Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. K. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. AM-SIAN-55264287-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 25 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas V. K. A. K. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. AM-SIAN-55264287-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 14 dalį dėl to, kad 2016 m. vasario 29 d. 11.10 val. (duomenys neskelbtini), neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. K. laiko sukauptas atliekas metalo laužą, plastiką, naudojimui netinkamas automobilines padangas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones už žemės sklypo ribų. Teritorija, kurioje kaupiamos atliekos, yra valstybinė žemė, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos teritorija. A. K. minėtas atliekas kaupia neturėdamas tokiai veiklai leidimo. Kaupdamas atliekas jų nerūšiuoja pagal atliekų pobūdį ir rūšį, neužtikrina, kad kaupiamos atliekos nekeltų neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai, atliekos maišomos su kitomis atliekomis, saugomos nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklėse numatytų terminų.

2016 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas A. K. skundas, kuriame jis, nesutikdamas su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto nutarimu, prašo jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad jis nesutinka su bauda, nes gamtos neužteršė, bet ją švarino, o jo individuali veikla yra antrinių žaliavų surinkimas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pateiktame atsiliepime į A. K. skundą nurodė, kad A. K. paskirta nuobauda yra teisėta ir nėra pagrindo A. K. skunde pateiktais motyvais bylą nutraukti. Taip pat nurodė, jog A. K. savo veikla pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 6 p. - atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; 12 p. - siekiant palengvinti atliekų apdorojimą, atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis; 17 p. - pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas - ne ilgiau kaip vienerius metus, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip ir 20 p. - atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui - reikalavimus.

Pareiškėjas A. K. teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad užsiima individualia veikla, parsiveža atliekas, jas rūšiuoja. Savo žemės neturi, todėl naudojasi valstybine žeme. Prašė savivaldybės išnuomoti, bet nenuomoja. Čia žemės naudojimo klausimas, o ne dėl taršos. Kieme irgi terštų, ne tik už tvoros. Tai ne gamtos apsaugos tarnybos klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba jam surašė protokolą, kad naudojasi valstybine žeme. Dar nežino, koks sprendimas priimtas. Valstybine žeme naudojasi pagrįstai, nes ją tvarko. Nuotraukose matomi daiktai, sukrauti valstybinėje žemėje. Elgiasi tinkamai, nes atliekas rūšiuoja, tokia jo veikla. Surenka atliekas nuo valstybinių žemių, laukų, griovių, miškų, pievų. Jam uždėjo baudą, jis su ja nesutinka, nesutinka ir su pažeidimo padarymu. Jam sakė pripažinti pažeidimą, tuomet skirs įspėjimą, tačiau skyrė baudą. Pažeidimo nepripažįsta. Nepažeidė atliekų tvarkymo taisyklių, atliekas turi vienur ar kitur dėti. Tie daiktai, kurie nuotraukose, dar nėra surūšiuoti. Metalo kainos krito, parduoti neapsimokėjo. Atliekos dar nepašalintos, bet šalina. Šioje teritorijoje yra mediena, metalo atliekos, padangos, kurios dar tinkamos naudoti. Padangų nespėjo įsinešti į kiemą. Nebespėjo tvarkyti. Yra plastiko. Šiukšlės surinktos ir išvežtos. Teritorijoje yra eksploatuoti netinkamų automobilių, jie dar nepašalinti. Ji su atliekomis užima 4-5 arus valstybinės žemės. Ta žeme naudojasi visą laiką, kiek ten gyvena, jau ilgą laiko tarpą. Palei tvorą vedė elektros kabelį, reikėjo visą pakraštį atkraustyti, tai dar sumaišė, sugaišo laiko. Atliekos dar nerūšiuotos. Imasi priemonių dėl neigiamo poveikio aplinkai sumažinimo, tvarko, išveža šiukšles, priduoda metalą. Jei jį bando privesti prie bankroto, tai nuo to nebus niekam geriau. Atliekos šiuo metu yra susimaišiusios. Žino atliekų tvarkymo taisykles, jų laikosi. Atliekų saugojimo terminų laikytis neįmanoma, nes vyksta nenutrūkstamas procesas: vienas išveži, kitas parveži. Neturi su savimi dokumento, kad atliekas pridavė. Fiziškai nepajėgė pašalinti atliekų iki gegužės 1 d. Kaip išeina, taip daro. Ne visada išeina iš karto surūšiuoti atliekas. Parsiveža, padeda, po to rūšiuoja. Rūšiuoja atliekas ne iš karto. Nuolat važiuoja parsivežti naujų atliekų, kai turi laiko, jei niekur nevažiuoja, pradeda rūšiuoti. Vienam sunku viską suspėti. Žinojo, kad teritorija yra valstybės žemė. Šiandien individualios veiklos pažyma yra galiojanti. Dėl taršos leidimo nesikreipė, nesakė, kad reikia. Nežinojo, kad reikia gauti leidimą, nes nieko neteršia. Su privalomuoju nurodymu susipažino, bet fiziškai nespėjo įvykdyti. Nesikreipė dėl termino pratęsimo. Yra daug visokių terminų, vykdo kitus nurodymus, neprisimena visų terminų. Pats nori susitvarkyti. Atliekas laikydavo įvairiai, vienas trumpiau, kitas ilgiau. Trijų dienų termino nesilaikė, tai fiziškai neįmanoma.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad buvo gautas skundas, jog sandėliuojamos atliekos. Vasario 29 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad valstybės žemėje renkamos atliekos, nesilaiko nurodymų. Buvo duotas nurodymas sutvarkyti atliekas, tačiau neįvykdė. Asmuo nesikreipė dėl nustatyto termino pratęsimo. Dalį atliekų asmuo laiko savo kieme, dalį savivaldybės žemėje. Sakė, kad atliekas laiko savivaldybės žemėje, nes neturi savo žemės. Parodė individualios veiklos pažymą, bet ta pažyma jam nesuteikia teisės atliekų sandėliavimui, kadangi jis neturi aplinkos taršos leidimo. Taršos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Turi būti patalpos, stogo danga. Toje vietoje taršos leidimas išduotas nebūtų. Asmuo nesikreipė dėl leidimo. Nežino, ar A. K. individualios veiklos pažyma vis dar galioja. Šiuo atveju A. K. gali tik surinkti ir transportuoti atliekas iki atliekų tvarkytojų. Saugoti, rūšiuoti jis negali. Asmuo nesiregistravo atliekų tvarkytojų registre. Toje teritorijoje buvo elektronikos atliekų, nenaudojamų transporto priemonių, buitinių atliekų, metalo, plastiko atliekų, kitų pavojingų atliekų. Atliekos nebuvo pradėtos rūšiuoti. Nežino, koks plotas valstybės žemės buvo užimtas, nematavo. Asmuo pažeidė atliekų tvarkymo taisykles, kadangi turėjo atliekas rūšiuoti. Jei renka atliekas, pažeidžia taršos leidimo taisykles. Jei valdose susidaro atliekos, jas reikia rūšiuoti. Skundai buvo gauti ne kartą, nežino, kaip buvo nustatyta, kad ten savivaldybės žemė. A. K. nesiėmė jokių priemonių neigiamo poveikio aplinkai sumažinti. Negali rinkti ir ilgiau kaip 3 dienas laikyti atliekų. Jei nori atlikti paslaugas, turi būti užsiregistravęs atliekų tvarkytojų registre. Šiukšlių neišvežė ilgiau kaip 3 dienas. Bendro naudojimo žemėje atliekų kaupti negalima.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad buvo gautas skundas dėl sukauptų atliekų. Nustatė, kad pas A. K. valstybinėje žemėje laikomos atliekos: nenaudojamos transporto priemonės, metalas, stiklas. Asmuo pripažino, kad atliekas laiko valstybinėje žemėje, skyrė jam baudą. Jis sutiko, kad atliekos yra būtent valstybinėje žemėje. Buvo buitinės atliekos, metalas, stiklas, netinkamos naudoti transporto priemonės. Atliekos buvo nerūšiuotos. Sandėliuojama gal 10 kv. metrų plote. Leidimo asmuo neturi, nors reikia turėti taršos leidimą. Leidimas nebuvo išduotas, nežino, ar jis kreipėsi dėl leidimo. Pažeidė atliekų tvarkymo reikalavimus: surinkimą, rūšiavimą, neturėjo taršos leidimo. Taršos leidimas suteiktų teisę verstis atliekų surinkimu. Pagal individualią pažymą asmuo negali sandėliuoti atliekų, jų kaupti be taršos leidimo. Kovo 1 d. surašė nurodymą. Pranešimo apie įvykdytą nurodymą negavo. Asmuo nepateikė jokių dokumentų, kad atliekos išvežtos. Dėl termino pratęsimo nesikreipė. Terminai šiai dienai yra praleisti. Priemonių dėl pavojaus aplinkai sumažinimo nesiėmė. Turėjo atliekas perduoti atliekų tvarkytojui, padaryti konteinerius atliekoms. Taršos leidimas išduodamas visoms atliekoms. Apie chemiją nekalba.

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

ATPK 51³ straipsnio 14 dalis nustato atsakomybę už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla ir užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-79-350/2016)

Nagrinėjamoje byloje A. K. pripažino, jog valstybinėje žemėje laiko medieną, metalą, padangas, plastiką, eksploatuoti netinkamus automobilius ir kitas atliekas, tačiau A. K. aiškino, jog užsiima individualia atliekų tvarkymo veikla ir gamtos neteršia, o priešingai – ją valo. Taip pat teigė, jog dėl taršos leidimo išdavimo niekur nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia, žino atliekų tvarkymo taisykles ir jų laikosi, tik nesilaiko atliekų saugojimo terminų, nes fiziškai nespėja, taip pat jų nerūšiuoja. Kaip matyti iš A. K. paaiškinimo, ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog A. K. renka ir kaupia atliekas, byloje nėra, tačiau jis nurodo, jog turi teisę vykdyti atliekų surinkimo, kaupimo ir rūšiavimo veiklą. Teisminio nagrinėjimo metu A. K. teismui pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pažyma), kurioje nurodyta, kad A. K. vykdo prekybą ir kitą aptarnavimo veiklą (antrinių žaliavų surinkimą). Tačiau liudytoju teisme apklaustas V. G. parodė, jog A. K. turima individualios veiklos vykdymo pažyma nesuteikia teisės atliekų sandėliavimui, kadangi jis neturi aplinkos taršos leidimo, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, atliekų sandėliavimui turi būti specialiai pritaikytos patalpos su stogu, turėdamas tokią pažymą A. K. gali tik surinkti ir transportuoti atliekas iki atliekų tvarkytojų, tuo tarpu saugoti, rūšiuoti atliekų A. K. negali. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad A. K. yra neįsiregistravęs atliekų tvarkytojų registre, o tai yra būtina sąlyga norint atlikti paslaugas. Liudytojas V. G. teisme taip pat papildė V. G. parodymus ir nurodė, jog reikalingas taršos leidimas, pagal individualią pažymą be taršos leidimo asmuo negali sandėliuoti atliekų ir jų kaupti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats A. K. teismui pripažino, jog jis dėl taršos leidimo nesikreipė ir jo neturi, jokiuose registruose nėra įsiregistravęs.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių 31 bei 40 punktus atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veiklą gali vykdyti įmonės, įregistruotos į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą, be to, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, turi gauti leidimus (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-942-2016). Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. tokio leidimo neturėjo. Dar daugiau, to paties Atliekų tvarkymo įstatymo 6¹ straipsnyje nurodyta, jog atliekų tvarkytojų valstybės registro objektai yra: 1) atliekas surenkančios ir vežančios įmonės; 2) atliekas apdorojančios įmonės; 3) prekiautojai atliekomis ir tarpininkai; 4) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus. Be to, Atliekų tvarkymo taisyklių 21 punkte nurodyta, jog įmonės, užsiimančios atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, bei įmonės, kitų įmonių pavedimu organizuojančios atliekų naudojimą ar šalinimą, tarp jų – atliekas importuojančios ir eksportuojančios įmonės, turi būti įregistruotos Atliekas tvarkančių įmonių registre. Taigi, nors A. K. individualios veikos vykdymo pažymoje yra nurodyta, kad jis vykdo antrinių žaliavų surinkimą, tačiau neįsiregistravęs į atliekų tvarkytojų registrą, negavęs leidimo, jis pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokios veiklos vykdyti negali.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinimas A. K. yra suformuluotas dėl atliekų laikymo, surinkimo, neturint teisės užsiimti tokia veikla. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 6 d. nurodyta, jog atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, o Atliekų tvarkymo taisyklių 3 p. nurodo, jog antrinės žaliavos – naudoti tinkamos atliekos. Liudytojai V. G. ir V. G. nurodė, jog A. K. atliekomis užverstoje teritorijoje buvo elektronikos atliekų, nenaudojamų transporto priemonių, buitinių atliekų, metalo, plastiko atliekų, padangų ir kitų atliekų, t. y. ne tik antrinių žaliavų. Be to, tokius parodymus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Dar daugiau, A. K. turimoje pažymoje nurodyta, jog jis gali užsiimti antrinių žaliavų, t.y. naudoti tinkamų atliekų, surinkimu. Atliekų tvarkymo taisyklėse surinkimas apibrėžtas kaip atliekų surinkimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas su tikslu jas pervežti. Tuo tarpu iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. ne tik surenka, bet ir išveža, kaupia atliekas, kai tokio leidimo nėra įgijęs.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti V. G. ir V. G. teigė, jog atliekų laikymui yra reikalingas taršos leidimas. Asmenų, kuriems suteikti taršos leidimai sąrašas yra viešai skelbiamas aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje. Teismas, patikrinęs informaciją aplinkos apsaugos agentūros puslapyje (http://gamta.lt/cms/index?rubricId=bf6cedfb-15ab-41d0-9495-bd6be40c9f5c), nustatė, jog A. K. nurodytame sąraše nėra, todėl konstatuotina, kad jis galiojančio taršos leidimo neturi.

Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, jog atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Atliekų tvarkymo taisyklių 6 p. nurodyta, jog atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, tų pačių taisyklių 12 p. nurodyta, jog siekiant palengvinti atliekų apdorojimą, atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Taip pat pažymėtina, jog taisyklių 20 punktas numato, jog atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Nagrinėjamoje byloje A. K. teigė, jog atliekas jis rūšiuoja, tačiau ne visada spėja tai padaryti, taip pat pripažino, kad pažeidimo fiksavimo metu atliekos surūšiuotos nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai, byloje esančios fotonuotraukos, patikrinimo aktas Nr. 80. Esant tokių faktinių aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, jog A. K. turimų atliekų nerūšiavo ir taip pažeidė aukščiau nurodytas teisės normas.

Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius paminėtą pažeidimą. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad A. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais.

Sprendžiant klausimą dėl A. K. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos dydžio.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu iš skundžiamo nutarimo matoma, jog nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes: jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 51³ str. 14 d. nurodyta, kad pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų. Iš institucijos nutarimo matyti, kad A. K. buvo paskirta 290 eurų bauda, t. y. vos vienu euru didesnė nei minimali bauda. Skiriant nuobaudą A. K., buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jog jis gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Nutarimo priėmimo metu nebuvo nustatyta nei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui (A. K.) registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus spendimus matyti, jog A. K. už administracinius teisės pažeidimus yra baustas begalę kartų, pažeidimus daro nuolatos. Dar daugiau, 2015-03-12 A. K. padarė ATPK 51¹¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Galutinis teismo sprendimas minėjoje byloje priimtas 2015-10-20, bauda sumokėta 2015-12-22. Šioje byloje administracinės teisės pažeidimas nustatytas 2016-02-29, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo nuobaudos už pažeidimo, numatyto ATPK 51¹¹ str. 1 d., paskyrimą. Administraciniai teisės pažeidimai, esantys ATPK 51³ str. ir 51¹¹ str., yra tame pačiame ATPK skyriuje, todėl yra priskiriami tos pačios rūšies pažeidimams. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, A. K. nutarimo surašymo metu privalėjo būti įrašyta ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodant, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – lot. non reformatio in peius) (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013). Todėl esant išanalizuotoms aplinkybėms, teismas spendžia, kad nuobauda A. K. paskirta pagrįstai, įvertinus faktines įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. AM-SIAN-55264287-16 paliktinas nepakeistas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. K. skundo netenkinti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. AM-SIAN-55264287-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.