Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo B. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai

B. Z. buvo kaltintas ir pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 11 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas automobilyje „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o vėliau – prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „Hyunday X35I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2015 m. lapkričio 11 d., apie 21 val., transporto priemonės BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatymą neleistinoje vietoje – kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje, transporto priemonės BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavimą neprisisegus saugos diržo bei naudojantis mobilaus ryšio priemone rankomis be laisvų rankų įrangos, siekdamas valstybės tarnautojų – Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1 – ojo būrio vyr. patrulių A. T., T. B. ir R. S. neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad policijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją, tiesiogiai – žodine forma siūlė policijos pareigūnams pinigų kavai – apie 20 (dvidešimt) eurų dydžio kyšį.Pirmosios instancijos teismas išteisino B. Z. dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių. Teismas argumentavo tuo, kad iš byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visumos, pakankamai ilgą kaltinamojo bendravimo su pareigūnais trukmę, veika, kuria buvo kaltinamas B. Z., t. y. kyšio siūlymas už pareigūnų neveikimą vykdant įgaliojimus, nepasitvirtino. Teismas nurodė, kad asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai siūlo valstybės tarnautojui duoti kyšį, turi tai aiškiai suvokti. Tai negali būti bendro pobūdžio samprotavimai, kaip jis galėtų elgtis esant tam tikroms aplinkybėms. Tarnautojai negali provokuoti asmens tokiems veiksmams, siūlymams. Teismas pažymėjo, kad pažadas duoti kyšį turi būti realus, o šioje byloje kaltinimas pagrįstas samprotavimais. Teismas suabejojo liudytojų A. T., T. B., R. S. parodymų patikimumu ir nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad vairuotojas buvo įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją. Be to, byloje nustatytas pareigūnų veiklos epizodas neparodo, jog pareigūnų veikla būtų grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo bei teisėtumo principais. Teismas konstatavo, kad, remiantis įrodymų visuma, nėra įrodyta, jog vairuotojo B. Z. tyčia buvo nukreipta papirkti pareigūnus. Policijos pareigūnų paaiškinimai, vairuotojo aiškus nesutikimas su pažeidimais, nepatvirtina jo tyčios realiai siūlant kyšį ir siekiant papirkti pareigūnus už neveikimą jo naudai, nesurašant protokolo. Teismas konstatavo, kad nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina abejones aiškinti kaltinamojo naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu ir pripažinti B. Z. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą, į kurią įskaičius sulaikyme praleistą laiką, paskirti galutinę 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą. Prokuroras skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi byloje surinktus įrodymus nevertino visos bylos aplinkybių atžvilgiu, priėmė nepakankamai motyvuotą, argumentuotą ir keliantį abejonių nuosprendį. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančią vaizdo medžiagą, neatliko detalios vaizdo medžiagos analizės, vaizdo medžiagoje esančius duomenis analizavo nepakankamai sistemiškai su liudytojų A. T., T. B., R. S. parodymais, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi prieštaringai vertintinais kaltinamojo B. Z. parodymais, o nurodytų liudytojų parodymus, kurie neprieštarauja byloje esančiai vaizdo medžiagai – atmetė. Prokuroras akcentuoja, kad tyrimui pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad liudytojas A. T. apie padarytą nusikalstamą veiką – kyšio pasiūlymą netrukus informuoja kolegas pareigūnus ir nors šio momento garso įrašas nebuvo daromas, tačiau kyšio pasiūlymą pareigūnui A. T. patvirtina vėlesnė įvykio eiga ir B. Z. elgesys prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Prokuroras pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo daugelio reikšmingų pokalbio tarp liudytojų – policijos pareigūnų ir išteisintojo akimirkų, neatskleidė išteisintojo teiginių prasmės.Prokuroras nurodo, kad B. Z. paaiškinimas dėl teiginio „duočiau 20 eurų ir važiuočiau toliau“ (išteisintojo teigimu, reiškiantis jo norą susimokėti baudą vietoje) neatitinka realybės, o teismo pozicija, kad šie žodžiai, išsakyti tariamąja nuosaka, reiškia tik neapibrėžtą, į ateitį nukreiptą tikimybę, taip pat yra neteisinga. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo – pareigūno A. T. žodžiai „kam Jūs kavai norėjote duoti?“ pavartoti po to, kai kaltinamasis B. Z. prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vėl pradėjo kalbėti apie pinigus kavai, todėl šie žodžiai negali būti laikomi provojokuojančiais, nes jie buvo „iššaukti“ paties B. Z. neteisėto elgesio. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas žodžių „duočiau 20 eurų ir nuvažiuoti toliau“ interpretaciją atliko nesiremdamas faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarnybiniais pareigūnų pranešimais, vaizdo medžiaga, netgi paties išteisintojo parodymais. Prokuroras pabrėžia, kad visa pokalbio esmė atskleidžia, kad išteisintasis B. Z. tikslo sumokėti baudą vietoje už pažeidimus neturėjo, pareigūnams atsidėkodamas ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės siūlė ir buvo pasirengęs duoti pinigų kavai – apie 20 eurų dydžio, t. y. nedidelės vertės kyšį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis B. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad B. Z. įvykio metu policijos pareigūnams ne mažiau kaip 3 kartus siūlė pinigų kavai, pasiūlymai buvo pakankamai apibrėžti, buvo įvardinta konkreti – 20 eurų suma. Kyšio siūlymas buvo realus, pagrįstas kaltinamojo B. Z. realiomis galimybėmis, kadangi kaltinamasis įvykio metu su savimi turėjo 20 eurų sumą. Skunde nurodoma, kad viso pokalbio su pareigūnais metu B. Z. nesuvokė, kad administracinių teisės pažeidimų protokolas jau surašytas ir tai patvirtina byloje esančios vaizdo medžiagos pabaiga: „nežinau draugai. Išrašykite protokolą.“ Panašaus pobūdžio bylose administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo laikas neturi didelės teisinės reikšmės, svarbiausia kaltininko siekis paperkant policijos pareigūnus išvengti galimų neigiamų pasekmių už padarytus teisės pažeidimus. Prokuroras pabrėžia, kad tokio pobūdžio bylose svarbiausias valstybės interesas kovoti su kyšininkavimu ir papirkimais. Papirkimas yra labai pavojinga veika, o teisėsaugos institucijos yra įpareigotos kovoti su šiuo reiškiniu. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų, apeliaciniame skunde nurodomų duomenų, į byloje esančią vaizdo medžiagą įsigilino paviršutiniškai, liudytojų A. T., T. B. ir R. S. parodymus atmetė kaip nepatikimus, kaltinamojo B. Z. parodymais vadovavosi betarpiškai, neanalizavo pastarojo parodymų atitikties faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esančiai vaizdo medžiagai, nenustatė jų prieštaringumo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pakankamai informatyvus, motyvuotas, yra keliantis abejonių, surašytas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį bei 305 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių B. Z. kaltę dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas kaip pagrįstas, teisingas ir teisėtas. Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras - apeliacinį skundą patenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Dėl byloje ginčijamų faktinių aplinkybių ir teisinio vertinimo

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, pirmenybę teikdamas B. Z. teisinantiems duomenims, t. y. paties B. Z. parodymams teisme, nepagrįstai sureikšmindamas policijos pareigūnų tarpusavio bendravimo kultūrą, pasisakymus apie sustabdytą vairuotoją, jam nedalyvaujant pokalbyje, nevertindamas esminę reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste turinčių duomenų, patvirtinančių B. Z. kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo. Taigi teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygindamas vienų su kitais, suteikdamas didesnį prioritetą vieniems įrodymams ir sumenkindamas kitų įrodymų reikšmę, neįvertinęs visų bylos duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir šis pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvadomis, kuriose teigiama, kad: papirkimas padaromas tik tiesiogine tyčia; kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius; kad tokioje byloje turi būti įrodyta, jog papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus; kad tai negali būti bendro pobūdžio kaltininko samprotavimai, kaip priklausomai nuo situacijos jis galėtų vienaip ar kitaip elgtis pareigūnų atžvilgiu ateityje; kad inkriminuojant papirkimą neturėtų būti jokių provokuojančių veiksmų ir kad tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veiksmai turėtų atitikti tarnybos pareigų pagrindines nuostatas; kad konstatuojant kyšininkavimą reikia nustatyti būtiną kyšininkavimo požymį – kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t. y. būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas, pasiūlydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas. Visi minėti teismų praktikos aspektai yra išties svarbūs ir juos atidžiai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje jie vertinti netinkamai, o išvados dėl jų grįstos sureikšminus atskiras bylos detales ir aplinkybes, nevertinant bylos aplinkybių visumos ir įvykių esmės.Byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su įvykio vieta, kaltinime nurodytais asmenimis, vairuotais automobiliais ir nurodytais administracinėje byloje nustatytais administracinės teisės pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje kyla esminis ginčas dėl to ar B. Z., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už minėtus pažeidimus siekė papirkti kaltinime nurodytus pareigūnus, pasiūlydamas pinigų kavai – apie 20 eurų kyšį. Taigi byloje susidurta su dviejų iš esmės skirtingus interesus turinčių asmenų parodymais: bylos baigtimi iš esmės suinteresuoto ir kaltę neigiančio išteisintojo parodymais bei policijos pareigūnų parodymais. Todėl labai svarbiu duomenų šaltiniu nagrinėjamoje byloje yra policijos pareigūnų automobilyje darytas vaizdo įrašas (pridėtas prie bylos DVD diskas (b. l. 156), leidžiantis objektyviai spręsti apie inkriminuojamas aplinkybes ir atskirų asmenų parodymų patikimumą. Išteisintajam B. Z. inkriminuotų aplinkybių kontekste teismas mato pagrindą chronologine seka aptarti objektyviai vaizdo įraše užfiksuotus duomenis apie nagrinėjamo įvykio esmines aplinkybes. Jos, remiantis vaizdo įraše nurodomu laiku, 2015 m. lapkričio 11 d., yra tokios: 20 val. 54 min. policijos pareigūnas A. T. grįžta į policijos automobilį po užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo ir pokalbio su B. Z. (policijos pareigūnas nekalba apie papirkimo veiksmus, tačiau išreiškia pyktį dėl B. Z. pozicijos neigiant nustatytus pažeidimus ir reikalaujant vertėjo bei gynėjo);20 val. 56 min. 10 s. policijos pareigūnas A. T., siekdamas paprašyti pažeidėjo „ID kortelės“ ir paklausti apie aplinkybės, kurios užfiksuotame įraše ištariamos neaiškiai, išlipa iš automobilio ir eina prie sustabdyto automobilio;21 val. 00 min. 20 s. pareigūnas A. T. grįžta po pokalbio su išteisintuoju ir necenzūriniais žodžiais, klausiamu pobūdžiu svarsto ar neturėtų inicijuoti baudžiamojo persekiojimo už kyšį (tirtame vaizdo įraše tai pirmi duomenys apie galimą papirkimą); kitas policijos pareigūnas, t. y. liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas T. B., klausia: „davė pinigų?“, į ką pareigūnas A. T. atsakė: „nedavė, bet jisai sako davai aš tau duosiu pinigų....“;21 val. 01 min. policijos pareigūnas A. T. paskambina savo vadovui, t. y. apeliacinės instancijos teisme apklaustam liudytojui A. V., ir tariasi, kaip reikėtų elgtis pažeidėjui nesutinkant dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, reikalaujant advokato, vertėjo ir pan.;21 val. 04 min.10 s., tebevykstančio pokalbio telefonu, policijos pareigūnas A. T. savo vadovui, liudytojui A. V., nurodo, kad „žinai nuo ko prasidėjo, tai kad koroče sako „davai paduosiu kavai“ žinai ir viskas“; 21 val. 07 min. 50 s., po pokalbių telefonu ir svarstymo, kaip tinkamai procesiškai elgtis surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnas A. T., vartodamas necenzūrinius žodžius, kelia klausimą dėl baudžiamojo persekiojimo už kyšio davimą; reaguodamas į tai, kitas policijos pareigūnas, t. y. T. B., nurodo „neturim nei įrašo, nei nieko“, o pareigūnas A. T. į tai atsako, jog įrašas nebūtinas, kad „jis man pasakė akivaizdžiai, kad duos pinigų“, kad gali dėl to eiti ir į teismą (toliau įraše užfiksuoti duomenys apie tai, kaip pildomas administracinio teisės pažeidimo protokolas); 21 val. 29 min., pareigūnams surašius protokolą, pareigūnas A. T. išlipo iš policijos pareigūnų automobilio pakviesti B. Z., prie automobilio priėjo B. Z., policijos pareigūnai aiškina apie surašyta protokolą, apie jo tolesnį nagrinėjimą ir teisę nesutikti bei raštu išdėstyti nesutikimą (pokalbio metu pareigūnai elgiasi korektiškai, mandagiai, necenzūriniai žodžiai nevartojami); 21 val. 32 min. 10 s. po policijos pareigūno žodžių „jūs pasakėte, kad su pažeidimu nesutinkate“ B. Z. nurodo „ir pinigai kavai ir ne kavai ir Jūs nieko taip paprastai spaudžiate ir spaudžiate“ (prieš tai žodis „kavai“ buvo nurodytas tik vieną kartą, 21 val. 04 min.10 s., policijos pareigūnui A. T. kalbantis su savo vadovu A. V. ir pasakojant, kad vairuotojas, dar būdamas savo automobilyje, jam siūlė pinigų būtent kavai); 21 val. 32 min. 15 s. policijos pareigūnas A. T. paklausia išteisintojo B. Z., ar šis norėjo kažkam duoti pinigų kavai, o toliau vėl vyksta pokalbis apie padarytus administracinės teisės pažeidimus, nesutikimą dėl pažeidimų padarymo, galimybę nurodyti paaiškinimą nesutinkant su pažeidimais ir pan.; 21 val. 38 min., B. Z. nesutinkant pasirašyti, jog jam žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką, policijos pareigūnai svarsto, jog reikia vežti pažeidėją į komisariatą; B. Z. toliau nesutinkant nieko pasirašyti, policijos pareigūnas A. T. pakeltu tonu, nurodo, kad jeigu B. Z. ir toliau ginčysis, teks važiuoti į komisariatą bei kelis kartus paklausia, kam B. Z. siūlė kavai; 21 val. 40 min. po policijos pareigūno T. B. žodžių „nenorite nereikia. Galite ten (į bylos nagrinėjimą) nevažiuoti. Bauda bus Jūsų vardu“ išteisintasis B. Z. atsako: „na ir kas. Na aš Jums pasakiau, jog neteisus. Duočiau 20 eurų ir važiuočiau toliau“; policijos pareigūnui T. B. paklausus „tai yra kaip suprasti „duočiau 20 eurų“?, B. Z. atsakė: „na kaip nors arbatai, kavai, kad aš ten stovėjau neteisingoje vietoje. Jūs man atleisite.“ Į tai reaguodamas policijos pareigūnas T. B. paklausė ar taip pasiūlėte kyšį, B. Z. atsakė „ne, ne kyšis tai. <...> aš neskaitau, kad duodu policininkams kyšį. Aš atsidėkoju už tai, kad pažeidinėju. Ir jie supranta mane, o aš juos. Ir garbė dievui, kad pas mus Latvijoje taip yra ir Lietuvoje taip yra. O Estijoje gaila, kad taip nėra“;21 val. 41 min. nutariama važiuoti į policijos komisariatą.Teisėjų kolegija, įdėmiai peržiūrėjusi minėtą vaizdo įrašą ir nuosprendyje chronologine seka detalizavusi bylai esmines vaizdo įrašo aplinkybes, konstatuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl nepakankamo įsigilinimo į vaizdo įraše užfiksuotus duomenis ir netinkamo bylos aplinkybių vertinimo yra visiškai pagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje apklaustų asmenų parodymus ir sugretinusi juos su byloje tirtu vaizdo įrašu, pripažįsta, kad pasiūlymą atsilyginti už tai, kad pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, B. Z. išreiškė dar būdamas savo automobilyje, t. y. tuomet, kai policijos pareigūnas A. T. priėjo prie B. Z. automobilio, 2015 m. lapkričio 11d., laikotarpyje tarp 20 val. 56 min. iki 21 val. 00 min. Iš aptarto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnas, grįžęs į policijos automobilį, informavo apie tai savo kolegas, buvusius policijos automobilyje, o taip pat ir savo vadovą liudytoją A. V.. Pirmosios instancijos teismas, išteisinamojo nuosprendžio 6-7 lapuose, aprašydamas liudytojo A. T. pokalbio su liudytoju A. V. turinį, pateikė tik kai kurias pokalbio detales apie procesinį pažeidimo įforminimą, pabrėžiant vartotus necenzūrinius žodžius ir epitetus, bet nagrinėjamos bylos kontekste nutylint esminę aplinkybę apie pasiūlytą atlygį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnas A. T., kalbėdamas telefonu su savo vadovu jam siūlytą atlygį įvardino ne bendro pobūdžio atlygiu ar pinigais, bet nurodė, kad atlygis buvo siūlomas kavai. Ši aplinkybė vertinant liudytojo A. T. parodymų patikimumą yra itin svarbi, nes vėliau prie policijos pareigūnų automobilio priėjęs B. Z., niekieno neprovokuojamas ir neklausiamas, t. y. pats savo iniciatyva, 21 val. 32 min. 10 s. pradeda kalbėti ir dar kartą primena apie savo pasiūlymą „pinigų kavai“. Ši detalė paneigia išteisintojo ir jo gynėjo argumentus apie tariamą provokaciją duoti kyšį (gynėjo nurodomi ir kelis kartus pakartoti klausimai išteisintajam buvo užduoti vėliau, t. y. po 21 val. 38 min.) ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pasiūlymas duoti pinigų kavai buvo ir jis buvo išreikštas ne vieną kartą: pradžioje B. Z. esant savo automobilyje, laikotarpyje tarp 20 val. 56 min. iki 21 val. 00 min., t. y. dar prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą; antrą kartą, būdamas prie policijos pareigūnų automobilio, 21 val. 32 min., t. y. prieš pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas neturi pagrindo abejonėms, ar pinigai kavai buvo pasiūlyti siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Jokiu kitu tikslu to daryti išteisintasis neturėjo pagrindo ir tą labai aiškiai iliustruoja šio nuosprendžio 11.11. papunktyje aptarti ir vaizdo įraše užfiksuoti žodžiai, leidžiantys tvirtinti, kad B. Z. siekė duoti ne abstrakčią pinigų sumą kavai, o konkrečiai 20 eurų („duočiau 20 eurų ir važiuočiau toliau“ (policijos pareigūnui T. B. paklausus „kaip suprasti „duočiau 20 eurų“?, B. Z. atsakė: „na kaip nors arbatai, kavai, kad aš ten stovėjau neteisingoje vietoje. Jūs man atleisite“)). Tai, kad B. Z. šio atlygio nevadino kyšiu, o įvardijo atsidėkojimu („Aš atsidėkoju už tai, kad pažeidinėju“) neturi esminės reikšmės ir nekeičia išvados, kad tą jis darė, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už nustatytus administracinės teisės pažeidimus. Minėtų aplinkybių kontekste teismas pastebi, kad po B. Z. pristatymo į policijos įstaigą, iš jo buvo paimti laikinai saugoti daiktai, tarp kurių buvo ir 24, 47 eurų suma (t. 1 b. l. 72). Tai patvirtina prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad kyšio pasiūlymas buvo realus.Vienu iš pirmosios instancijos teismo argumentų priimant išteisinamąjį nuosprendį buvo tai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog vairuotojas buvo įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka, to apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir prokuroras. Visgi, tokia išvada jokiu būdu nėra besąlyginis pagrindas išteisinamajam nuosprendžiui priimti, ar konstatuoti, kad nėra nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. BK 227 straipsnio dispozicijoje, kaip ir kituose straipsniuose, toks požymis nėra nurodytas. Tai reiškia, kad jis nėra būtinas, bet gali būti įrodinėjamas siekiant pagrįsti kitus dispozicijoje nurodytus požymius, pavyzdžiui, tyčios turinį. Šiuo atveju, tyčios turinys nustatytas vertinant kitą bylos medžiagą ir paties B. Z. teiginius, kuris pats yra buvęs policijos pareigūnas ir aiškiai suvokė, kad policijos pareigūnui siūlo pinigus kavai už tai, kad šis veiktų jo naudai, norėdamas, kad pareigūnai paimtų siūlomus pinigus jo intereso patenkinimui, t. y. kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir jis išvengtų administracinės atsakomybės. Teismas sutinka, jog daugeliu atveju, panašiose bylose įspėjimas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės yra nustatomas, tačiau pastebi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, „kad BK 227 straipsnio nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo su tuo, ar prieš kyšio siūlymą asmuo buvo įspėtas dėl už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-648/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-291-593/2015 ir kt.)Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė šias įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes: B. Z., 2015 m. lapkričio 11 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas automobilyje „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o vėliau prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „Hyunday X35I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2015 m. lapkričio 11 d., apie 21 val., transporto priemonės BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatymą neleistinoje vietoje – kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje, transporto priemonės BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavimą neprisisegus saugos diržo bei naudojantis mobilaus ryšio priemone rankomis be laisvų rankų įrangos, siekdamas valstybės tarnautojų – Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1 – ojo būrio vyr. patrulių A. T., T. B. ir R. S. neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad policijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, tiesiogiai – žodine forma siūlė policijos pareigūnams pinigų kavai – 20 (dvidešimt) eurų dydžio kyšį.Inkriminuojamos veikos padarymo metu pagal BK 227 straipsnį atsakė tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis). Asmuo pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, laikomas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, B. Z. pasiūlė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straispnio 1 dalis), kad 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. XII-2780, įsigaliojusiu 2016 m. lapkričio 17 d. BK 227 straipsnio nuostatos buvo keičiamos, tačiau nėra B. Z. atsakomybę švelninančios, veika kvalifikuotina pagal inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusią BK 227 straipsnio 4 dalies redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Dėl skirtinos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Spręsdamas B. Z. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, kuris baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. Byloje nėra nustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. B. Z. asmenybė yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka, yra išsilavinęs, dirbantis ir dar vieno išsilavinimo Lietuvoje siekiantis asmuo. Taigi teismas neturi jokio pagrindo svarstyti griežtesnių bausmių nei numatyta švelniausia bausmė, taip pat nei ta, kurios savo apeliaciniame skunde prašo prokuroras (20 MGL dydžio bauda). Nusikalstamos veikos padarymo metu, galiojusi BK 47 straipsnio redakcija numatė, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatomas maksimalus baudos dydis yra 50 G. T. prokuroro pasiūlytas baudos dydis, kuris yra šiek tiek žemesnis nei galimas baudos vidurkis nėra per griežtas ir yra teisingas, todėl dar labiau jo mažinti teismas nemato pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendį, kuriuo B. Z. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

B. Z. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir skirti bausmę – 20 MGL (753,20 eurų) baudą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti į bausmės dydį, B. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d., ir paskirti galutinę bausmę – 18 MGL (677,88 eurų) baudą.

Įpareigoti B. Z. sumokėti paskirtą baudą per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo jo paskelbimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke.

Išaiškinti, kad bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800Akcinė bendrovė Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas

Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinei.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso numatytos taisyklės. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.