Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-01-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-5223-541/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
2YT-5223-541/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-47068-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
B. D.
Kreditorius
SĮ „Susisiekimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5223-541/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47068-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.1.; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolis Vitalis Milevičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateiktame skunde, prašo panaikinti antstolio patvarkymą (2016 m. rugpjūčio 8 d.) dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėja nurodo, jog skundžiamas patvarkymas apriboja jos teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, taigi, skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjos teigimu, valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Taip pat nurodo, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pažymi, kad skundžiamu atveju pagal antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, tuo pažeidžiant CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms (b. l. 4-6).

Antstolis Vitalis Milevičius 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0013/14/00085 pagal 2013 m. lapkričio 20 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60005615/2013 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo iš B. D. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu buvo areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos, esančios Panevėžio pataisos namų sąskaitoje. Antstolio teigimu, nagrinėjamu atveju skolininkei priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų ir jos laikytinos kitomis skolininkės pajamomis, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Pažymėjo, jog atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, o LR bausmių vykdymo kodekse, taip pat remiantis CPK 668, 739 straipsnių normomis, nėra jokio draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra visiškai pagrįsti ir teisėti (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0013/14/00085 duomenimis nustatyta, kad antstolis Vitalis Milevičius vykdo 2013 m. lapkričio 20 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60005615/2013 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės B. D. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (v. b. l. 1, 6). Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis atliko vykdymo veiksmus, nustatė skolininkės buvimo vietą (Panevėžio pataisos namai) (v. b. l. 29) bei 2016 m. rugpjūčio 8 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, jog areštuoja 17,38 Eur skolos ir 89,41 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių Panevėžio pataisos namų sąskaitoje, bei nurodė areštuotas lėšas (iš viso 106,79 Eur) pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 32). Vykdomojoje bylose nėra duomenų, kad iš pareiškėjos lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, būtų išieškotos tam tikros sumos.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pagal antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo. Antstolis tvirtina, jog teisės aktai nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkės lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų, nes jos laikytinos kitomis skolininkės pajamomis.

CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Pažymėtina, jog pareiškėja klaidingai aiškina ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, minėto turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Iš bylos medžiagos matyti, jog šios pareiškėjai B. D. artimųjų pervedamos lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kadangi ir pati pareiškėja yra nurodžiusi, jog šios lėšos yra pervedamos jos artimųjų tam, kad pareiškėja galėtų tenkinti būtiniausius savo poreikius (b. l. 4). Be to, pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, jog jos asmeniniai poreikiai, kuriems skiriamos jai priklausančios lėšos, yra būtini.

Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

Siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjos B. D. sąskaitoje gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolis Vitalis Milevičius nukreipė išieškojimą į pareiškėjai priklausančias lėšas, esančias Panevėžio pataisos namų sąskaitoje (v. b. l. 32). Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Minėta, jog pati pareiškėja yra nurodžiusi, jog šios lėšos yra pervedamos jos artimųjų tam, kad pareiškėja galėtų tenkinti būtiniausius savo poreikius (b. l. 4), todėl CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai B. D. priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, pareiškėjos argumentas, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į šias jam priklausančias lėšas, laikytinas nepagrįstu.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0013/14/00085 ir atlikdamas joje išieškojimą iš pareiškėjai priklausančios sąskaitos, esančios įkalinimo vietos įstaigoje, neveikė ultra vires, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių išieškojimą, sprendimų vykdymą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos B. D. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Jolanta Vėgelienė