Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas,

numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. birželio 29 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 25 (dvidešimt penkios) paros arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. birželio 30 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) –25 (dvidešimt penkios) paros arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. liepos 8 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. liepos 13 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) –25 (dvidešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. birželio 29 d. vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. birželio 30 d. vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. liepos 13 d. vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. birželio 30 d. vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), pridedant po dalį (10 (dešimt) parų) švelnesnių arešto bausmių, ir K. Š. skirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė apėmimo būdu subendrinta su 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, griežtesnei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, prieš tai pakeistą į 45 (keturiasdešimt penkias) dienas laisvės atėmimo, ir K. Š. skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Š. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d., 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiais K. Š. paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį (5 mėnesius) švelnesnių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių ir visą 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, ir K. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d., 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžius, ir šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 28 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat visiškai tenkinti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti civiliniai ieškiniai ir jos naudai iš K. Š. priteista 156,75 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt šeši eurai septyniasdešimt penki centai), 275,50 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai penkiasdešimt centų) ir 249,80 Eur (du šimtai keturiasdešimt devyni eurai aštuoniasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 29 d. apie 21.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, iš lentynos paėmė 1 butelį viskio „Chivas Regal Scotch 12YO“ 0,7 l, 34,95 eurų vertės, 1 butelį konjako „Cognac Hennessy VS“ 0,7 l, 41,95 eurų vertės, 1 butelį viskio „Glenfiddich 12YO“ 0,7 l, 37,95 eurų vertės, 1 butelį viskio „Nikka From The Barrel“ 0,5 l, 41,90 eurų vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 156,75 eurų vertės.

1.2. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 30 d. apie 20.32 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, iš lentynos paėmė 1 butelį viskio „Monkey Shoulder Malt“ 0,7 l, 29,95 eurų vertės, 1 butelį viskio „Aberlour Single Malt“ 0,7 l, 41,95 eurų vertės, 3 butelius romo „Don Papa Rum“ 0,7 l, bendros 161,70 eurų vertės, 1 butelį viskio „Nikka From The Barrel“ 0,5 l, 41,90 eurų vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 275,50 eurų vertės.

1.3. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. liepos 8 d. apie 17.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, matant pardavėjai T. T., iš lentynos paėmė vieną 1 l talpos butelį brendžio „Grand Duke“, 16,99 eurų vertės, du 0,5 l talpos butelius brendžio „Grand Duke“, bendros 17,98 eurų vertės ir pardavėjos ir pirkėjų akivaizdoje pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 34,97 eurų vertės.

1.4. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. liepos 13 d. apie 11.16 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, iš lentynos paėmė vieną 0,7 l talpos butelį romo „Zacapa XO“ 129,90 eurų vertės, du 1 l talpos butelius degtinės „Grey Goose Original“, bendros 119,90 eurų vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už šiuos alkoholinius gėrimus nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 249,80 eurų vertės.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog K. Š. kaltė bei faktinės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra neginčytinai įrodytos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veiksmai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį kvalifikuoti tinkamai. Konstatavęs, kad nuteistasis ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs, išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad siekiant pakeisti K. Š. nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, jam už baudžiamuosius nusižengimus turi būti paskirtos artimos vidurkiui arešto bausmės, o už nusikaltimą – mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. nuosprendį, sušvelninant juo paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinkanti protingumo, teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Ji paskirta pažeidžiant bausmės skyrimo reikalavimus ir principus bei tinkamai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Anot K. Š., apylinkės teismas, atsižvelgęs į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, nuoširdų prisipažinimą, asmenybę, galėjo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba artimesnę minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistasis nurodo, jog nors teismas pripažino kaip lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi bei konstatavo nesant sunkinančių aplinkybių, tačiau tai realiai neįtakojo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio. Neatsižvelgta ir į jo asmenybę.

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. Š. ir jo gynėjas Gintaras Andrijauskas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar civilinei ieškovei priteistų piniginių sumų turtinei žalai atlyginti dydžio. K. Š. nesutinka tik su jam paskirta bausme – mano, kad jam turėjo būti paskirta už laisvės atėmimą švelnesnė bausmė ar bent jau nustatytas mažesnis šios bausmės rūšies dydis. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių BPK pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant K. Š. bausmę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmes už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir tris baudžiamuosius nusižengimus (BK 178 straipsnio 5 dalis), kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir siekiant materialinės naudos, jos baigtos. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir tai, kad K. Š. teistas, baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes, turi galiojančių nuobaudų, nėra atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, iki bausmės atlikimo nedirbo, viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą penkerių metų laikotarpyje dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė. Skiriant apeliantui bausmes, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Žemesnės instancijos teismas sprendė, kad nuteistajam skirti viešųjų darbų, baudos bei laisvės apribojimo bausmių pagrindo nėra, kadangi jis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, yra nedirbantis, taip pat negauna kitokių pajamų, neturi turto, administracine tvarka paskirtų nuobaudų nėra įvykdęs, o anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausmė jai keliamų tikslų nepasiekė, nuteistasis ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinęs tai, kad K. Š. ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, kad, siekiant pakeisti nuteistojo nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, jam už baudžiamuosius nusižengimus turi būti paskirtos artimos vidurkiui arešto bausmės, o už nusikaltimą – mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, K. Š. buvo paskirta po 25 paras arešto, o už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bendrindamas apeliantui bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (viso trys nusikalstamos veikos), apylinkės teismas parinkto apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir subendrinęs bausmes dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu, prie 25 parų arešto bausmės, paskirtos už 2023 m. birželio 30 d. įvykdytą vagystę, pridėjo tik po dalį (10 parų arešto) švelnesnių arešto bausmių, nuteistajam paskirtų už 2023 m. birželio 29 d. ir 2023 m. liepos 13 d. įvykdytas vagystes, ir K. Š. skyrė subendrintą 45 parų arešto bausmę. Ši bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su bausme, nuteistajam paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir K. Š. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir to paties straipsnio 5 dalį, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir apeliantui paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvą, jų stadiją, nuteistojo asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančias (tokio pobūdžio aplinkybė nustatyta viena) bei sunkinančias aplinkybes (pastarųjų nebuvimą), ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik K. Š. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas bausmes.

11. Vertindamas nuteistajam paskirtų bausmių pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo K. Š. buvo teistas net vienuolika kartų, daugiausiai iš jų būtent už vagystes. Be to, po šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apelianto atžvilgiu buvo priimti dar devyni apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis taip pat daugiausiai nuteistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas apeliantas pradėjo vykdyti būdamas vos keturiolikos metų, jas darė sistemingai. K. Š. neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tas faktas, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už teisės pažeidimus, kurie buvo nukreipti į svetimo turto neteisėtą pasisavinimą (smulkios vagystės iš parduotuvių). Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės (kai kuriais atvejais jų vykdymas buvo atidėtas). Visgi, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės bei paskirtos auklėjamo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, K. Š. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

12. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad K. Š. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio jis nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirtos švelnesnės už areštą ir laisvės atėmimą bausmės, o kartu ir nustatyta galutinė subendrinta ne laisvės atėmimo bausmė, būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

13. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, tyčinį ir savanaudišką jų pobūdį, tai, kad visos keturios veikos baigtos, aptartus apeliantą itin neigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į tai, jog šiuo atveju buvo nustatyta tik viena K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik apeliantui skirtinų bausmių rūšį, bet ir jų trukmę. Pažymėtina, jog, nepaisant visų aptartų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą buvo paskirtos 25 parų arešto bausmės, t. y. mažesnės bausmės, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis nustatomas baudžiamojo nusižengimo padarymo atveju (BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, taigi, vidurkis yra 27 paros), o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. daugiau nei du kartus už vidurkį mažesnė bausmė (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai ir 15 dienų). Be to, už šioje byloje K. Š. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 1 metų bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskiriant nuteistajam 8 mėnesius laisvės atėmimo.

14. Kadangi ši bausmė dar buvo bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d., 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiais K. Š. paskirtomis bausmėmis, toliau bus pasisakoma ir dėl šios nuosprendžio dalies.

15. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

16. K. Š. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d., 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžių priėmimo. Taigi apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi būtent BK 63 straipsnio nuostatomis. Nesant BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų taikyti bausmių apėmimą, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai bendrino paskirtas bausmes sudėjimo būdu. Kaip matyti, teismas vėlgi parinko nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtoji 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo didesnė už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d., 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiais jam paskirtas 2, 6 ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas visiškai pagrįstai prie šiuo 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžio paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį bausmių, jam paskirtų minėtais vėlesniais nuosprendžiais. Motyvuodamas prie griežtesnės bausmės pridedamų švelnesnių bausmių dalių dydžio parinkimą, apylinkės teismas nurodė atsižvelgiantis į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymą sąlyginai trumpu laikotarpiu, apeliantą charakterizuojančius duomenis. Dar kartą įvertinusi 10-14 šios nutarties punktuose aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtos švelnesnių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d., 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių dalys (po 5 mėnesius 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių ir 2 mėnesiai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės) nėra per griežtos. Šiame kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys, jog BK 63 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, o pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Taigi, pirmosios instancijos teismas prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu K. Š. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dar mažesnę (mažiau nei 2 mėnesius) 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį neturėjo teisinio pagrindo.

17. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. BK 75 straipsnio taikymas asmeniui, praeityje daug kartų teistam už tyčines veikas, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, kad praeityje K. Š. jau buvo ne kartą atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš apelianto to tikėtis negalima.

18. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, K. Š. teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jo asmenybę. Tačiau jis nedetalizuoja kokie byloje esantys duomenys, kurie, jo manymu, teigiamai apibūdina jo asmenybę, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti. Apygardos teismas, susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, nenustatė, jog, motyvuodamas bausmės skyrimą, apylinkės teismas nebūtų pasisakęs dėl kokių nors nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, ar būtų juos įvertinęs netinkamai. Todėl šis skundo argumentas atmetamas ne tik kaip nepagrįstas, bet ir deklaratyvus. Kaip jau minėta, nuteistasis, prieš tai būdamas teistas net vienuolika kartų, tyčia ir vedamas savanaudiškų paskatų, per itin trumpą laikotarpį (pusę mėnesio) įvykdė net keturias nusikalstamas veikas, kurios yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Tačiau apylinkės teismas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 5 dalį jam skyrė švelnesnes už vidurkį arešto ir laisvės atėmimo bausmes, o bendrindamas bausmes sudėjimo būdu nusprendė taikyti dalinį sudėjimą, t. y. nuteistajam naudingesnį bendrinimo būdą. Todėl negalima sutikti su apeliantu ir dėl to, kad apylinkės teismas, nustatydamas jam skirtinų bausmių dydžius, realiai neatsižvelgė į tai, kad buvo pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

19. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tiek už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas K. Š. paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė, yra teisingos, jos taip pat neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

20. Kauno apygardos teisme 2024 m. gegužės 27 d buvo gauta patikslinta 2024 m. gegužės 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05625. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį K. Š., sudaro 272,92 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

22. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš K. Š. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis jau šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis dirba, byloje nėra. Taip pat byloje nėra aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog po šios aukštesnės instancijos teismo nutarties paskelbimo nuteistasis turės atlyginti skundžiamu nuosprendžiu civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą turtinę žalą, kuri bendrai sudaro 682,05 Eur. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šiol iš nuteistojo nėra išieškotos ir jam administracinių nusižengimų bylose skirtos baudos. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už K. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš K. Š. valstybės naudai 272,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 23 d. pažymą Nr. APD-2024-05625.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.