turtinės padėties pablogėjimas. Santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, tarp jų ir susijusias su vaikų išlaikymu, šalys itin kruopščiai derino ir vertino vaikų poreikius bei tėvų galimybes juos išlaikyti. Be prisiimtos pareigos teikti išlaikymą iš viso 700 EUR dviem vaikams tėvas žadėjo prisidėti papildomai ir skirti kas mėnesį po 500 EUR būsto nuomai, aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime bendravimo su jais metu, sudaryti sąlygas atsakovei po antrojo vaiko gimimo įsidarbinti. Kai atsakovė pradėjo ieškoti nuomai kito gyvenamojo būsto Vilniaus mieste, jis atsisakė papildomai prisidėti bent trečdaliu prie buto nuomos, nors tuo metu atsakovė dar nebuvo pradėjusi dirbti ir savarankiškų pajamų neturėjo. Ieškovas, elgdamasis itin nesąžiningai ir skųsdamasis prasta turtine padėtimi, nutylėjo aplinkybę, susijusią su jo, kaip profesionalaus pokerio lošėjo, gaunančio dideles pajamas, veikla. Žaisdamas pokerį, ieškovas važinėja po įvairias pasaulio šalis, gauna solidžias pajamas, propaguoja prabangų gyvenimo būdą.
3. Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui turėtų būti sumažintas, jeigu ieškovo turtinė padėtis iš tikrųjų pablogėjo. Kokia dalimi turėtų būti sumažintas išlaikymas, paaiškės teisminio nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies. Pakeisti ieškovo G. S. ir atsakovės I. A. 2016-08-30 sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-38935-391/2016, 12.1. ir 12.2. punktus dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir nustatyti: G. S. įsipareigoja nepilnametės dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 200 Eur išmoką iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 200 Eur išmoką iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-38935-391/2016 nuspręsta santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. A. ir G. S. nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtinti pareiškėjų I. A. ir G. S. sudarytą 2016-08-30 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 12.1. punkte ieškovas G. S. įsipareigojo nepilnametės dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 350 Eur išmoką iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sutarties 12.2. punkte G. S. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 350 Eur išmoką iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia sumažinti sutartą išlaikymą iki 150 Eur kiekvienam vaikui. Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius sutinka, kad teikiamo išlaikymo dydis turi būti sumažintas, tačiau ne iki 150,00 Eur per mėnesį, o iki 225 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko.
6. Teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, sumažinti kiekvienam vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį, kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga, ieškovas turi skolinių įsipareigojimų, jo atlyginimas yra 600 Eur neatskaičius mokesčių, o atsakovė šiuo metu nedirba, vaikus išlaikyti jai padeda tėvai. Bylos duomenimis atsakovė kiekvieno vaiko išlaikymui skiria po 400 Eur, atsakovas turi nereguliarių pajamų lošdamas pokerį, todėl teismo vertinimu sugebės vaikų išlaikymui skirti po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauni, darbingo amžiaus, turi galimybę gauti pajamų, jas padidinti. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, įvertinęs teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, šalių procesinį elgesį, tai, jog byloje sprendžiamas tik klausimas dėl išlaikymo dydžio, o šalys turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas sprendė, kad šalys turi likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovė (apeliantė) I. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą, kuriuo yra pakeisti G. S. ir atsakovės I. A. 2016-08-30 sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-38935-391/2016, 12.1. ir 12.2. punktai dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir priimti naują teismo sprendimą - ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo atmesti. Išspręsti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo/paskirstymo klausimą. Iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą.
8. Skunde nurodė, kad sprendime visiškai neanalizuotas esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas kaip pagrindas išlaikymo dydžio sumažinimui po 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo priėmimo. Ieškovas šio pasikeitimo, kaip esminio, kuriuo motyvavo savo ieškinį, neįrodinėjo ir objektyviais duomenimis ieškinio nepagrindė, padavęs ieškinį, vaikų poreikių nekvestionavo, išimtinai siekdamas susimažinti vaikams teiktino išlaikymo dydį. Šių svarbių teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be to, sprendime visiškai nemotyvavo, kaip paties ieškovo veiksmai nulėmė jo turtinės padėties esminį pablogėjimą, kad būtų pagrindas G. S. ieškinį patenkinti iš dalies. Visos ieškovo dėstomos aplinkybės, jo nuomone, sudarančios pagrindą sumažinti išlaikymo dydį dviem nepilnamečiams vaikams, nurodant, kad teismo sprendimo priėmimo metu turėjo verslą, ketino gyventi ir dirbti užsienyje, planavo gauti atitinkamas pajamas, atsakovė niekur nedirbo ir prie vaikų išlaikymo prisidėti negalėjo, tariamai egzistavęs žodinis susitarimas, kad kai atsakovė įsidarbins, jo mokamo išlaikymo suma bus peržiūrėta (sumažinta), bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti sudaro konkrečios faktinės aplinkybės - esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai - atsiradę po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo ir egzistuojančios kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei sprendžiant teismui šį klausimą. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu tėvai įvertino savo galimybes išlaikyti nepilnamečius vaikus, nepilnamečių poreikius, kurių teisminį ginčą inicijavęs ieškovas šios bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo. Formaliai egzistuojantys ieškovo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos jis nurodo savo ieškinyje, negali būti laikomi prioritetiniais, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo. Nors ieškovas pateikė teismui antstolės išduotą pažymą Reg. Nr. S-139-, iš jos turinio matome, kad joje įvardintos sumos nėra išieškomos, todėl ir šis įrodymas nepagrindžia sunkios ieškovo turtinės padėties. Akivaizdu, kad turėdamas 60 000 EUR dydžio skolą ieškovas savo sąskaitose nelaikys piniginių lėšų. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieškovas siekia išvengti vykdyti savo prievoles ne tik savo vaikams, bet ir kitiems kreditoriams. Nors ieškovas formaliai sesers įsteigtoje įmonėje dirba darbo sutarties pagrindu, tačiau bylos nagrinėjimo metu visą verslą įvardijo kaip šeimos verslą. Teismas sprendime bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė ir ieškovą bei atsakovę paliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos ieškovei turi būti priteistos.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu prašė skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas byloje visapusiškai įvertino visus pateiktus įrodymus. Byloje atsižvelgta į nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje yra Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada kurioje pritarta vaikų išlaikymo sumos dydžio sumažinimui. Ieškovo turtinė padėtis po šios sutarties sudarymo pasikeitė iš esmės. Teismas atsižvelgė taip pat ir į atsakovės padėtį, todėl tenkino ieškinį iš dalies, išlaikymo sumą nustatydamas į 200 eurų kiekvienam vaikui. Atsakovo pastovios pajamos siekia 600 eurų, neatskaičius mokesčių. Jokių įrodymų nereikia, kad žmogus negali mokėti 700 eurų per mėnesį gaudamas tokias pajamas. Pokeris anksčiau buvo tik nedidelė ir ypač nenuspėjama pajamų dalis, todėl teismas pagrįstai šį pajamų šaltinį įvertino, nustatydamas išlaikymo sumą. Pokeris buvo pajamų šaltiniu praeityje, tačiau šiuo metu prioritetas yra darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris atima beveik visą turimą laiką. Atsakovės pateikta apeliacija yra žingsnis ilginti laiką, nuo kurio įsiteisėtų teismo sprendimas. Tai reiškia, kad kiekvieną papildomą mėnesį teks mokėti 300 eurų didesnę sumą nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pasirašant sutartį dėl išlaikymo, ieškovo galimybės buvo vertinamos per daug optimistiškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra veikianti įmonė ir jos paskutiniai finansiniai metai yra 2014 m. Įmonės skolinius įsipareigojimus ieškovas yra prisiėmęs asmeniškai ir tai įvertino pirmosios instancijos teismas. Prisiteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nebandė dėl moralinių įsitikinimų, nes bet kokios paskirstytos bylinėjimosi išlaidos yra dalis išlaidų, kurios galėtų būti skirtos vaikams. Kadangi teismas iš dalies priėmė palankų sprendimą, nėra jokio pagrindo kompensuoti ieškovės patirtų išlaidų. Neturėdamas finansinių galimybių kreiptis į advokatus, apeliaciniame teisme atstovauja save pats, šis atsiliepimas taip pat rašytas ne advokato.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.
12. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
14. Pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovo ir atsakovės 2016-08-30 sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-38935-391/2016, 12.1. ir 12.2. punktus dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir nustatė, kad G. S. iki vaikų pilnametystės mokės ne po 350 Eur, o po 200 Eur kas mėnesį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
15. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į atsakovo pajamas, jo skiriama vaikams išlaikymo suma turi būti sumažinta iki 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jų visuma.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovo pastovios pajamos neviršija 600 Eur. Jokių duomenų apie didesnes jo pajamas byloje nėra. Atsakovės nurodomoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas yra tik samdomas darbuotojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuostolingai, jos kapitalas yra mažesnis nei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, tai reiškia, kad ieškovas neturi galimybių teiki vaikams didesnio nei 400 Eur dydžio išlaikymo..
18. Nustatant išlaikymo dydį yra atsižvelgiama į abejų tėvų pajamas ir pastangas išlaikyti vaikus, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pati niekur nedirba, todėl reikalauti ieškovo teikti didesnio dydžio išlaikymą nėra pagrindo.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas po 200 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra pakankamas, teisingas bei proporcingas tėvo turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.
20. Ieškinį tenkinus didžiąja dalimi, o ieškovui neteikus įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalies iš ieškovo nepriteisė.
21. Atmetus skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.