Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas vienuolika kartų, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ nuostatas, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi subendrintos Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių; 2021 m. spalio 13 d. pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2022 m. gegužės 24 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs 8 mėnesių 29 d. laisvės atėmimo bausmės; Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. J. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 12.15 val., viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, M. N. tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį rankos kumščiu į dešinę veido pusę bei pastarajam nukritus ant žemės, spyrė jam koja 6-7 kartus į dešinį petį, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. N. kraujosruvą nosies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Š. J. ir M. N. akistatos metu Š. J. parodė, kad jis buvo įėjęs į kavinės vidų. Pamena, kad su priešais jį esančiu asmeniu sukonfliktavo, paskui iš kavinės vidaus buvo išvarytas lauk, tačiau jis grįžo vėl ir pirmas priešais jį sėdinčiam asmeniui rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą. Nepamena į kurią vietą sudavė, tačiau tai galėjo būti dešinės pusės skruostas ir nosis. Tas asmuo nukrito ant žemės ir tuomet jis jam koja spyrė kelis kartus. Kiek tiksliai kartų ir į kurią kūno dalį neatsimena. Galėjo įspirti jam į dešinį petį 6-7 kartus. M. R. jokių smūgių šiam asmeniui nesudavė ir kojomis jo nespardė. M. N. parodė, kad priešais jį esantis asmuo buvo be marškinėlių, su akiniais, ant kažkuriuos rankos peties turėjo tatuiruotę, antras asmuo buvo ant galvos užsidėjęs juodos spalvos su baltomis detalėmis, su snapeliu kepurę, buvo apsirengęs su marškinėliais šviesios spalvos, trečias asmuo buvo plika galva, su marškinėliais. Šis asmuo, kurį mato priešais save, pakeltu balso tonu pareikalavo paduoti jiems servetėlių. Jis į prašymą paduoti servetėlių pasakė, kad tegul to paprašo kavinės darbuotojų ir įėjo į kavinės vidų. Iki jam įeinat girdėjo, kad priešais jį esantis asmuo jį dar iškeikė necenzūriniais žodžiais. Kai jis įėjo į kavinės vidų jam netrukus iš paskos įėjo asmuo kuris buvo be marškinėlių, ir jam kažką papriekaištavo. Tada jis tam vyriškiui pasakė eiti lauk ir kavinės darbuotoja paprašė jo išeiti. Darbuotoja A. šį asmenį net išstūmė lauk. Tas vaikinas netrukus sugrįžo kartu su asmeniu, kuris buvo su kepure ir marškinėliais. Pastarasis keliomis sekundėmis vėliau atėjo tam asmeniui iš paskos, t. y., kurį mato priešais save, jis stovėjo arti įėjimo, o vaikinas be marškinėlių priėjo ir trenkė jam vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, tiksliau į dešinę pusę, pataikė jam į skruostą ir į nosį. Kiek atsimena, kad nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Jį gulintį ant žemės pradėjo spardyti kojomis. Smūgiai kojomis buvo suduodami jam į dešinį petį. Jis tuo metu dengėsi rankomis veidą, tačiau matė skirtingus batus, todėl suprato, kad jį spardo abu vaikinai. Kojomis jam buvo suduota 6-7 smūgiai. Kai įvyko muštynės kavinės viduje buvo jo draugė K. (1 t., b. l. 129-134).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)'', (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad M. N. nustatytas sužalojimas: kraujosruva nosies srityje. Dešinio peties sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, kietu, buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. M. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 150-151).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Iš byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis Š. J. elgėsi įžūliai, buvo agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, be jokios priežasties provokavo nukentėjusįjį M. N., o šiam bei kavinės darbuotojai liepus apsiraminti, sudavė M. N. ne mažiau kaip vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, nuo šio smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų į tarpą tarp baro ir sienos, spyrė koja 6-7 kartus į nukentėjusiojo dešinį petį. Kaltinamasis Š. J. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, buvo agresyviai nusiteikęs, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. N. atžvilgiu, dėl ko nukentėjusiajam M. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip jis viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, o tai, jog viešoji tvarka buvo realiai sutrikdyta įrodo nukentėjusiųjų M. N.. K. K., A. B., M. R. parodymai. K. K., A. B. stengėsi nutraukti muštynes, varė Š. J. iš kavinės, M. R. iškvietė apsaugą, tuo metu kavinės darbuotojų A. B. ir M. R. darbas tam tikrą laiką buvo nutrauktas, dar iki atvykstant policijos pareigūnams, Š. J. nebuvo apsiraminęs, konfliktavo. Nukentėjusiosios K. K., A. B., M. R. dėl Š. J. veiksmų pasijuto nejaukiai, išsigando. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad Š. J. viešąją tvarką sutrikdė ne tik įžūliu elgesiu, bet ir vandališkais veiksmais, tačiau šis viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai – šalintinas iš kaltinimo, kadangi kaltinamojo elgesys nebuvo nukreiptas į turtą, turintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, jo veiksmai nebuvo nukreipti į svetimo turto sugadinimą. Be to, sutikslintina nusikalstamos veikos padarymo data, nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne 2022 m. rugpjūčio 18 d., kaip nurodyta kaltinime, o 2022 m. rugpjūčio 27 d. Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Š. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis Š. J. teisiamas dvyliktą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš ĮKNR išrašo matyti, kad Š. J. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nuosavybei, jam jau anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 20-35). Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad Š. J. per 3 metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 54-66). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala, pareikšti civiliniai ieškiniai (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Įvertinus visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Š. J. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė už BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 50 straipsnis), nes teismo vertinimu, tai atitinka teisingumo principą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (BK 64¹ straipsnis). Kaltinamasis Š. J. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios buvo subendrintos Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Šio nuosprendžio paskelbimo dieną Š. J. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sudaro 3 mėnesius 13 dienų (po lygtinio paleidimo panaikinimo 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2022 m. spalio 26 d., numatoma bausmės atlikimo data – 2023 m. liepos 25 d.). Kadangi Š. J. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, prie 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį, t. y. 3 mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant 7 mėnesius laisvės atėmimo. Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. 12.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. 13.30 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 100-101) (BK 66 straipsnis). Š. J. teisiamas dvyliktą kartą, jau anksčiau jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, daug kartų baustas administracine tvarka, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Aptartų duomenų visuma teismui leidžia spręsti, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl Š. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas (BK 75 straipsnio 8 dalis).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 42,64 Eur žalos atlyginimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad už nukentėjusiajam M. N. 2022 m. rugpjūčio 27 d. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 42,64 Eur (1 t., b. l. 155-157). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos (chirurgo, radiologo konsultacijos) nukentėjusiajam buvo reikalingos dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patirto sveikatos sutrikdymo, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės ir 300 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 42). Kaltinamasis pripažino, jog savo veiksmais padarė M. N. neturtinę žalą, sutiko su žalos dydžiu. Kaltinamasis Š. J. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, akivaizdu, kad dėl to M. N. patyrė skausmą, neigiamas emocijas. Šie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios truko neilgai, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių duomenų apie jo nedarbingumą, sužalojimo liekamuosius reiškinius, ilgalaikį sveikatos sutrikdymą byloje nėra, prašomas atlyginti 200 Eur neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, yra pakankamas. Dėl to, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Civiliniame ieškinyje M. N. nurodė, kad turtinę 300 Eur žalą sudaro jo negautos pajamos, nes dirba Klaipėdos universitete archeologu, po įvykio dėl skaudančio peties tris dienas negalėjo atlikti darbo, vienos dienos jo atlyginimas yra 100 Eur, todėl negavo 300 Eur. Visgi, nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su turtinės žalos dydžiu, nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. N. dirbo Klaipėdos universitete archeologu, kad jo darbo užmokestis yra 100 Eur ir, kad apskritai jis tris dienas negalėjo dirbti dėl skaudančio peties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą M. N. dešinio peties sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, joks laikinas nedarbingumas dėl nusikalstamos veikos metu patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo jam nebuvo išduotas (tai civiliniame ieškinyje nurodo ir pats nukentėjusysis). Kadangi M. N. neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio, civilinio ieškinio dalis dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiosios K. K., A. B., M. R. civilinių ieškinių nepareiškė.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (patikslintą), kurioje nurodyta, kad už Š. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 227,19 Eur (3 t., b. l. 9-11). Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, jis nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl iš Š. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas Š. J. piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki bus patenkinti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo M. N. civiliniai ieškiniai (LR BPK 151 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Į paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Š. J. taikytą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Iš Š. J. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už M. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 42,64 Eur (keturiasdešimt du Eur 64 ct) žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš Š. J. priteisti M. N. 200 Eur (du šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iki bus patenkinti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo M. N. civiliniai ieškiniai, palikti galioti 2023 m. kovo 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Š. J. piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosprendžio kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o Š. J. atžvilgiu nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.