- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2-261-772/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., K. S., A. J.
- Skolininkas
- R. P., K. S., A. J.
dalyvaujant pareiškėjo bankrutavusios R. P. įmonės atstovui bankroto administratoriaus UAB ,,Algsta“ atstovui direktoriui A. S., suinteresuotam asmeniui V. P. ir jos atstovui advokatui D. Narmontui, neatvykus suinteresuotiems asmenims: skolininkui R. P., K. S. (buv. P.) ir A. J., gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios R. P. įmonės prašymą dėl R. P. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. P., K. S. ir A. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2014-08-12 su prašymu kreipėsi į teismą nurodydamas, kad 2014 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą R. P. įmonei, įmonės kodas 144639011, buv. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Algsta“ (įmonės kodas 302412653, registracijos adresas Kareivių g. 19, Vilnius, buveinės adresas Aušros al. 66A- 22, Šiauliai, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų sąrašo Nr. B-JA093, leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. 152).
Įgaliotu asmeniu paskirtas A. S. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B- FA290).
Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 str. 7 d. l p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Siekiant, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima nukreipti išieškojimą (išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negalimas pagal CPK priedėlį Nr. 2).
Šalies argumentai
Įmonės savininkas R. P. ir jo sutuoktinė V. P. 2014 m. vasario 18 d. nutartimi į R. P. įmonės bankroto bylą įtraukti bendraatsakoviais, tačiau V. P. pateikė atskirtąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-02-18 nutartį toje dalyje, kuria ji įtraukta bendraatsakove bei jos turto areštą. Teigė, kad skundžiama nutartimi nebuvo konstatuota pareiškėjos atsakomybė už sutuoktinio individualios įmonės prievoles. Be to teismas nustatė, kad įmonės savininku yra R. P., dėl ko jis ir turėjo būti įtrauktas atsakovu. Pareiškėja paneigė faktą, kad įmonė yra šeimos verslas ir ji aktyviai dalyvavo įmonės veikloje.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjos V. P. atskirtąjį skundą - panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014-02-18 nutartį toje dalyje, kur ji buvo įtraukta bendraatsakove ir jos turtui taikyta laikinoji apsaugos priemonė. Šie klausimai buvo paskirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014-03-24. Pareiškėja ir bankroto administratorius pateikė papildomus įrodymus, kuriuos teismas įvertinęs, atidėjo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2014-03-31.
Šiaulių apygardos teismas 2014-03-31 nutartimi netenkino bankrutuojančios R. P. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Algsta“ prašymo įtraukti V. P. bendraatsakove R. P. įmonės bankroto byloje ir jos turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi 2014 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad V. P. ir R. P. susituokė (duomenys neskelbtini), o R. P. įmonė įsteigta 1992 m. liepos 23 d. Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės steigimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.). Individualios įmonės savininko teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymas bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ str. 1, 4 d.). Pagal CK 2.50 str. 4 d., jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Individuali įmonė neturi jokio turto atsiskaityti už savo įmonės skolas, todėl už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.
Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles (CK 2.50 str. 4 d.). Pareiškėjas pridėjo VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymas apie R. P. įmonės (į.k.144639011), R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) turtą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis, kuri yra bendra su sutuoktine nenustatyta, nes 35,84 kv.m. butas su 2,12 kv.m. rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992-02-22 V. P. vardu. Kitas V. P. vardu registruotas turtas yra paveldėtas, todėl nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybę. Santuokoje įgytas tik minėtas butas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigė, kad vadovaujantis CK 3.117 str., preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o buto, esančio Gardino g. 35- 4, Šiauliai pirkimo - pardavimo sutartis įregistruota 1992-02-22. Bankroto administratoriui nėra žinomos sąlygos, kad būtų galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.).
CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Taip pat CPK 667 str. 2 d. numato, jog skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Tokiu atveju, kai išieškojimas yra nukreipiamas į skolininko turtą, pats skolininkas ar bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius privalo kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl tokio turto dalies nustatymo.
Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjas teismo prašė:
1. Nustatyti R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalį 35,84 kv. m. buto su 2,12 kv. m. rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Minėtu 35,84 kv. m. buto su 2,12 kv. m. rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Nr.2998-5003-4019:0004 leisti naudotis abiems sutuoktiniams, išskyrus jį įkeisti, parduoti ar perleisti tretiems asmenims.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pakartojo prašymo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai. Galiausia nurodė, kad dėl konkrečios skolininko turto dalies palieka spręsti teismui.
Atsiliepimas
Skolininkas R. P. pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas, kad su pateiktu prašymu nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
Teigė, kad bendros jungtinės nuosavybės su V. P. neturi. Nurodė, kad pareiškėjas yra pripažinęs, jog jungtinės nuosavybės tarp skolininko ir V. P. nėra, kadangi pareikšdamas ieškinį V. P. civilinėje byloje Nr. B2-576-124/2014 jis buvo uždėjęs areštus ant V. P. asmeninės nuosavybės, o tai galima tik tuo atveju, jeigu nėra jungtinės nuosavybės turto, taip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyrius 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas „pažymi, kad individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant - iš sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant - iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.“
Pareiškėjas teismui buvo įrodęs, kad tarp skolininko ir V. P. nėra jungtinės nuosavybės ir teismas tai buvo pripažinęs uždėdamas byloje areštus ant jos asmeninės nuosavybės, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti nuosavybės turto dalį jungtinėje nuosavybėje yra nesąžiningas, kadangi tai yra pakartotinis reikalavimas, nes ant buto, esančio (duomenys neskelbtini), jau buvo uždėtas areštas ir jis teismo buvo panaikintas kaip nepagrįstas.
Skolininkas teigė, kad teismas sprendžia, kada galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Lygios dalys preziumuojamos, jeigu sutuoktiniai bendru sutarimu šį turtą iš abiejų lėšų įsigijo ir tik tuo atveju jeigu nė vienas iš sutuoktinių neturi daugiau teisių nei kitas sutuoktinis. Lygių dalių preziumuoti šiuo atveju negalima, CK 3.123 straipsnis leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. V. P., tuo metu V. J. (jau buvo išsituokusi su J.), butą (duomenys neskelbtini), 1984 m. gavo pagal eilę iš darbovietės (tuometinio Telefono telegrafo stoties - vėliau Telekomas). Skolininkas ir suinteresuotas asmuo susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kurio pusė jam priklausė paveldėjimo teise. Juridiškai santuoka buvo, tačiau faktiškai santuokoje skolininkas ir suinteresuotas asmuo V. P. negyveno, šeimos ūkio nevedė, remontų ginčo bute nedarė, komunalinių mokesčių nemokėjo ir nemoka. Skolininkas vedė iš pareigos, kadangi V. J. (duomenys neskelbtini) jam pagimdė dukterį K. P., tačiau jie kartu negyveno, tai patvirtina ir jo senojo paso registracija 27 puslapyje. Skolininko žiniomis V. J. (P.) butą privatizavo pagal savo investicinius čekius ir turėtas asmenines pinigines lėšas, o skolininkas savo investicinių čekių nėra panaudojęs iki šiol ir nedavė jokių piniginių lėšų, teisę į šį butą turi tik V. J. (P.), kadangi ši teisė jai atsirado dar nuo 1984 metų. Nuo 2006 metų skolininkas registruotas Šiaulių mieste, kaip neturintis pastovios gyvenamosios vietos.
Skolininkas nurodė, kad atkreipia teismo dėmesį dėl pareiškėjo klaidinančių teiginių. Pareiškėjas teigia, kad skolininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Skolininkas teigė, kad ten negyvena, šiuo adresu siunčiamus laiškus jis gauna todėl, kad prašė V. P. juos paimti. Skolininkas laikinai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai gali patvirtinti ir kaimynai. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad „R. P. įmonė“ yra bankrutavusi, tačiau Registrų centre nurodyta, kad įmonė nėra bankrutavusi, o tik bankrutuojanti. Skolininkas taip pat informavo, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotojų UAB „Nostrada“.
Atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, skolininkas teismo prašė: pareiškėjo prašymą atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. P. irgi pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
Pareiškėjas nepagrįstai laiko, jog butas adresu (duomenys neskelbtini) yra V. P. ir R. P. bendroji jungtinė nuosavybė.
Šis butas yra V. P. asmeninė nuosavybė. V. P. šis butas buvo paskirtas 1984 m., pagal eilę iš darbovietės - tuometinio Telefono telegrafo stoties - dabar AB TEO, tuo metu suinteresuoto asmens pavardė buvo J., ji buvo išsituokusi, sūnui buvo 2 metukai. Butas jai buvo paskirtas dar 1984 metais, matyti iš pateikiamo įrašo pase, kur nurodytas butas adresu (duomenys neskelbtini), jau nuo 1984-02-21. 1988 m. gimė dukra K. P. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. P. todėl, kad prieš tai buvo gimusi dukra K. P., bet ji faktiškai su R. P. santuokoje negyveno, bendro ūkio nevedė. R. P. bute adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pateikiamą 1991-12-17 gyvenamosios patalpos orderį Nr. 000891, išduotą V. P. vardu, matyti, kad įregistruoti šioje gyvenamojoje patalpoje 3 asmenys – V. P., jos sūnus A. J., gimęs 1982 m., ir dukra K. P., gimusi 1988 m. R. P. pirmiau minėtame bute ne tik, kad negyveno, bet ir nebuvo registruotas, jis nebuvo šeimos narys. R. P. pareiškimo dėl buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo nerašė, jis niekaip nedalyvavo V. P. įsigyjant butą asmeninės nuosavybės teisėmis. 1992-02-22 ji sudarė buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, pagal ją V. P. šį butą įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis. Buto kaina 11 817 rub., už šį butą ji atsiskaitė asmeniniu turtu - už butą sumokėjo savo investiciniais čekiais bei sumokėjo jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusias pinigines lėšas, butą siekė įsigyti ir įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis. Šioje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad bute įregistruoti 3 šeimos nariai – V. P., jos sūnus J. A. ir jos dukra K. P., tai yra R. P. šeimos nario teisėmis šiame bute negyveno, jis buto įsigyti nesiekė. R. P. prie šio buto pirkimo niekaip neprisidėjo, o jos valia buvo šį butą įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis. V. P. asmeniškai sudarė pirmiau minėtą buto pirkimo - pardavimo sutartį, už butą atsiskaitė asmeniniu turtu. Šis butas viešame registre įregistruotas jos vardu. Šio buto savininke Buto techninės apskaitos byloje nurodyta V. P.
Suinteresuotas asmuo pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2014-03-10 pažymą, kurioje nurodyta, kad jai nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravusi jos dukra K. P. ir V. P.
Kadangi butas V. P. priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis, jokia dalis jame R. P. nepriklauso, CK 3.117 straipsnio 1 dalis netaikytina.
CK 3.117 straipsnio, įskaitant 2 dalį, nuostatos taikytinos, jeigu nustatoma, kad sutuoktiniai turtą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir, pavyzdžiui, dalis to turto buvo apmokėta vieno iš sutuoktinio asmeniniu turtu.
Remiantis išdėstytu, suinteresuotas asmuo V. P. teismo prašė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo prašymą atmesti.
2. Priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas įpareigojant jas išmokėti iš
pareiškėjo administravimui skirtų lėšų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. P. ir jos atstovas pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo pareiškėjo prašymo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo K. S. (buv. P.) teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su prašymu atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesutinka dėl šių priežasčių:
1. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jos motinai V. P. asmeninės nuosavybės teise, kadangi ji minėtą butą įsigijo (tuo metu privatizavo) už savo turėtas asmenines pinigines lėšas ir jai skirtus investicinius čekius. Minėto buto privatizavimo procesą tuo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 1991 m. gegužės 28 d. įstatymas Nr. 1-1374, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ bei kiti teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108, jos motinai V. P. buvo skirti 4 tūkst. rublių, taip pat po 1 tūkst. rublių už du nepilnamečius vaikus (dukrą K. S. (P.) ir jos brolį A. J.), kuriuos ji išleido privatizuodama minėtą butą (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų turtą (investicinius čekius) ji valdė uzurfrukto pagrindais ir vadovaujantis LR Civilinio kodekso 13 straipsniu galėjo sudaryti jų vardu sandorius. 1992-02-22 buto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad bute gyvena K. P. motina V. P., jos brolis A. J. ir K. S. (P.). Iš buto privatizavimo dokumentų taip pat matyti, kad jos tėvas R. P. nedalyvavo privatizavimo procese, neprisidėjo prie buto įsigijimo. Tai patvirtina ir kartu su R. P. 2014-08-19 atsiliepimu teismui pateikta investicinių čekių knygutės kopiją, kurioje matyti, kad jo investiciniai čekiai nebuvo panaudoti.
2. Jos tėvas R. P. niekada nereiškė jokių pretenzijų į minėtą butą, tą jis patvirtina ir savo 2014-08-19 atsiliepime. Minėtame bute adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvas R. P. niekada nebuvo registruotas ir negyveno.
Atsiliepimas
3. Jos tėvas R. P. nevedė bendro ūkio kartu su jos motina V. P., todėl ir nėra sukūręs turto, kurį būtų galima laikyti bendra jungtine nuosavybe. Visus komunalinius bei kitus mokesčius mokėjo bei namų ūkį tvarkė jos motina V. P.. Esant galimybių prie bendro namų ūkio išlaikymo prisidėjo ir jos brolis A. J. bei pati K. S. (P.).
4. Jos tėvas R. P. minėto buto privatizacijos metu gyveno registracijos adresu (duomenys neskelbtini), ir neturėjo teisės dalyvauti privatizavimo procese, kadangi jis turėjo paveldėto nekilnojamojo turto.
Atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, suinteresuotas asmuo K. S. (Patapaitė) teismo prašė:
Atmesti pareiškėjo prašymą, kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismą informavo, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, jos advokatas neatstovaus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. teismui pateiktame atsiliepime nurodė šiuos motyvus.
Šalies argumentai
A. J. su pareiškėjo prašymu dėl turto dalies nustatymo nesutinka, nes R. P. neturėjo ir neturi jokių teisių į butą adresu (duomenys neskelbtini). Jo motina šį butą įsigijo pagal 1992-02-22 pirkimo - pardavimo sutartį už asmenines lėšas bei investicinius čekius. Tačiau faktiškai minėtame bute jie su motina gyveno dar iki minėto sandorio sudarymo, t.y. net nuo 1984 metų.
Šioje sutartyje nurodyta, kad bute įregistruoti 3 šeimos nariai - jo motina V. P., jis ir jo sesuo K. P. (po santuokos sudarymo S.). Šiam butui įsigyti buvo panaudoti ir jam pagal 1991-03-29 Vyriausybės nutarimą Nr. 108 skirti 1 tūkstantis rublių. R. P. prie minėto buto įsigijimo niekuo neprisidėjo, buto privatizavime nedalyvavo, niekada šiame bute nebuvo registruotas ir negyveno, visus komunalinius mokesčius mokėjo motina. R. P. pirmiau minėto buto privatizavimo metu paveldėjimo būdu jau buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis neturėjo ir teisės dalyvauti šio nekilnojamojo daikto privatizavime.
Šalies argumentai
A. J. teismo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir pareiškėjo prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas atmestinas.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos, taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo to momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-487/2011). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007). Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos. Tačiau šį prezumpcija ir nesant nutrauktai santuokai tarp sutuoktinių gali būti paneigta. Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininko sutuoktinė nesutikdama su pareiškėjo prašymu teigė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė ir nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi sutuoktinio indėlio į šios nuosavybės sukūrimą nėra. Teismas sutinka su skolininko sutuoktinės paaiškinimais, kadangi pagal bylos duomenis pastarasis buto įsigijimo momentu nedalyvavo prisidėjusiame gyvenamųjų patalpų privatizavime. Pirmiausia, pareiškėjo skolininkas R. P. nebuvo įtrauktas į ginčo patalpos nuomininkus nei jos suteikimo momentu, nei po to (30-31, 47, 140 b.l.). Antra, prasidėjus gyvenamųjų patalpų privatizacijai ir jas nuomininkams išsiperkant iš valstybės, į valstybės instituciją kreipėsi tik skolininko sutuoktinė V. P.. Nei skolininkas R. P., nei suinteresuotas asmuo V. P. atskiro susitarimo dėl ginčo patalpos įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nėra sudarė (148, 151-152 b.l.). Trečia, suinteresuotas asmuo V. P. už įsigyjamą nuosavybėn gyvenamąją patalpą, mokėjo valstybės jai ir jos nepilnamečiams vaikams išduotais investiciniais čekiais bei grynais pinigais (34-36, 149-150, 163 b.l.). Ketvirta, suinteresuotas asmuo R. P. valstybės jam skirtų investicinių čekių nepanaudojo nei šio, nei kito valstybės turto įsigijimui (48-49 b.l.). Atskirai pažymėtina, kad asmenims skirti investiciniai čekiai buvo asmeninė jų nuosavybė (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2002-05-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-311/2002). Penkta, suinteresuotas asmuo R. P. ilgą laiką savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kitų adresu, kuria ir laikė nuolatine gyvenamąja vieta (47 b.l.). Iš paminėtų juridinių faktų seka, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. P. prie bendros jungtinės nuosavybės sukūrimo, tai yra įsigijant ginčo butą (duomenys neskelbtini), nei darbu, nei piniginėmis lėšomis ir kitaip neprisidėjo. Pastebėtina ir tai, jog nors sutuoktinių santuoka nėra nutraukta arba nėra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, tai irgi nesudaro besąlygiško teisinio pagrindo laikyti, kad sutuoktinių atžvilgiu tuomet taikytina minėta prezumpcija.
Kiekvienu atveju, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais bei materialiosios teisės normomis, sutuoktinių įsigytam turtui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija tik esant tai patvirtinantiems įrodymams. Tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta, jei yra įrodoma, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybei (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Asmens teisė privatizuoti butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą galėjo būti įgyvendinta tik atitikus visas šiame įstatyme numatytas sąlygas. Jeigu butu nuomos teisėmis naudojosi keli pilnamečiai asmenys, privatizuojant butą pirmiausia, turėjo atsirasti teisiniai santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių, kurie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Po to asmuo ar asmenys, nurodyti šiame susitarime, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo - pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, numatytu butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Taigi susitarimo tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo - pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui J. L. dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo; bylos Nr. 3K-3-394/2002. Teismų praktika Nr. 18, p. 14-21).
Suinteresuoto asmens V. P. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji butą (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigijo savo vardu (16 b.l.). Pareiškime apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą Šiaulių miesto valdybai V. P. nurodė, kad ji ir jos nepilnamečiai vaikai yra vieninteliai gyvenamosios patalpos nuomininkai (148 b.l.). Kaip jau minėta pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą kainą sumokėjo suinteresuotas asmuo V. P. (32-33 b.l.). Taigi V. P. valia įsigyti butą asmeninei nuosavybei buvo aiškiai išreikšta. Jeigu, kaip teigia pareiškėjas, V. P. sutuoktinis R. P. buvo buto nuomininkės (V. P.) šeimos nariu, tai jis irgi privalėjo su pardavėju (savivaldybe) sudaryti sandorį dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps buto savininku. Tačiau tokio susitarimo nesant, negalima laikyti, kad R. P. siekė įsigyti ginčo butą.
Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Tačiau šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Kaip jau minėta iš byloje esančių duomenų teismui nėra teisinio pagrindo daryti išvada, kad skolininkas R. P. jau nuo santuokos sudarymo momento buvo nedarbingas ar gaudavo nedideles mėnesines išmokas, kurios neužtikrino minimalaus pragyvenimo lygio, todėl kitas sutuoktinis privalėjo ir dabar privalo teikti pastarajam išlaikymą. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą remti vienam kitą. Tuo pačiu teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad ginčo atveju galima nustatyti ir nelygias sutuoktinių turto dalis.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybes, būtina nurodyti, kurios yra svariausios konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006), taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalijant sutuoktinių turtą. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas tokių faktinių aplinkybių nenustatė, kas irgi sudaro teisinį pagrindą atmesti pareiškėjo patikslintą prašymą (95 b.l.). Be to pareiškimas bylos nagrinėjimo metu irgi nebuvo nuoseklus. Iš pradžių nekėlė reikalavimo dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, o vėliau jau teigė, kad būtin nukrypti ir nustatyti, jog pareiškėjui priklauso 3/4 dalys nurodyto buto (95 b.l.). Galiausiai baigiamojoje kalboje pareiškėjo atstovas jau teigė, kad dėl dalių dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.
Be to pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju dėl esamos skolininko R. P. ir jo įmonės skolos kreditoriams, teismas plačiau nepasisako, kadangi tai nėra pareiškėjo prašymo dalykas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, išaiškino, kad prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, tai yra dėl buto (duomenys neskelbtini). Teismas laiko, kad skolininko sutuoktinė įrodė, jog minėtas butas, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnis numato, kad sutuoktinis gali turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Bylos nagrinėjimo metu skolininkas sutiko, kad sutuoktinės valdomas ginčo butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jis šiandien nelaikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Skolininko sutuoktinei įrodžius, kad jos butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos nuosavybė, o skolininkui tai patvirtinus, jog nurodyta gyvenamoji patalpa nėra jų bendras turtas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog skolininko R. P. dalis bendroje jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktine V. P. turte yra 1/2 dalis, sutuoktinės vardu įregistruotame bute (duomenys neskelbtini), netenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).
Taip pat teismas sprendžia, jog ir sutuoktinių gyvenimas vienoje patalpoje nesudarytų pagrindo išvadai, kad tokiu atveju besąlygiškai gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
Byloje nustačius, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo V. P. vardu įregistruota viešame registre butą esantį (duomenys neskelbtini), traktuoti kaip jos ir skolininko (sutuoktinio) R. P. bendrąją jungtine nuosavybe (CK 3.100 straipsnis), todėl jis negali būti dalijamas ir pareiškėjo prašymas nustatyti, kad skolininkui R. P. priklauso 1/2 ar didesnė dalis minėto buto, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 3.127 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 189 straipsniai).
Be to skolininkas R. P. kaip teismas jau yra nurodęs yra darbingas asmuo, gauna darbo užmokestį į kurį kol kas nėra nukreiptas skolos išieškojimas. Atskirai pastebėtina, kad pagal CPK nuostatas vykdant skolos išieškojimą iš skolininko yra nustatytas eiliškumas (CPK 665 str.), kurio būtina laikytis ir ginčo atveju nežiūrint į tai, jog reikalavimą skolininkui kelia bankroto administratorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad skolininkui gali priklausyti ir kitas turtas, esantis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau ginčo atveju teismas pasisakė tik dėl konkretaus, o ne dėl visos sutuoktinių turto nuosavybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime prašė teismo iš pareiškėjo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
LR CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Vadovaujantis šia norma teismas negali priteisti daugiau šaliai turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nei numatyta rekomendacijoje dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo kiekvieną kartą priteisti šį maksimalų dydį, kuris numatytas minėtoje rekomendacijoje, nes teismas vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias turėjo bylos dalyvis už advokato teisinę pagalbą turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar jo padėjėjo laiko sąnaudas. Be to, ne visos sumos skirtos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokia poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008.
Bylos atveju kaip jau minėta suinteresuotas asmuo V. P. nors ir prašė teismo iš pareiškėjo prašo priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti ji nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, todėl teismas dėl šio prašymo plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 667 str. 290 str., 291str.
nutaria:
Pareiškėjo bankrutavusios R. P. įmonės (į.k. 144639011) prašymą dėl skolininko R. P. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. P. nustatymo, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.