- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-25
- Bylos Nr.
- ATP-331-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01345-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. K. ir jo atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2016 m. kovo 25 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialisto nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ str. 14 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 290 Eur bauda. A. K. nubaustas už tai, jog 2016 m. vasario 29 d. 11.10 val. (duomenys neskelbtini), neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis laiko sukauptas atliekas – metalo laužą, plastiką, naudojimui netinkamas automobilines padangas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones, už žemės sklypo ribų. Teritorija, kurioje kaupiamos atliekos, yra valstybinė žemė, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos teritorija. A. K. minėtas atliekas kaupia neturėdamas tokiai veiklai leidimo. Kaupdamas atliekas jų nerūšiuoja pagal atliekų pobūdį ir rūšį, neužtikrina, kad kaupiamos atliekos nekeltų neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai, atliekos maišomos su kitomis atliekomis, saugomos nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklėse numatytų terminų.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi A. K. skundas netenkintas ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialisto 2016 m. kovo 25 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Nutartyje teismas konstatavo, kad A. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 51³ str. 14 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kadangi jis turimų atliekų nerūšiavo ir taip pažeidė atliekų tvarkymo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. ir jo atstovas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą ir bylą nutraukti A. K. atžvilgiu, nes nėra ATP sudėties.
Nurodo, kad A. K. buvo nepagrįstai nustatyta atsakomybė pagal ATPK 51³ str. 14 d., kuri numato atsakomybę už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla. Pažymi, kad ATPK 51³ str. 14 d. aiškiai nurodyta atsakomybė už veiklą susijusią su atliekomis, tačiau A. K. individuali veikla susijusi su antrinėmis žaliavomis ir, kad tai įrodo jo nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (25.81-19.3)-S 19-197, iš kurios matyti, jog A. K. vykdo prekybą ir kitą aptarnavimo veiklą (antrinių žaliavų surinkimą). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas apibrėžia pagrindines sąvokas tokias, kaip atliekos ir antrinės žaliavos. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 4 p., antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos, o minėto įstatymo 2 str. 6 d. apibrėžia atliekų sąvoką, tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pasak apeliantų, atliekos ir antrinės žaliavos lingvistine prasme yra netapačios sąvokos. Pažymi, kad iš atliekų sąvokos išplaukia išvada, kad tai visos atliekos, kokios gali būti ir netinkamos perdirbimui. O antrinės žaliavos yra tiesiogiai perdirbti tinkamos medžiagos, remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 str., 10 d., 3 p., kuriame nurodoma, kad antrinės žaliavos gali būti <...> popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekos.
Teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas padarė pirminę, nepatvirtintą išvadą, kad pas A. K. yra atliekos. Tačiau Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas nesistengė išsiaiškinti, ar tai tikrai atliekos, o ne antrinės žaliavos, tai nebuvo patvirtinta jokia ekspertize. Teigia, kad A. K. laiko sukauptas atliekas, t. y. metalo laužą, plastiką, eksploatuoti netinkamus automobilius, tačiau visos šios medžiagos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 str., 10 d., 3 p., priskiriamos antrinėms žaliavoms. Todėl mano, kad visi minėti neaiškumai turi būti aiškinami A. K. naudai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. verčiasi individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą, jog tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Parduodamas antrines žaliavas valo aplinką, antrinių žaliavų nekaupia, jas aktyviai tvarko ir parduoda ir tai įrodo pirkimo-pardavimo kvitai Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. K. ir jo atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad A. K. neįsiregistravęs savo veiklos registre ir negavęs leidimo, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali vykdyti tokios veiklos. Pažymi, jog atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan., jog atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Teigia, kad A. K. pripažino, jog pažeidimo fiksavimo metu atliekos surūšiuotos nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje esančios fotonuotraukos, patikrinimo aktas Nr. 80. Pasak departamento direktoriaus, šios faktinės aplinkybė patvirtina faktą, kad A. K. atliekų nerūšiavo.
Motyvuojamoji dalis
A. K. ir jo atstovo advokato A. K. apeliacinis skundas atmestinas
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ str. 14 d.
Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. K. laiko sukauptas atliekas metalo laužą, plastiką, naudojimui netinkamas automobilines padangas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones už žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje, kad šios atliekos nebuvo surūšiuotos pagal atliekų pobūdį ir rūšį, tačiau apeliantas ir jo atstovas nurodo, kad A. K. verčiasi individualia veikla, jis vykdo prekybą ir kitą aptarnavimo veiklą (antrinių žaliavų surinkimą), jog pas jį buvo sukauptos antrinės žaliavos, o ne atliekos, jog A. K. parduodamas antrines žaliavas valo aplinką, antrinių žaliavų nekaupia, jas aktyviai tvarko.
Apylinkės teismas įvertinęs liudytojo V. G. paaiškinimus, kad A. K. gali tik surinkti ir transportuoti atliekas iki atliekų tvarkytojų, tuo tarpu saugoti, rūšiuoti atliekų jis negali, nes neturi aplinkos taršos leidimo, patikrinęs informaciją aplinkos apsaugos agentūros puslapyje ir nustatęs, jog A. K. galiojančio taršos leidimo neturi, pagrįstai konstatavo, jog nors A. K. ir turi Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad jis vykdo antrinių žaliavų surinkimą, tačiau pagal minėtą pažymą jis negali sandėliuoti atliekų ir jų kaupti neįsiregistravęs į atliekų tvarkytojų registrą, negavęs leidimo.
Pažymima, kad antrinės žaliavos – tai atliekos, tinkamos perdirbti, jog iš jų gaminami nauji produktai, jog antrinės žaliavos skirstomos į popieriaus, stiklo, plastiko, metalo ir medienos atliekas. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, patikrinimo akte Nr. 80 užfiksuotų aplinkybių, liudytojų V. G. ir V. G. parodymų, kad A. K. atliekomis užverstoje teritorijoje buvo elektronikos atliekų, nenaudojamų transporto priemonių, buitinių atliekų, metalo, plastiko atliekų, padangų ir kitų atliekų, t. y. ne tik antrinių žaliavų.
Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. K. pagal Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą ne tik vykdo antrinių žaliavų surinkimą, tačiau tas atliekas kaupia neturėdamas tokiai veiklai leidimo, kaupdamas atliekas jų nerūšiuoja pagal atliekų pobūdį ir rūšį, neužtikrina, kad kaupiamos atliekos nekeltų neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai, atliekos maišomos su kitomis atliekomis, saugomos nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklėse numatytų terminų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl A. K. kaltės padarius ATPK 51³ str. 14 d. numatytą pažeidimą yra teisingos.
Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. ir jo atstovo advokato A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.