Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 106; 106.8; 106.8.1; 113; 113.2; 128; 128.2.

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 15 d.

gavusi pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, D. N., S. A. bei G. N., atstovaujamam įstatyminės atstovės I. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir S. N., miręs (duomenys neskelbtini), pasidalijo 0,8300 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), suformuodami 5 atskirus žemės sklypus, iš kurių S. N. atiteko „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte“ 3228 m² žemės sklypas, pažymėtas Nr. 1, pareiškėjai atiteko žemės sklypai: Nr. 2 – 1098 m² ploto, Nr. 3 - 1515 m² ploto, Nr. 4 - 1300 m² ploto, Nr. 5 - 1159 m² ploto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti, nes jis nenagrinėtinas teisme CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 - 445 str.).

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatymų nustatytoms prielaidoms. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinį reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaujantis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančiomis juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinio teismo praktikoje išskiriami kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar juridinis faktas konkrečiu atveju nustatinėtinas: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-273/2011 ir kt.) Pažymėtina, kad turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės, priešingu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Taigi, teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme.

Iš teismui pateikto pareiškimo turinio bei prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjai G. M. su broliu S. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,8300 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, P. kaime, įgytas 2007 m. paveldėjimo pagrindu. Pareiškėjos iniciatyva 2014-2015 metais Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriuje atliktos šio 0,8300 ha ploto žemės sklypo perdalijimo procedūros, suformuojant penkis atskirus žemės sklypus bei pakeičiant keturių pertvarkytų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Siekdama įregistruoti nuosavybės teises į 4 naujai suprojektuotus atskirus žemės sklypus, pareiškėja pateikė VĮ Registrų centrui prašymą su parengta dokumentacija, tačiau VĮ Registrų centras prašymą atmetė, nes nepateikta notariškai patvirtinta sutartis dėl žemės sklypo padalijimo. Kadangi pareiškėjos brolis S. N., pasirašęs žemės sklypo pasidalijimo projektą, mirė, notariškai patvirtintos sutarties pareiškėja VĮ Registrų centrui pateikti negali, todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Pažymėtina, jog paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Šiuo atveju, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėja nurodė byloje suinteresuotais asmenimis mirusiojo brolio S. N. dvi suaugusias dukras D. N. bei S. A. ir nepilnametį mirusiojo sūnų G. N.. Paveldint pagal įstatymą mirusiojo vaikai – pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pareiškėja nenurodė jokių duomenų apie palikimo, atsiradusio S. N. mirus (duomenys neskelbtini), priėmimą, nes, kaip minėta, visas palikėjo teises ir pareigas perima palikimą priėmę įpėdiniai, kas suteikia pagrindą pareiškėjai - žemės sklypo bendraturtei įgyvendinti savo teisę atidalyti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, sprendžiant šį klausimą su mirusiojo įpėdiniais. Beje, kaip pareiškėjai nurodė VĮ Registrų centras,- pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tuo tarpu Civilinio kodekso 4.80 straipsnis būtent ir reglamentuoja bendraturčio teisę atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas turi būti natūra. Tuo tarpu CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą būtent patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas teismine tvarka, kaip tai numatyta CK 4.80 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinus pareiškėjos G. M. nurodomas aplinkybes bei aukščiau paminėtą įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, jog šiuo atveju bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas negali būti išspręstas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, nes pareiškėja atidalijimo klausimą, sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, turi spręsti su mirusiojo įpėdiniais, o jiems nesutarus,- pateikiant teismui ieškinį, reikalaujant atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 5 d., teismas

nutaria:

Pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.