Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. lapkričio 11 d., apie 21 val., Dariaus ir Girėno g. 48, Vilnius, būdamas automobilyje „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o vėliau prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „Hyunday X35I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2015 m. lapkričio 11 d. apie 21 val., transporto priemonės BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatymą neleistinoje vietoje – kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje, transporto priemonės BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavimą neprisisegus saugos diržo bei naudojantis mobilaus ryšio priemone rankomis be laisvų rankų įrangos, siekdamas valstybės tarnautojų – Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1 –ojo būrio vyr.patrulių A. T., T. B. ir R. S. neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad policijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d., 4 d., 134 str. 1 d., ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją, tiesiogiai – žodine forma siūlė policijos pareigūnams pinigų kavai – apie 20 (dvidešimt) eurų dydžio kyšį.

Kaltinamasis B. Z. nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mokosi Vilniaus lakūnų akademijoje (pilotų rengimo centre). Įvykio vakarą, apie 21.30 val., paėmė dokumentus viešbutyje, kuriame apsistojo, ir atbėgo į automobilį. Pripažįsta, kad jis stovėjo oro uosto zonoje, už stotelės. Buvo įjungti avariniai žibintai. Neapsižiūrėjo, kad toje vietoje automobiliams stovėti draudžiama, tuo labiau, kad buvo ir kitų automobilių. Paėmė telefoną, įvedė GPS adresą, kadangi turėjo toliau važiuoti. Taigi, kai rankoje laikė telefoną, automobilis nejudėjo. Tuo metu privažiavo policijos automobilis, pareigūnai pažiūrėjo į jį. Suprato, kad įspėja, jog toje vietoje stovėti negali, todėl iš karto pajudėjo. Pakluso jiems ir galvojo, kad įspėjimo pakanka. Saugos diržas automobiliui judant buvo užsegtas: priešingu atveju salone būtų veikęs įspėjantis garso signalas. Telefonas su įjungtu GPS gulėjo ant automobilio panelės. Juo nesinaudojo, rankoje nelaikė. Pareigūnai galėjo matyti šviečiantį telefono ekraną. Kaip suprato, policininkai važiavo jam iš paskos, pradžioje švyturėliai įjungti nebuvo, pravažiavo ne mažiau 300 metrų. Turėjo sustoti, pareigūnų automobilis bandė jį aplenkti, galvojo, kad spaudė jo mašiną. Neatsimena, tačiau ir neneigia, kad tuo metu buvo jau įjungti švyturėliai. Sustojo. Kaip vėliau paaiškėjo, tarnybiniame automobilyje buvo trys pareigūnai. Prie jo automobilio priėjo A. T., kurio pavardę sužinojo tyrimo eigoje. Grubia forma liepė pateikti dokumentus. Klausė jo, kur draudimo dokumentai. Dabar neatsimena, ar iš karto atsegė saugos diržą, kai sustojo, ar tuo metu, kai iš jo A. T. pareikalavo papildomai draudimo dokumentų. Žibintuvėliu policininkas pašvietė į saloną, tikriausiai norėjo pažiūrėti, ar automobilyje jis yra vienas. Pareigūnas matė, kad jis jau be diržo, kai jis pasilenkė prie dėtuvės paimti draudimo dokumentų: tuo metu tikrai buvo atsisegęs. Apžiūrėdamas draudimo dokumentus pareigūnas pareiškė pretenzijas - pasakė, kad pasibaigė galiojimas. Tuomet paaiškino jam, kad jis blogai pamatė, draudimas tikrai galioja. Visada draudimo sutartį jis sudaro metams. A. T. pareiškė, kad jis stovėjo neleistinoje vietoje, kalbėjo telefonu ir važiavo be saugos diržo. Nesutiko, kadangi telefonu nekalbėjo, diržą atsegė sustojęs, nes turėjo paimti dokumentus. Pareigūno jis neprašė nesurašinėti jam protokolo ir pinigų kavai ar ne kavai nesiūlė. Nebuvo jokio įspėjimo dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už tarnautojo, pareigūno papirkimą, nes nebuvo ir paties siūlymo. Kalba su policininku buvo apie tai, kad jis neigia padaręs įvardintus jam pareigūno pažeidimus, išskyrus tai, kad trumpam sustojo neleistinoje vietoje, tačiau iš karto po pareigūnų įspėjimo išvažiavo. Aiškinosi, kokio dydžio bauda būtų už tai, sutiktų sumokėti vietoje 20-30 eurų. Latvijoje pagal išrašytą kvitą galima sumokėti vietoje arba atlikti tai vėliau banke. A. T. nuėjo prie tarnybinio automobilio, po to grįžo ir vėl kalbėjo apie protokolą dėl trijų pažeidimų. Nesutiko, nes aiškėjo, kad bauda gali būti 150 eurų, taip pasakė pats pareigūnas. Prašė vertėjo, prašė vykti į komisariatą, pas viršininką. Po to priėjo prie tarnybinio automobilio, vėl aiškino pareigūnams, kad padarė tik vieną pažeidimą, kad protokolo nepasirašys, nes jis surašomas ir už nepadarytus KET pažeidimus, be to jam nesuprantama kalba. Minėjo pareigūnams, kad skuba, nes rytoj turi laikyti egzaminą. Jautė nuo policininko A. T. ir jo bendradarbių agresiją, pyktį. Aiškino pareigūnams, kad yra užsienietis, kad už sustojimą jie galėjo jį ir įspėti, kad kitų pažeidimų nevykdė, pasakojo, kad taip yra daroma Latvijoje. Ten, prie oro uosto irgi daug automobilių sustoja, policininkai įspėja ir visi išvažiuoja. Tačiau nesurašinėti jam protokolo, kaip teigiama kaltinime, policininkų tikrai neprašė ir pinigų už tai jiems nesiūlė. Pareigūnai primygtinai reikalavo iš jo pasirašyti protokolą, neneigia, kad su tuo jis nesutiko. Neneigia, kad sakė pareigūnams, jog taip elgtis negalima, kaltinti neįvykdytais pažeidimais, kad už įvykdytą pažeidimą sumokėtų 20 eurų ir važiuotų sau toliau, tačiau tai buvo pasakyta jau tuo metu, kai pareigūnas klausė jo, ar jis nenorėjo duoti jiems pinigų kavai. Tai buvo atsakymas į pareigūno klausimą. Tokią pinigų sumą pareigūnams nurodė kaip baudą už sustojimą, aiškindamas, kad rytoj egzaminas, kad skuba. Buvo sulaikytas apie 40 minučių. Būtų išrašę jam baudą už stovėjimą, būtų sumokėjęs per banką ir tiek. Pareigūnų reikalavimu vyko į komisariatą, kur buvo sulaikytas už kyšio siūlymą. Administracinės bylos nagrinėjime nedalyvavo, iš Latvijos nevyko, nutarimo neskundė, nes vieną iš pažeidimų padarė, bauda nebuvo itin didelė.

Liudytojas, policijos pareigūnas A. T. parodė, kad ne visas įvykio aplinkybes atsimena, todėl prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Tuomet vairavo tarnybinį automobilį, dirbo su T. (B.), kuris automobilyje sėdėjo šalia jo, ir S. (R.), kuris buvo gale tarnybinio automobilio. Kaltinamojo automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, tarnybinis automobilis sustojo šalia, vairuotojas išvažiavo. Matė, kad vairuotojas važiuodamas kalbėjo telefonu, kad saugos diržas nebuvo prisegtas. Pavažiavus toliau automobilis buvo sustabdytas, buvo įjungti tarnybinės mašinos švyturėliai. Jis priėjo prie vairuotojo, bendravo su juo rusų kalba, nes jam arogantiškai buvo pasakyta bendrauti rusiškai. Vairuotojas pradėjo iš karto šaukti, kad jam nepatinka policija, kad iš paskos važinėjama ir pinigų iš jo norima. Jis gi su vairuotoju kalbėjo gražia forma. Neatsimena, ar vairuotojas pripažino pažeidimus, atrodo, kad neigė telefono naudojimą ir važiavimą be diržo. Du kartus buvo priėjęs prie sustabdyto automobilio. Kaltinamasis pripažino stovėjimą neleistinoje vietoje. Neatsimena, kiek kartų vairuotojas siūlė pinigų kavai, kad nebūtų rašomas protokolas. Netiesiogiai siūlė, pinigų sumos jis nepasakė, tačiau aiškino, kad tai daro ne pirmą kartą. Iš jo kalbos suprato, kad jis duoda kyšius. Perspėjo jį dėl galimos atsakomybės. Aiškino, kad reikia laikytis kelių eismo taisyklių. Vertėjo jis nereikalavo, jeigu būtų reikalavęs, iš karto būtų buvęs pristatytas į komisariatą. Tuo labiau, kad rusiškai jis (liudytojas) kalba gan gerai. Neatsimena, kaip buvo su draudimo polisu. Kuomet vairuotojas priėjo prie tarnybinio automobilio, jis kalbėjo panašiai, negali pasakyti, kodėl tuomet nebuvo įspėtas dėl galimos atsakomybės. Protokolą pasirašyti vairuotojas atsisakė. Neatsimena, ar vairuotojas aiškino, jog mokosi, skuba. Galimai tai buvo. Pripažįsta, kad tarnybiniame automobilyje, nesant vairuotojo, jis keikėsi, tačiau tai buvo daroma ne prie vairuotojo, įrašymo įranga yra įmontuota dėl pareigūnų saugumo. Neatsimena, ar jis rodė nepasitenkinimą dėl kaltinamojo elgesio. Negali atsakyti ir pakomentuoti, kodėl sakė bendradarbiams, jog „už kyšį jį iš.....s“. B. Z. buvo pasiūlyta vykti į policijos įstaigą. Kaip baigėsi šio vairuotojo administracinės bylos nagrinėjimas, jam nėra žinoma.

Liudytojas T. B., policijos pareigūnas, parodė, kad tą dieną dirbo su A. T. ir R. S., patruliavo teritoriją. Prie oro uosto pastebėjo draudžiamoje vietoje stovintį automobilį BMW. Tarnybiniam automobiliui pravažiuojant pro jį (liudytojas sėdėjo priekyje, keleivio vietoje) matė, kad kaltinamasis naudojosi telefonu ir buvo neprisisegęs, jeigu gerai atsimena pastarąją aplinkybę. Būna, kad vairuotoją jie tik įspėja, tačiau šioje situacijoje vairuotojas iš stovėjimo vietos pajudėjo. Stabdymas vietoje būtų trukdęs eismui, todėl vairuotojo automobilis, panaudojus švyturėlius, buvo sustabdytas toliau, Dariaus ir Girėno gatvėje. Su vairuotoju bendrauti nuėjo A. T.. Po kelių minučių jis grįžo, pasakė, kad vairuotojas nesutinka su pažeidimais, kažką minėjo, kad siūlė pinigų, tačiau apie tai reikia klausti paties A. T.. Apie protokolo nesurašymą vairuotojo pokalbis galėjo būti su A. T., kai jis buvo prie automobilio BMW. Vėliau jis (vairuotojas) priėjo prie tarnybinio automobilio. Protokolas už pažeidimus buvo jau surašytas. Vairuotojas atsisakė pasirašyti protokolą, aiškino, kad tai daroma be reikalo. Vertėjo paslaugos jam buvo siūlomos, bet jis ir taip viską puikiausiai suprato rusų kalba. Surašant protokolą vertėjo vairuotojas nepageidavo. Neatsimena, kad A. T. būtų aiškinęs, jog jis reikalauja vertėjo, advokato. Nepasakys, kas įspėjo vairuotoją dėl galimos atsakomybės už kyšio davimą, tačiau jis turėjo būti įspėtas. Vairuotojas minėjo, kad rytoj turi egzaminą. Bandė jam aiškinti, kad prisipažinęs jis turėtų teisę baudą sumokėti vietoje - turėjo omenyje administracinio nurodymo surašymą. Vairuotojas nenorėjo girdėti, aiškino apie dėkingumą, kad Latvijoje yra sumokama policininkams ir protokolas nerašomas, kad ir jis galėtų sumokėti. Vairuotojui buvo pasakyta vykti paskui juos į komisariatą. Surašė tarnybinį pranešimą apie šį įvykį. Paskui sužinojo, kad vairuotojas buvo areštuotas.

Liudytojas R. S., policijos pareigūnas, parodė, kad buvo trečiuoju pareigūnu ekipaže, sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Pažeidimas buvo padarytas oro uosto teritorijoje, automobilis stovėjo draudžiamojoje vietoje, kur yra ženklas „Sustoti draudžiama“. Jie važiavo lygiagrečiai šio automobilio ir jis matė, kad vairuotojas kalba telefonu. Pilietį jie sustabdė Dariaus ir Girėno gatvėje. Sustabdžius automobilį prie vairuotojo nuėjo kolega A. T.. Jis bendravo su pažeidėju. Po to A. T. grįžo ir rašė protokolą. Šiuo metu aplinkybių neatsimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo eigoje. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus (t.1, b.l. 6-7), liudytojas pareiškė, kad patvirtina juos. Iš liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad grįžęs A. T. aiškino, kad vairuotojas - Latvijos pilietis, jis nesutinka su pažeidimais bei pasiūlė jam pinigų kavai ir prašė nerašyti protokolo. Taip pat A. T. pasakė, jog įspėjo tą vairuotoją dėl kyšio davimo pasekmių. Vėliau priėjęs prie tarnybinio automobilio vairuotojas nesutiko su pažeidimais, jis sutiko tik su tuo, kad stovėjo neleistinoje vietoje ir kad protokolo nepasirašys, nes nesupranta lietuviškai. Kalbėjo apie tai, kad duotų 20 eurų kavai. Pokalbis vyko tuomet, kai A. T. klausė jo, ar jis siūlo kyšį. Atsakymo neišgirdo, nes sėdėjo gale automobilio. A. T. liepė jam važiuoti į komisariatą (t.1, b.l. 6-7).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti teismo traktuojamos kaltinamojo naudai.

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Taigi, papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Kasacinis teismas pažymi, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-176/2014, 2K-506-788/2015).

Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).

Tačiau teismas pabrėžia ir tai, kad pasiūlymas duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam, asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą tokio asmens teisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus turi būti aiškiai suvokiamas, tai negali būti bendro pobūdžio kaltininko samprotavimai, kaip priklausomai nuo situacijos jis galėtų vienaip ar kitaip elgtis pareigūnų atžvilgiu ateityje. Taip pat neturėtų būti jokių provokuojančių tokį asmenų tarnautojų ir prilygintų jiems veiksmų, jų veiksmai turėtų atitikti tarnybos pareigų pagrindines nuostatas.

Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo pabrėžiama, kad konstatuojant kyšininkavimą reikia nustatyti būtiną kyšininkavimo požymį – kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t.y. būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas, pasiūlydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013). Suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sampratą baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymą, paskirtį, yra prielaidos išvadai, kad kyšiu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikšmingų, racionalių, logiškų padarinių (pvz., išvengti griežto nubaudimo, didelių turtinių nuostolių, išsaugoti gerą reputaciją).

2011 m. birželio 21 d. įstatymu buvo papildytas BK 230 straipsnis ketvirtąja dalimi ir pateiktas kyšio sąvokos išaiškinimas. Šioje dalyje nurodyta, kad XXXIII skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

Ir iki šio išaiškinimo teismų praktikoje kyšis buvo suprantamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už veikimą ar neveikimą kyšio davėjo ar kito asmens interesais. Taigi būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t.y. ko konkrečiai siekė kyšio siūlytojas, davėjas.

Kaltinime B. Z. teigiama, kad jis siekė išvengti administracinės atsakomybės už 2015 m. lapkričio 11 d. apie 21 val. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus: automobilio pastatymą neleistinoje vietoje, vairavimą neprisisegus saugos diržo bei mobilaus ryšio telefono naudojimą rankomis (be specialiosios įrangos) vairuojant transporto priemonę. Nurodoma, kad jis siekė policijos pareigūnų A. T., T. B. ir R. S. neveikimo vykdant tarnybos įgaliojimus, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytus pažeidimus nesurašymo, ir už tai tiesiogiai žodine forma siūlė pareigūnams pinigų kavai - apie 20 eurų dydžio kyšį.

Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visumos, pakankamai ilgo pagal trukmę kaltinamojo bendravimo su pareigūnais, veika, kuria buvo kaltinamas B. Z., t.y. kyšio siūlymas už pareigūnų neveikimą vykdant įgaliojimus, nepasitvirtino. Pats B. Z. teisiamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai aiškino, kad jis padarė tik vieną pažeidimą, t.y. trumpam sustojo, kaip vėliau paaiškėjo, vietoje, kur tai daryti yra draudžiama. Nurodo, kad privažiavus policijos automobiliui, jis iš karto iš tos vietos išvažiavo. Jo parodymus dėl šios aplinkybės iš esmės patvirtino ir policijos pareigūnai liudytojai A. T., T. B., R. S., aiškindami, kad vairuotojas iš neleistinos stovėjimo vietos nuvažiavo.

2015-11-22 Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos įgalioto pareigūno A. A. nutarimu kaltinamasis B. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124/1 str. 2 d., 4 d. ir 134 str. 1 d. ir nubaustas 57 eurų bauda (t.1, b.l. 124). Bylos nagrinėjime kaltinamasis B. Z. nedalyvavo. Nutarimas nebuvo skundžiamas, yra įsiteisėjęs.

Kaltinamasis B. Z. parodė, kad policijos pareigūnai pasivijo ir sustabdė jį jau kitoje gatvėje, pravažiavus ne mažiau 300 metrų. Priėjęs pareigūnas, kaip vėliau sužinojo - A. T., pareikalavo dokumentų, o susipažinęs su jais nepagrįstai teigė, jog yra pasibaigęs draudimo galiojimo laikas, ko iš tikrųjų nebuvo. Po to pareigūnas nurodė, kad jis padarė tris pažeidimus, dėl kurių jam bus surašomas protokolas. Kadangi padarė tik vieną pažeidimą, už kurį iš karto atsiprašė, ginčijo pareigūno teiginius, pasisakydamas jam, kad nesutinka su dar dviem pažeidimais, kurių iš tikrųjų nepadarė, aiškino, kad nesupranta lietuvių kalbos. Nerašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo pareigūno jis neprašė. Neneigia, kad galėjo pasisakyti, jog mano, kad baudą už vieną padarytą pažeidimą gali sumokėti vietoje, kad bauda negali siekti 150 eurų, tačiau apie 20 eurų. Jokio įspėjimo jam dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti pareigūną tikrai nebuvo, nes nebuvo ir paties prašymo nerašyti protokolo bei pinigų siūlymo policininkams.

Liudytojas, policijos darbuotojas A. T. tarnybiniame pranešime bei parodymuose nurodė, kad susikalbėti jie abudu galėjo, nes vairuotojas prašė kalbėti rusiškai, o ir jis pats šią kalbą moka. Liudytojas teigė posėdyje, jog vertėjo vairuotojas neprašė, priešingu atveju jis iš karto būtų pristatytas į policijos komisariatą (t.1, b.l. 3). Tokia pareigūno pozicija aiškiai prieštarauja bylos įrodymams:

minėto pareigūno pokalbyje su vairuotoju B. Z. pagrindiniai momentai buvo tai, jog vairuotojas nesupranta lietuvių kalbos ir nesutinka padaręs tris pažeidimus, kuriuos patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, tačiau ir tarnybiniame automobilyje įrašyto bei pareigūno A. T. pateikto bylai pastarojo pokalbio (taip pat ir nevalstybine kalba) su bendradarbiais T. B. bei R. S. turinys: „Bet naglas toks n... (necenzūrinis žodis). Aš jam laba diena ir t.t. Ja neponimaju po litovski [aš nesuprantu lietuviškai]. Och tu k ... (necenzūrinis žodis) p.... (necenzūrinis žodis)... galvoju (t.1, b.l.21). „Pošol on n [eina jis n...] ... (necenzūrinis žodis), k ... (necenzūrinis žodis).... k..... (necenzūrinis žodis) naglas p.... (necenzūrinis žodis) kaip tankas n... (necenzūrinis žodis). On tam stojal, on tam po telefonu ne p... (necenzūrinis žodis) ir on tolko czto otstegnulsia... [Jis ten stovėjo, jis ten telefonu ne p...(necenzūrinis žodis) ir jis ką tik atsisegė...] (t.1, b.l.156).

Liudytojas A. T. skambino vienam iš savo tarnybos vadovų, aiškinosi, kaip jam elgtis, jei užsienietis reikalauja vertėjo (t.1, b.l.21, 157). Be to, pokalbyje su vadovu liudytojas nurodo, kad vairuotojas prašo ir advokato dalyvavimo (...“Naglas toks. N.... (necenzūrinis žodis) čia išs ... (necenzūrinis žodis) advokatais. Sako be advokato aš ten nieko neaiškinsiu ...“ (t.1, b.l. 157).

Jis gi (liudytojas A. T.) skambino ir savo pažįstamai, kuri dirba policijoje, su kuria taip pat sprendė klausimą, ar surašant protokolą vairuotojui reikalingas vertėjas (t.1, b.l.157).

Tokiu būdu, kaip matyti iš bylos duomenų, teisė pasinaudoti vertėjo pagalba vairuotojui - užsieniečiui surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą taip ir nebuvo suteikta. Pasirašyti valstybine kalba surašytą protokolą jis atsisakė, paaiškinimo nedavė (t.1, b.l. 42-45).

Liudytojas, policijos pareigūnas A. T. tarnybiniame pranešime nurodo, jog vairuotojas sakė, kad jie prisikabino prie jo, nes neva nori iš jo gauti pinigų ir jei jau taip reikia, jis gali sumokėti, tik nereikia to protokolo ir „tokiais veiksmais netiesiogiai bandydamas susitarti duoti kyšį“. Kuomet po tokių žodžių jis įspėjo vairuotoją dėl baudžiamosios atsakomybės pastarasis nereagavo ir pasiūlė pinigų kavai (t.1, b.l.3).

Kaltinamasis neigia pinigų siūlymą pareigūnui bei prašymą nesurašyti jam protokolo.

Liudytojas, policijos pareigūnas T. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad grįžęs į tarnybinį automobilį A. T. sakė, jog B. Z. buvo įspėtas dėl kyšio davimo pasekmių (t.1, b.l.4), tuo tarpu teisminiame nagrinėjime liudytojas parodė, kad jis „nepasakys, kas įspėjo vairuotoją dėl galimos atsakomybės, tačiau jis turėjo būti įspėtas“ (t.1, b.l. 140). Kitas automobilyje buvęs pareigūnas liudytojas R. S. parodė, kad grįžęs po pokalbio su vairuotoju A. T. aiškino įspėjęs vairuotoją (t.1, b.l. 142).

Tuo tarpu, iš esamo byloje policijos pareigūnų pokalbio (T. B. ir R. S. pastoviai buvo automobilyje) garso įrašo matyti, kad grįžęs A. T. neaiškino bendradarbiams apie tai, kad jis įspėjo vairuotoją dėl galimos atsakomybės už kyšio siūlymą. Nors, kaip matyti iš pokalbio turinio, jis detaliai atpasakodavo kolegoms, kaip vyko bendravimas su vairuotoju. Tuo yra paneigiami ir liudytojo R. S. parodymai, jog A. T. sakė, kad įspėjo vairuotoją. Tuo labiau, kad automobilyje buvęs kitas pareigūnas liudytojas T. B. tik samprotauja, kad A. T. „turėjo įspėti“ (t.1, b.l. 20-27, 155-160).

Įvertinęs pareigūnų garso įrašo turinį, prieštaringą liudytojo T. B. poziciją („turėjo įspėti“), jo bei pareigūno R. S. suinteresuotumą palaikyti bendradarbio A. T. poziciją, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad vairuotojas buvo (kaip teigiama kaltinime) įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją. Šioje dalyje kaltinime B. Z. dėstomos aplinkybės nepasitvirtino. Pažymėtina, kad pareigūnas A. T. po pokalbio su vairuotoju kitiems pareigūnams neteigė, kad jį buvo bandyta papirkti, kad jis įspėjo vairuotoją, priešingai jis piktinosi vairuotojo nesutikimu su jam inkriminuotais KET pažeidimais, lietuvių kalbos nežinojimu, atsisakymu pripažinti du pažeidimus bei pasirašyti protokolą (<...“ Su niekuo nesutinka. Koroče su advokatais ....“> <...“Sako be advokato aš ten nieko neaiškinsiu ...ten žinai ir taip toliau...> ( t.1, b.l.157). Taigi pareigūnas A. T. po pokalbio su vairuotoju neakcentuoja bendradarbiams, kad jam būtų buvęs siūlomas kyšis ir prašoma nevykdyti pareigos – nerašyti protokolo.

Iš byloje surinktų ir teismo patikrintų duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis B. Z. sutiko su vienu padarytu pažeidimu (stovėjimu draudžiamojoje vietoje), samprotavo apie tai, kad tai nėra didelis pažeidimas, kad pastebėjęs pareigūnus jis iš karto pašalino jį, t.y. išvažiavo, kad kitų pažeidimų nepadarė, todėl mano, jog būtų pakankama apsiriboti įspėjimu, kaip tai daroma prie oro uosto Latvijoje, arba nedidele bauda. Tačiau jis kategoriškai nesutiko su jam inkriminuojamais dar dviem pažeidimais, todėl nesutiko pasirašyti protokolo. Būtent tai - nesutikimas su dar dviem pažeidimais, atsisakymas pasirašyti protokolą - ir buvo itin ilgo (49 minučių trukmės, t.1, b.l.125) pareigūno A. T., o vėliau ir kitų pareigūnų T. B. bei R. S. bendravimo pagrindas. Iš pokalbio įrašo - policijos pareigūnas T. B.: „Iš kiekvienos padėties yra įvairios išeitys. Yra lengvos, yra sudėtingos. Čia, kaip sakoma, žmogaus pasirinkimas, nu jest že sposoby kak čeloveka nakazat“ [yra gi būdai kaip nubausti žmogų]. Pareigūnas A. T. piktinasi situacija ir abejones išreiškia kolegoms tokia svarstymo forma: „N...(necenzūrinis žodis) jį už kyšį p..... (necenzūrinis žodis)? Gal jį už kyšį p... (necenzūrinis žodis) į komisariatą?“... “Su niekuo nesutinka“ (t.1, b.l.157) „A man p.....Aš su juo nežaisiu, jei atsisakys šaukimą, n... (necenzūrinis žodis) “ (b.l.159).

Kaltinime nurodoma, kad B. Z. už pareigūnų neveikimą, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, savo automobilyje ir vėliau prie pareigūnų automobilio tiesiogiai - žodine forma siūlė pareigūnams (A. T., T. B., R. S.) pinigų kavai - apie 20 eurų dydžio kyšį (t.1, b.l.90). Liudytojai T. B. ir R. S. tyrimo eigoje bei teisme neparodė, kad kaltinamasis prie tarnybinio automobilio būtų prašęs jų nerašyti jam protokolo, būtų siūlęs jiems kyšį už tokį neveikimo būdą. To nėra ir pokalbio garso įraše. Kaltinamasis neigia siūlęs savo automobilyje kyšį priėjusiam pareigūnui A. T., prašęs nerašyti protokolo. Pareigūnas A. T., grįžęs po pokalbio su juo į tarnybinį automobilį to momento neakcentuoja, piktinasi kolegoms dėl vairuotojo nesutikimo su pažeidimais, galimų problemų surašant protokolą užsieniečiui (<... Pavyzdžiui būtų dabar nagrinėjama vietoje, aš jam išnagrinėčiau. Kaip man jį iškviest, šaukimą jam reikia rašyt ?..“). Pareigūnas T. B. pataria: „Arba jeigu nori sau mažiau galavalomkės [galvos sukimo] p... (necenzūrinis žodis) jam nurodymą ir viskas...>“ (t.1, b.l.156). Taigi, kalbama ne apie kyšio siūlymą ir neva buvusį įspėjimą dėl atsakomybės vairuotojui, tačiau apie problemas su pažeidimo įforminimu vairuotojui - užsieniečiui nesutinkant su pažeidimais. Kita vertus, kuomet kaltinamasis priėjo prie tarnybinio automobilio, kuriame buvo trys pareigūnai, kalbos (kaip nurodoma kaltinime) apie siūlymą nerašyti protokolo būti realiai jau negalėjo, kadangi jis buvo jau surašytas ir pareigūnai siūlė vairuotojui jį pasirašyti, pasiaiškinti ir susipažinti su data, kada paskirtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas (t.1, b.l.22-23). Tokiu būdu, siūlymo duoti kyšį už protokolo nesurašymą nebuvo, o ir protokolas jau buvo surašytas. Kaltinamasis atsisakė jį pasirašyti.

Kaltinamasis B. Z. neneigia, kad prie tarnybinio automobilio kalbėjo su pareigūnais, aiškino jiems, kad jie pasielgė neteisingai, nes negalėjo jo apkaltinti trijų pažeidimų padarymu, jeigu jis padarė tik vieną, o už padarytą pažeidimą galėtų jį tik įspėti, kad vyko pokalbis apie galimos baudos dydį. Pažymėtina, kad vairuotojas aiškina ir apie galimybę sumokėti baudą vietoje (...< A znajete skolka mne vypisali?“> [ Ar žinote, kiek man išrašėte?] (t.1, b.l.25). Pažymėtina, kad B. Z. sulaikymo metu pas jį buvo rasti 24 eurai grynųjų pinigų (t.1, b.l. 72), tačiau jis nei karto šių pinigų policijos pareigūnams nedemonstravo, nesiūlė paimti, net nenurodė, juos turintis. Šią aplinkybę patvirtina ir policijos pareigūnų pokalbio A. T. grįžus į automobilį po bendravimo su vairuotoju turinys, kuomet pareigūnas T. B. klausia A. T. „Davė pinigų?“, o šis atsako „Nedavė“ (t. 1, b.l. 157).

Asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai siūlo valstybės tarnautojui duoti kyšį, turi tai aiškiai suvokti. Tai negali būti bendro pobūdžio samprotavimai, kaip jis galėtų elgtis esant tam tikroms aplinkybėms. Taip pat teismas pabrėžia, kad tarnautojai (ar jiems prilyginti asmenys) negali provokuoti asmens tokiems veiksmams, siūlymams.

Šios bylos duomenimis gi nustatyta, kad kuomet prie tarnybinio automobilio vairuotojas atsisakė pasirašyti protokolą, aiškino, kad skuba, nes rytoj turi laikyti egzaminą, jam buvo pasakyta, kad jis turėtų vykti į komisariatą (ko vairuotojas viso pokalbio metu neatsisakė), o vėliau A. T. tris kartus klausė jo, kam jis norėjo duoti kavai (...< komu vy na kofe choteli dat? [kam jūs norėjote kavai duoti?]) , kaltinamasis atsakė, kad jie nesupranta, ką pareigūnai prigalvojo (...<ja neznaju što vi pridumivajete>... [aš nežinau, ką jūs čia išsigalvojate]) , dar jis nurodė pareigūnams, jog jaučia nuo jų agresiją, pavojų ( ...< ja vot ot vas čiuvstvuju apastnost“. Agresiju, apastnost...> [Aš va nuo jūsų jaučiu pavojų. Agresiją, pavojų]. (t.1, b.l.25).

Pažymėtina, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę už papirkimą pagal BK 227 straipsnį, be kitų aplinkybių, konstatuotina, kad pažadas duoti kyšį turi būti realus. Tai turi suprasti ir kyšį siūlantis asmuo, ir tas asmuo, kuriam kyšis siūlomas. Tuo tarpu ir pats kaltinamasis, ir parodymus davę policininkai parodė, kad vairuotojas samprotavo apie Latvijos praktiką dėl baudų mokėjimo už pažeidimus arba galimybę apsiriboti netgi įspėjimu už jo įvykdytą vieną ir nedidelį KET pažeidimą. Vairuotojas pasisakė ir apie tai, kad galėtų atsidėkoti pareigūnams, galėtų duoti 20 eurų, kavai ne kavai, ir važiuoti toliau (t.1, b.l.26). Pažymėtina, kad savo frazėje jis vartoja tariamąją nuosaką („dal by 20 evra“ [duočiau 20 eurų]), išsakydamas tik neapibrėžtą, į ateitį nukreiptą tikimybę. Tačiau tokie bendro pobūdžio vairuotojo samprotavimai, jog jis galėtų ir atsidėkoti pareigūnams, kad taip daroma Latvijoje, jau po to, kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kai jis ginčijo dviejų jam inkriminuojamų pažeidimų padarymą ir tam tikro konflikto dėl protokolo nepasirašymo su pareigūnais situacijoje aiškino, kad jie yra agresyvūs, o jis skuba, negali būti vertinami kaip realus pasiūlymas duoti pareigūnams kyšį. Tokie kaltinamojo samprotavimai daugiau panašūs į šio asmens emocijų proveržį. Tuo labiau, kad jis yra dirbęs Latvijos policijoje, kaip seka iš garso įrašo, mandagiai kreipėsi į pareigūnus. Ir dar: tokius žodžius, samprotavimus jis, kaip matyti iš garso įrašo, pasakė tuomet, kai ne kartą buvo provokuojančiai paklaustas pareigūno A. T.: „...< komu vy na kofe choteli dat?“ (kam jūs kavai nuorėjote duoti ?)“

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą teismui kyla abejonių dėl liudytojų, policininkų A. T., T. B., R. S. parodymų patikimumo. Kaltinamasis teigia, kad nesuprato pareigūnų elgesio po to, kai jis pasišalino iš draudžiamos stovėti vietos, aiškina apie jų agresyvumą, nurodo, kad „žmogiškai viskas neteisinga“ (t.1, b.l.23). Vertindamas bylos įrodymus, garso įrašą, kurį pateikė tyrimui pareigūnas A. T. (t.1, b.l.155, 20-27, 156-160), kaltinamojo B. Z. parodymus, administracinio teisės pažeidimo medžiagą (t.1, b.l. 120-124) teismas konstatuoja, kad šis pareigūnų veiklos epizodas neparodo, kad jų veikla, atskleidžiant asmens administracinį teisės pažeidimą būtų buvusi grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėmis, humanizmo bei teisėtumo principais. Bylos duomenimis nustatyta, kad užsieniečiui nebuvo leista naudotis vertėjo paslaugomis, kad buvo bendraujama rusų kalba, nors procesiniai dokumentai surašomi tik valstybine kalba. Pareigūnai aiškina, kad nestabdė vietoje vairuotojo automobilio Rodūnios kelias gt.2, Vilniuje, nes nenorėjo toje vietoje trukdyti eismui. Tai yra pareigūnų kompetencija. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Dariaus ir Girėno gatvėje automobilis BMW 525 buvo sustabdytas pravažiavęs apie 600-700 metrų (t.1, b.l.125). Atsižvelgiant į pareigūnų aiškinimus, jog vairuotojas pravažiavo pro jų automobilį naudodamasis telefonu bei neprisisegęs saugos diržo, teismui kyla abejonės, kodėl tokie galimi pažeidimai nebuvo užkardomi anksčiau, kodėl iš karto vairuotojas nebuvo stabdomas, nes tokie jo veiksmai ne tik pažeidžia KET reikalavimus, bet ir pavojingi pačiam vairuotojui. Pareigūnų aiškinimai, kad vietoje to nedarė, nes tai sutrikdytų eismą, teismo manymu, nėra įtikinami. Apklaustas pareigūnas R. S. aiškina, jog A. T. grįžęs į tarnybinį automobilį sakė, jog įspėjo vairuotoją dėl galimos atsakomybės už kyšio siūlymą, garso įraše tokio pokalbio užfiksuota nėra. Tuo tarpu kitas pareigūnas liudytojas T. B. parodo, kad vairuotojas „turėjo būti įspėtas“. Kaltinamasis B. Z. aiškina, kad pareigūnas A. T. iš karto turėjo nepagrįstų pretenzijų dėl draudimo sutarties galiojimo termino. Jo parodymus šioje dalyje patvirtina pareigūno A. T. įrašyti žodžiai tarnybiniame automobilyje (pareigūno A. T. klausimas, adresuotas T. B.) : „Gal man įrašyti, kad draudimo jisai man nepateikė? Viskas, ane?“ (t.14, b.l.159). Nors tokius žodžius posėdyje pareigūnas A. T. teisino tuo, kad negalėjo patikrinti duomenų bazėje šios sutarties galiojimo termino, teismas abejoja tokių liudytojo parodymų patikimumu, nes klausimas jo buvo visiškai kitas, t.y. pagal klausimo formuluotę jis svarstė, ar nepatraukti vairuotoją atsakomybėn už tokio dokumento nepateikimą, o tai būtų vertinama kaip visiškai kitas KET reikalavimų nesilaikymas.

Pareigūno A. T. ikiteisminiam tyrimui pateiktas pokalbių tarnybiniame automobilyje garso įrašas (t.1, b.l.19) byloja apie tai, kad policijos pareigūnai nesilaikė policijos veiklos principų, asmens teisių apsaugos ir teisėtumo: “Arba jei nori sau mažiau galavalomkės, p... (necenzūrinis žodis) jam nurodymą ir viskas“ (t.1, b.l. 156),...“Už vieną surašyk ir viskas“...“Galu gale koks latviui skirtumas, kokia ten gatvė...“ (t.1, b.l.159)...“Ar jis durnas b...(necenzūrinis žodis), į....( necenzūrinis žodis) nutarimą vietoje ir vairuotų laimingas“ (t.1, b.l.159).

Įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog bylos duomenimis neįrodyta, kad vairuotojo B. Z. tyčia buvo nukreipta papirkti pareigūnus. Policijos pareigūnų aiškinimai, kad kaltinamojo pasakyti žodžiai, jog jis galėtų atsidėkoti, duoti pinigų kavai, duoti 20 eurų ir važiuoti (šie žodžiai pasakyti jau po protokolo surašymo), t.y. kaip potencialiai jis galėtų galimai elgtis, vairuotojo aiškus nesutikimas su jam inkriminuojamais pažeidimais, nepatvirtina jo tyčios realiai siūlant kyšį ir siekiant papirkti pareigūną (-us) už neveikimą jo naudai, protokolo nesurašymą. Šioje vietoje teismas pažymi ir tai, kad liudytojas T. B. pokalbyje taip pat pasisako, jog vairuotojui sutikus su pažeidimu jam būtų surašytas nutarimas ir jis galėtų važiuoti toliau. Buvo kalbama ir apie administracinio nurodymo surašymo galimybę (b.l. 25): „Jesli vy soglasilis s naruszenijem, my vipisali štraf“ (jei jūs sutiktumėt su pažeidimu, mes išrašytume baudą“). Pažymėtina ir tai, kad žodžius „duočiau 20 eurų ir važiuočiau toliau“ kaltinamasis pasako po to, kai keletą kartų buvo perklaustas pareigūno A. T.: „komu vy na kofe choteli dat?“ (iš rusų kalbos :“ kam Jūs kavai norėjote duoti?“) (b.l. 23).

Reikia įvertinti ir situaciją, kuomet vairuotojas aiškina, kad pripažįsta pažeidimą, kad jis iš karto pašalino pažeidimą, nuvažiavo, kad skuba, mokosi lakūnų rengimo centre ir rytoj turi egzaminą. Negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu ir kaltinamojo žodžiai, jo samprotavimai apie tai, kad jis atsidėkoja Latvijoje ir Lietuvoje policininkams, ir kad Estijoje yra kitaip (b.l. 26).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti; kasacinės nutartys baudžiamojoje bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, B. Z. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

B. Z., nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d., išteisinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.