- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-28
- Bylos Nr.
- 2YT-297-570/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02964-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė L
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.123.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė L. R., A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. M. (toliau vadinama – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės L. R. (toliau vadinama – notaras/ė) veiksmų, prašydamas prašo pripažinti notaro elgesį netinkamu; įvertinti, ar notaras tinkamai vykdė jam įstatymo suteiktas funkcijas; įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą. Skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis J. M. (toliau vadinamas - palikėjas), dėl kurio palikimo priėmimo jis per tris mėnesius, t.y. 2021 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Marijampolės 6-ąjį notarų biurą (paveldėjimo bylos Nr. 44/2021). Brolis testamento sudaręs nebuvo, turėjo du pilnamečius vaikus – A. M., kurio pavardė pakeista į V. ir M. M.. Su sutuoktine S. M. buvo išsituokęs. Brolis su savo vaikais santykių nepalaikė, priteistą išlaikymą mokėjo nedrausmingai, išlaikymo įsiskolinimą išmokėjo tik prieš mirtį. Jo sūnūs prie laidotuvių ar kapo sutvarkymo finansiškai neprisidėjo, per tris mėnesius po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nei vienas nesikreipė. Todėl jis, kaip ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis, kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu dėl paveldėjimo. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinių prašymu išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau 2021-06-13 suėjus trims mėnesiams, notarė L. R. pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė. Su tokiais prašymais jis ne kartą kreipėsi į notarą žodžiu (prideda telefoninių pokalbių išklotines), o raštu kreipėsi 2021-10-26, 2021-11-05 tačiau iki šiol paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduodamas. Jo žiniomis, notarė išsiaiškino, kad palikėjas turėjo du vaikus, todėl 2021 m. rugsėjo 15 d. raštais Nr. S-91 ir S-89/90 kreipėsi į mirusio brolio vaikus M. M. ir A. V. pranešdama, kad jie yra J. M. įstatyminiai įpėdiniai ir prašydama juos iki 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikti informaciją Marijampolės 6-ajam notarų biurui, ar priėmė palikimą ir ar pageidauja gauti paveldėjimo teisės liudijimą. A. V. 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą notarui neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į J. M. turtą (palikimą), nes renka dokumentus ir kreipsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. 2021 m. spalio 7 d. raštu Nr.S-104 notarė vėl kreipėsi į A. V. prašydama iki 2021 m. spalio 15 d. pateikti duomenis, ar teismui dokumentai yra pateikti ir nurodė, jog negavus atsakymo iki nurodyto termino, paveldėjimo teisės liudijimas į J. M. palikimą, pagal palikimą priėmusių įpėdinių prašymą, bus išduotas jį priėmusiems įpėdiniams. 2021-10-18 notaro biure buvo gautas A. V. atstovės advokatės prašymas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo kitiems asmenims, nes procesiniai dokumentai teismui nepabaigti rengti dėl svarbių A. V. šeimyninių aplinkybių. Tačiau iki šiol A. V. nepateikė teismo sprendimo (nutarties) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Todėl jam kilo abejonės dėl notaro objektyvumo, nes toks nepagrįstas delsimas (4 mėnesiai ir 3 savaitės) išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat pavėluotas notarės kreipimasis į A. V. dėl informacijos pateikimo, papildomas prašymas pateikti informaciją su nustatytu terminu (iki 2021 m. spalio 15 d.), iki kurio turi būti pateikti duomenys, ar yra teismui pateikti dokumentai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo praleidus palikimo priėmimo terminą, ir ar yra pradėtas teisminis procesas liudija ne apie pareigą išlikti atidžiam, atsargiam ir rūpestingam, bet apie suinteresuotumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso 13 straipsniu, atsisakius atlikti notarinį veiksmą, notaras nurodo atsisakymo motyvus ir teisinį pagrindą, taip pat apskundimo tvarką, tačiau notarė to nepadarė. Taip pat nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. mirus jo ir J. M. mamai A. B. M., jie su broliu nusprendė priimti palikimą, tačiau J. M. norėjo atsiskaityti su antstoliu, kuriam buvo skolingas, sutarė, kad pareiškėjas pirks J. M. iš mamos A. B. M. paveldėtą turtą, pareiškėjas jam sumokėjo avansą, kuris buvo panaudotas A. V. skolai sumokėti. Sandoris iki galo atliktas nebuvo, kadangi nebuvo praėję trys mėnesiai po mamos mirties (trijų mėnesių terminas suėjo 2021 m. balandžio 4 d.), o J. M. mirė (duomenys neskelbtini) J. M. paveldėtą turtą pareiškėjas yra pradėjęs faktiškai valdyti ir nuosekliai rūpinasi juo kaip savo. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kad A. V. į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi tik 2021-11-16, o skundas dėl notaro veiksmų atlikimo teismui pateiktas anksčiau. Be to, paaiškėjo, kad A. V. nėra priėmęs savo tėvo palikimo faktiniu jo valdymu, o į teismą kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
2. Notarė L. R. su skundu nesutinka visiškai, prašo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ji 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. S-126 netenkino pareiškėjo 2021 m. spalio 26 d. prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą ir šį notarinį veiksmą atidėjo iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. LR Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.66 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kas reiškia, kad įstatymas nustato, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas, kai yra tenkinami visi šie kriterijai: 1) įpėdiniai yra priėmę palikimą pagal įstatymą arba testamentą; 2) yra suėjęs trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos; 3) yra pareikštas įpėdinio, priėmusio palikimą (pagal įstatymą arba testamentą), prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po J. M. mirties, patvirtina notarės 2021 m. gegužės 3 d. patvirtintas pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo, tačiau pats pareiškėjas prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą notarei pateikė tik 2021 m. spalio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo CK 5.67 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos (t. y. 2021 m. birželio 13 d.). Nurodė, kad notaro veiklos ypatumai lemia, kad notarui taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). 2021 m. lapkričio 5 d. atsakydama į pareiškėjo 2021 m. spalio 26 d. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui neišdavimo, o vykdė jai įstatymais nustatytas funkcijas ir pareigas, t. y. pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, t. y., kad vėliau nekiltų ginčas, jai išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui, kuris yra ketvirtos eilės įpėdinis, kai tuo tarpu į notarę yra kreipęsis pirmos eilės įpėdinis ir informavęs, kad kaip tik tvarkosi palikimo priėmimo reikalus bei siekia priimti palikimą. Pareiškėjo ginčijamas notarės 2021 m. lapkričio 5 d. atsakymas, kuriuo notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, atidėjo pareiškėjo prašomo notarinio veiksmo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, t.y. kol teisme bus išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir/ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra pagrįstas bei teisėtas, kadangi ji neatsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kaip tai reglamentuoja Notariato įstatymo 40 straipsnis, o tik atidėjo jo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, kaip tai numato Notariato įstatymo 29 straipsnis.
3. Suinteresuotas asmuo A. V. su skundu nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodė, kad tik notarės sąžiningo pareigų atlikimo dėka sužinojo, kad mirus tėvui atsirado palikimas, kurį jis gali paveldėti, tokiu būdu notarė savo funkcijas vykdė tinkamai ir sąžiningai, socialiniai ryšiai tarp palikėjo ir suinteresuoto asmens buvo visiškai nutrūkę, dėl paties sunkios šeimos padėties ir žinodamas, kad palikėjas jokio turto įsigijęs neturi, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą, nes buvo įsitikinęs, kad teisinių pasekmių neatsiras. Sužinojęs, kad yra likęs palikimas, surinkęs reikalingus įrodymus, tinkamai paruošus teismui procesinius dokumentus 2021 m lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą, užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Laiku kreiptis jam sutrukdė kūdikio netektis, patirtas stresas reikiamų dokumentų surinkimas.
4. Byla dėl notaro veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
5. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Sutinkamai su Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su Notariato įstatymo 41 straipsniu suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.
6. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) Palikėjas buvo išsituokęs, turėjo du pilnamečius vaikus M. M. ir A. V. bei brolį - pareiškėją K. M..
7. Per tris mėnesius po palikėjo mirties, t.y. 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės savivaldybės 6-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl brolio palikimo priėmimo. Pareiškime nurodė, kad yra ir kiti įstatyminiai įpėdiniai - palikėjo J. M. pilnamečiai vaikai M. M. ir A. V..
8. 2021 m. gegužės 3 d. notarė pareiškimą dėl palikimo priėmimo patvirtino (reg. Nr. 3528).
9. Palikėjo vaikai per tris mėnesius po jo mirties, t.y iki (duomenys neskelbtini) į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
10. Notarė 2021 m. rugsėjo 15 d. raštais Nr. S-89/90 ir Nr. S-91 kreipėsi į pirmos eilės įpėdinius - A. V. ir M. M., informuodama, kad Marijampolės 6-ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą, bei pasiūlė iki 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikti informaciją, ar palikimas yra priimtas, ir ar įpėdiniai pageidauja gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
11. 2021 m. rugsėjo 20 d. A. V. pateikė prašymą prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į J. M. turtą (palikimą) kitiems asmenims, nes yra rengiami dokumentai teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleidus palikimo priėmimo terminą.
12. Notarė 2021 m. spalio 7 d. raštu Nr. S-104 nustatė A. V. terminą iki 2021 m. spalio 15 d. pateikti duomenis, ar jis kreipėsi į teismą.
13. 2021 m. spalio 18 d. notaro biure buvo gautas A. V. atstovės advokatės prašymas pateikti informaciją apie palikėjo turtą, kas palikimą priėmė ir kt. Prašyme nurodyta ir priežastys, dėl kurių laiku nesikreipė, t.y. mirė įstatyminio įpėdinio A. V. sūnus, kas sutrukdė surinkti giminystės ryšį patvirtinančius ir kitus dokumentus. Tą pačią dieną notarė informavo įpėdinio atstovę, kad po J. M. mirties palikimą priėmė pareiškėjas.
14. 2021 m. spalio 26 d. notarė gavo rašytinį pareiškėjo prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
15. Notarė 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. S-126, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. spalio 26 d. raštą, informavo, kad paveldėjimo byloje esant duomenų, jog kitas įstatyminis įpėdinis kreipsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas, kai šis klausimas bus išspręstas teisme.
16. 2021 m. lapkričio 8 d. notarė gavo pakartotinį pareiškėjo prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Duomenų, kad notarė priėmė sprendimą dėl šio prašymo byloje nėra, tačiau byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjui, kaip 4 eilės įstatyminiam įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas.
17. Byloje pateiktas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, jog suinteresuoto asmens A. V. sūnus K. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
18. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl termino palikimui po tėvo J. M. mirties, priimti atnaujinimo. A. V. pareiškimą teismui pateikė 2022-11-18. Teismo sprendimas turi būti skelbiamas 2022-02-15.
19. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (LR Civilinio kodekso 5.50 str. 4 d.) Taigi asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, taip pat gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.
20. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.66 ir 5.67 straipsniais, notaras, suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, įvertinęs visus gautus dokumentus, įpėdinių, turinčių pirmumo teisę paveldėti palikėjo turtą, prašymu išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.
21. Pažymėtina, kad notaras neturi pareigos rūpintis visų įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimą, t.y. ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi. Nei Notariato įstatymas, nei CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigoja palikimo atsiradimo vietos notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius, informuoti visus įpėdinius pagal įstatymą apie jų teisę priimti palikimą įstatyme nustatytu būdu ir terminais.
22. Civiliniai teisiniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Ši principinė nuostata galioja ir paveldėjimo santykiams. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus.
23. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą.
24. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą (CK 5.50 straipsnis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis įpėdinio sandoris) (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą įstatyme nustatyta tvarka (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006) Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-540-163/2014 ).
25. Nagrinėjamu atveju, tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo A. V. yra atlikę aktyvius veiksmus, o būtent, pareiškėjas J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) ketvirtos eilės įpėdinis, 2021 m. gegužės 3 d. kreipėsi į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o suinteresuotas asmuo A. V., J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) pirmos eilės įpėdinis, į notarę kreipėsi 2021 m. rugsėjo 20 d. (praleidęs terminą) ir informavo apie savo valią dėl teisių į palikimą, t. y. notarei pateikė prašymą neišduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo ir informavo, kad tvarkosi palikimo priėmimo reikalus bei siekia priimti palikimą.
26. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad A. V. 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas notarei prašymus išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pateikė 2021 m. spalio 26 d. ir lapkričio 8 d., t. y., tuomet, kai notarei jau buvo žinoma apie įpėdinio A. V. ketinimą kreiptis dėl palikimo priėmimo.
27. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad notarui taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
28. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad notarei kilo abejonių dėl galimumo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kai net pats pareiškėjas savo 2021-05-03 pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodė aukštesnės eilės įpėdinius - palikėjo vaikus.
29. Tačiau, teismo nuomone, notarė, siekdama informuoti aukštesnės eilės įpėdinius, pernelyg ilgai delsė tai atlikti (apie juos turėjo informaciją 2021-05-03, trys mėnesiai po palikėjo mirties suėjo 2021-06-13, todėl A. V. ir M. M. turėjo informuoti vėliausiai praėjus 14 dienų po trijų mėnesių nuo palikėjo mirties suėjimo, tačiau juos informavo tik 2021 m. rugsėjo 15 d., t.y. po palikėjo mirties praėjus 6 mėnesiams ir dviem dienoms (CK 1.5 str.).
30. Pareiškėjas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo raštu kreipėsi 2021-10-26, kai paveldėjimo byloje jau buvo gautas pirmos eilės įpėdinio A. V. reikalavimas neišduoti kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi jis pageidauja priimti palikimą ir kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ar pan. Ir nėra jokio skirtumo, kad A. V. pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
31. Pareiškėjas aplinkybę, kad jis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą žodžiu kreipėsi ne kartą anksčiau nei spalio 26 d. įrodinėja teismui pateikiamomis savo telefoninių skambučių išklotinėmis. Tačiau nesant duomenų, kokio turinio vyko pokalbiai ir dėl ko skambino K. M., teismas konstatuoti aplinkybių kad jis ne kartą žodžiu reikalavo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, negali.
32. Byloje nekilo ginčas, kad A. V. praleido notaro nustatytą terminą iki 2021-10-15 pateikti notarui duomenis ar yra pradėtas teisminis procesas.
33. Tačiau kaip matyti iš A. V. pateikto kūdikio mirties liudijimo, jis (duomenys neskelbtini) neteko vaiko ir dėl svarbių šeimyninių aplinkybių pagrįstai galėjo praleisti notarės nustatytą terminą reikiamiems dokumentams pateikti ir kreiptis į teismą (galimai ir dėl atstovo advokato užimtumo, reikiamų dokumentų surinkimo ir pan.)
34. Todėl teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 29 straipsniu, kilus ginčui tarp įpėdinių ir siekiant išvengti ateityje galimo paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo teisme, pagrįstai atidėjo pareiškėjo prašomo notarinio veiksmo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, t.y., kol teisme bus išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir/ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
35. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą reglamentavimą ir teisminę praktiką, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepimų argumentus bei bylos medžiagą, ir į tai, kad notarė nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju notarei, iškilus abejonių dėl galimumo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, esant pretenduojančių į palikimą asmenų ginčui, ji pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir atidėjo prašomo notarinio veiksmo atlikimą.
36. Teismui konstatavus, kad notarė veikė pagrįstai ir teisėtai, laikydamasi atidumo, atsargumo ir rūpestingumo principų, skundžiamų notarės veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, o elgesio netinkamu. Įvertinus tai, kad notarė tinkamai vykdė jai įstatymo suteiktas funkcijas, šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir įpareigoti notarę atlikti tam tikrus veiksmus – išduoti K. M. paveldėjimo teisės liudijimą, todėl jis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai byloje akivaizdžiai yra priešingi. Suinteresuoto asmens atstovė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 919,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas rašytiniu įrodymu. Pareiškėjas su tokiu prašymu nesutinka, nes, jo nuomone, neįmanoma nustatyti byloje šių paslaugų suteikimo fakto.
39. Pašymas tenkintinas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimo parengimą sudaro 3916 Eur (1566,4 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 papunktis). Tokiu būdu notarės patirtos išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių.
41. Iš Notarės pateiktos PVM sąskaitos Nr. 2008582 matyti, jog notarei L. R. pagal atstovavimo sutartį advokatų kontoros Glimsted Bernotas ir partneriai išrašyta sąskaita 919,60 Eur sumai už teisines paslaugas. Sąskaitas apmokėta 2021-12-29. Tokiu būdu konstatuojama, kad notarės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais ir 511–513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo K. M. skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui notarei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 919,60 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų, 60 ct) išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.