Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas ( toliau Institucija) 2015 m. spalio 15 d. nutarimu nubaudė A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 51³ straipsnio 14 dalį 578 eurų bauda už tai, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. atlikus neplaninį patikrinimą (patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ) UAB „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, nustatyta, jog bendrovė iš Airijos (duomenys neskelbtini) importavo kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) (atliekų kodas 19 12 12) 2936,44 t. Atliekų tvarkymo apskaitoje fiksuojamas šių atliekų gavimas, sutvarkymas R12 būdu, atliekų susidarymas tuo pačiu atliekų kodu 19 12 12 ir susidariusių atliekų kodu 19 12 12 perdavimas UAB „Š.“. Patikrinimo metu nepateikti importuotų atliekų, kodu 191212, atvežimo į atliekų tvarkymo įrenginį, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, patvirtinantys dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nurodydama, kad atliekos (kodas 191212) buvo sutvarkytos R12 būdu, nors jos nebuvo atvežtos į atliekų tvarkymo įrenginį, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) , atliekas tvarkė vietoje, kuriai nėra išduotas leidimas, todėl tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Nesutikdama su Institucijos nutarimu A. J. jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jos skundas nuvo atmestas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

A. J. Panevėžio apygardos teismui skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, prašo ją bei Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Šioje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios istancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl jos kaltės, nurodydama, kad protokole minimos atliekos, kurių sutvarkymui keliami specialūs reikalavimai, buvo gautos ir sutvarkymui perduotos kitai bendrovei, todėl ji negali atsakyti už kitų subjektų neteisėtus veiksmus, susijusius su perduotų atliekų tvarkymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl A. J. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų išsamiai nekartoja.

Pažeidėjai inkriminuoto ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad atliekų surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla – užtraukia baudą nuo 289 iki 868 eurų.

Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pažeidėjai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį. Minimoje įstatymo normoje įtvirtinta, kad "fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Šios įstatymo normos analizė reiškia, kad įmonė, vykdydama ūkinę veiklą, privalo vadovautis jai išduotu TIPK leidimu, griežtai laikantis jame nustatytų sąlygų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " turi Aplinkos apsaugos agentūros išduotą ir galiojantį leidimą įvežti iš Airijos įmonės nustatytą kiekį atliekų kodu 191212, naudojimo operacijoms R12 atlikti atliekų naudojimo įrenginyje, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys. Taip pat yra duomenys apie tai, kad bendrovei 2015 m. rugpjūčio 26 d. iš Airijoje esančios įmonės laivu buvo siunčiamos dvi siuntos bendro 2936,44 tonų svorio atliekų, kodu 191212, kurios buvo iškrautos Klaipėdoje esančioje kitos įmonės aikštelėje, kad būtų pristatytos į UAB "(duomenys neskelbtini) " sutvarkymui atliekų naudojimo įrenginyje, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, tačiau nurodytu adresu atliekos pristatytos nebuvo, apeliantės teigimu, jos sutvarkymui buvo perduotos kitai įmonei, ką patvirtina ir byloje surinkti duomenys.

Tokiu būdu tiek pačios apeliantės teigimu, tiek ir kitais byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. iš Airijos sutvarkymui siunčiamos atliekos į UAB "(duomenys neskelbtini) " buvo sutvarkytos ne bendrovės turimame TIPK leidime nustatytomis sąlygomis - įrenginyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, o kitoje vietoje, ko neneigia ir pati pažeidėja, todėl A. J. pagrįstai pripažinta kalta pažeidusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, o tuo pačiu ir padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje, todėl ji Institucijos nutarimu buvo nubausta pagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.