- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-44-278/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- A. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-44-278/2018
Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00928-2016-8
2018 m. sausio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-500/2017 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt., išvadą teikianti institucija Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. prašė teismą nutraukti santuoką su atsakovu R. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CMS, dėl sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės bei 6 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Be to, prašė padalinti santuokoje įgytą turtą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r., automobilius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, o jai priteisti patalpą-(duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r., automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudai iš atsakovo 5 900 Eur piniginę kompensaciją už R. G. tenkančio didesnės vertės turto dalį.
2. Nurodė, kad santuoka yra iširusi, nes atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, vartojo smurtą, be to, buvo neištikimas. Teigė, jog nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas išlaikymo dukrai neteikė. Dukters išlaikymui į mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 350 Eur, todėl iš atsakovo kas mėnesį iki dukters pilnametystės priteistina po 200 Eur bei 6 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad turi kitą gyvenamąją vietą, butą, kuriame gyvena su dukra, todėl visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r . priteistinas atsakovui, nes su juo gyventi viename name nenori. Santuokoje įgytoje negyvenamoje patalpoje- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r. vykdo savo individualią veiklą, todėl ši patalpa priteistina jai nuosavybės teise. Nurodė, kad iš draudimo yra gavusi draudimo išmoką, kuri susideda iš 1 102, 38 Eur gyvybės draudimo išmokos dukrai L. ir 2 362,73 Eur išmokos jai. Teigė, kad draudimo įmokas mokėjo pati. Nurodė, jog sutiktų, kad visas nekilnojamas turtas būtų priteistas jai, o ji atsakovui išmokėtų 10 100 Eur piniginę kompensaciją.
3. Priešieškiniu atsakovas R. G. prašė teismą santuoką su ieškove nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš jo išlaikymą nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur, ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra lygiomis dalimis bei priteisti jo naudai iš ieškovės 1 732,55 Eur grąžintų gyvybės draudimo išmokų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, jog santuoka su ieškove yra iširusi, tačiau teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė pažeidė santuokinę ištikimybę. Pripažino, kad girtavo, tačiau smurto prieš ieškovę nenaudojo, buvo ištikimas. Nurodė, jog sutinka, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neginčijo, kad dukters išlaikymui yra reikalinga ieškovės nurodoma suma, tačiau teigė, jog neturi galimybės teikti dukrai prašomo išlaikymo ir prašė teismą mažinti priteistiną išlaikymo dydį. Teigė, jog nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimu, nurodė, jog turtas dalintinas lygiomis dalimis, nes turtas dalus, į gyvenamąjį namą yra du atskiri įėjimai, o priteistą ½ (duomenys neskelbtini) dalį jis galėtų išnuomoti. Nurodė, jog neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos transporto priemonių padalijimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2017-07-07 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies -
nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko santuokines pavardes, nepilnametės dukters L. G. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove A. G., priteisė iš atsakovo R. G. nepilnametės dukters L. G. išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį, nuo sprendimo paskelbimo dienos iki dukters pilnametystės ir 3 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-11-28 iki 2016-07-28; nepilnametės L. G. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. G.. Teismas padalino šalių santuokoje įgytą turtą ir ieškovei A. G. nuosavybės teise priteisė negyvenamąją patalpą-(duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis ir 1/8 ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r., o automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino asmenine A. G. nuosavybe. Atsakovui R. G. nuosavybės teise priteisė 0,1545 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinerinius kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r.; pripažino, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė bei priteisė iš R. G. ieškovės naudai 3 654, 92 Eur kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą. Teismas nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013-11-28;
6. Teismas konstatavo, jog santuoka tarp sutuoktinių iširo ir jie skyrium pradėjo gyventi netrukus po paskutinio ieškovės pranešimo policijai apie atsakovo netinkamą elgesį šeimoje. Darė išvadą, kad sutuoktinių paaiškinimai apie kito sutuoktinio neištikimybę neįrodyti, o santuoka tarp sutuoktinių yra iširusi dėl atsakovo R. G. kaltės. Konstatavo, jog nesant ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Darė išvadą, kad atsakovas gera valia išlaikymo dukrai neteikia ir įvertinęs ieškovės nurodomus duomenis apie dukters poreikius bei atsižvelgęs į tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių konkrečias, kas mėnesį patiriamas išlaidas, tai, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, sprendė, kad iš R. G. priteistinas 175 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuo 2013-11-28 (gyvenimo skyrium pradžios) iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai ir darė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 6 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už 32 mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į atsakovo gautas pajamas, yra neproporcingai didelė. Nurodė, kad teismui nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai ir nėra galimybės nustatyti nepilnametės dukters poreikių už prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, todėl darė išvadą, kad protinga iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma yra po 100 Eur kas mėnesį.
7. Byloje ištirtais įrodymais teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas šalių įgytas jiems gyvenant registruotoje santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas tarp šalių. Atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r.. esančiose patalpose ieškovė vykdo individualią darbinę veiklą, o atsakovas paminėtose patalpose jokios veiklos nevykdo bei nesiruošia vykdyti ir darė išvadą esant pagrindui nurodytas patalpas nuosavybės teise priteisti ieškovei.
8. Teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r. esančiame name gyvena ir visu ten esančiu kilnojamuoju turtu naudojasi atsakovas, o ieškovė turi kitą jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamą patalpą, tai, kad nekilnojamojo turto priteisimas sutuoktiniams lygiomis dalimis sukurtų daline nuosavybės teise valdomą turtą, dėl ko būtų apsunkintas tokio turto valdymas ir disponavimas juo, laikė teisingiausia visą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r. esantį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise priteisti atsakovui R. G..
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog automobilius šalys įgijo praėjus daugiau kaip metams nuo gyvenimo skyrium pradžios, dėl jų priklausomumo tarp šalių ginčo nėra ir nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
10. Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priteistino nekilnojamojo turto bendra vertė yra 4 200 Eur, o atsakovui - 16 000 Eur ir darė išvadą esant pagrindui iš R. G. ieškovės naudai priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Nustatė, kad Pasvalio kredito unijos sąskaitoje ieškovės vardu, šalių gyvenimo skyrium pradžioje sąskaitoje buvo 4 490,16 Eur. Nurodė, jog šios lėšos buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, šalims pradėjus gyventi skyrium paminėtos piniginės lėšos liko ieškovei ir buvo jos sunaudotos, todėl ½ dalimi minėtų lėšų sumos mažintinas iš atsakovo A. G. naudai priteistinos piniginės kompensacijos dydis.
11. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas dėl ½ dalies ieškovei 2015 metais išmokėtos draudimo išmokos priteisimo atmestinas, nes yra pagrindas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Be to, nurodė, kad dalis draudimo išmokos buvo išmokėta sutuoktinių nepilnametei dukrai už jos gyvybės draudimą, todėl faktiškai tai yra išmoka dukrai ir nėra ieškovės nuosavybė. A. G. už gyvybės draudimą išmokėtą 2 362, 73 Eur sumą teismas įvertino kaip nedidelę ir išleistą šeimai, tame tarpe šalių vaikams, tarp jų ir apmokėjimui už pilnametės dukters mokslą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria santuoka tarp šalių nutraukta dėl jo kaltės, priimti naują sprendimą ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti sprendimo dalis, kuriomis ieškovei priteista negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis ir 1/8 ūkinio pastato, esantys adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., o jam žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir inžineriniai - kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. bei iš jo priteista ieškovei kompensacija ir priimti naują sprendimą - ieškovei A. G. ir jam priteisti po ½ negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, 1/8 ūkinio pastato esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. bei kiekvienam po ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, pastato – garažo, inžinerinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.; priteisti iš ieškovės jo naudai 1 732,55 Eur grąžintų gyvybės draudimo įmokų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad teismas, pripažindamas, jog santuoka iširo dėl jo kaltės bei pripažinęs jo netinkamą elgesį, tokio elgesio nedetalizavo. Teigia, jog su ieškove A. G. buvo tik du ginčai dėl kurių ieškovė kvietė policiją, abu ginčai kilo dėl galimos ieškovės neištikimybės, tačiau ieškovės pranešimus policijai teismas vertino kaip netinkamą jo elgesį, todėl jo kaltę dėl santuokos nutraukimo nustatė formaliai. Be to, teigia, kad šalių gyvenimą skyrium sąlygojo ne jo netinkamas elgesys, bet tai, kad ieškovė formaliai tėvų vardu įgijo butą, kuriame ir gyvena. Mano, kad A. G. norą nutraukti santuoką, praėjus 3 metams nuo gyvenimo skyriumi pradžios, sąlygojo tai, kad jis yra bedarbis ir negauna pastovių pajamų. Teigia, kad ieškovės pozicija, jog tarp šalių negali būti jokio bendro gyvenimo, rodo, kad ji nesiekė išsaugoti šeimyninių santykių. Būtent ieškovė vienašališkai nusprendė palikti bendrus namus, tuo tarpu, nustatyta, jog šalims gyvenant skyriumi, jis padėjo ieškovei remontuoti butą, bendravo su nepilnamete dukra, prižiūrėjo automobilius, ieškovė naudojosi bendru žemės sklypu. Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, apie jo neištikimybę, tai, kad jis paliko šeimą, ar elgėsi netinkamai. Pranešimai policijai nepatvirtina jo kaltės dėl santuokos iširimo, o ginčai laikytini asmeniniais, buitiniais ir yra epizodiški. Teigia, kad bylos įrodymai patvirtina, jog abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, dėl ko santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
14. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos ieškovės naudai priteisimo. Teigia, kad teismas nepagrįstai turto nedalino po lygiai, o padalindamas turtą natūra atskirais turtiniais vienetais netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Nurodo, kad nebuvo nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški, ieškiniu nebuvo įrodinėjama, kad nekilnojamasis turtas nėra dalus. Teigia, kad teismui nusprendus jam priteisti didesnės vertės turtą, išmokant ieškovei ženklią kompensaciją, nebuvo tinkamai įvertinta šalių turtinė padėtis. Apeliantas nurodo, kad jis yra bedarbis ir neturi realios galimybės sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, nes moka išlaikymą dukrai, taip pat iš jo yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Nurodo, jog teismas, nurodydamas, kad dalinant turtą vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, juos taikė formaliai, nes tenkino tik ieškovės reikalavimus, neįvertino realios situacijos dėl turto statuso, jo valdymo, disponavimo, šalių turtinės padėties, sprendimo įvykdymo galimybės ir realumo. Teigia, jog nesudarys kliūčių ieškovei tęsti veiklą (duomenys neskelbtini) patalpose, o gyvenamasis namas turi atskirus įėjimus bei kambarius.
15.Teigia, jog atsisakant padalinti ieškovės sukauptą draudimo įmokų sumą (3 465,11 Eur) teismas netinkamai taikė įstatymą, nes byloje nustatytos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nurodo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog visa sukaupta draudimo įmokų suma buvo išmokėta ieškovei, todėl nesuprantamas teismo argumentas dėl dalies sumos išmokėjimo dukrai. Teigia, kad įmokos pagal sutartis buvo mokamos santuokos metu iš bendro sutuoktinių turto, todėl laikytinos bendru sutuoktinių turtu, todėl neturi reikšmės, kaip išmokėtą sumą ieškovė panaudojo. Be to, bylos įrodymai nepatvirtina, kad šios lėšos buvo panaudotos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti, nes 2015 metais ieškovė pirko tik langus po 180 Eur ir 190 Eur. Išmokėtos sumos ieškovė neprašė pripažinti jos asmeniniu turtu, todėl jam priteistina 1 732,55 Eur. Sutinka, kad priteistina suma būtų sumažinta priteisto išlaikymo įsiskolinimo dalis.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti - priteisti iš R. G. išlaikymą nepilnametės dukters kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo 2016-07-27 iki dukters pilnametystės; dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio – priteisti iš atsakovo R. G. 5 600 Eur nepilnametės dukros L. G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-11-28 iki 2016-07-28; dalyje dėl piniginės kompensacijos dydžio – priteisti iš atsakovo jos naudai 5 900 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą ir bylinėjimosi išlaidas.
17. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes R. G. pripažįsta, jog girtavo, o policijos pažyma apie jos pranešimus policijai, patvirtina, kad jis smurtavo, be to, neteikė materialinės paramos šeimai. Nurodo, kad po netinkamo sutuoktinio elgesio 2013-11-23, ji nedelsiant išsikėlė gyventi atskirai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl R. G. kaltės. Be to, teigia, jog apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie jos kaltę dėl santuokos iširimo, nes ji buvo lojali sutuoktiniui, bandė išsaugoti šeimą.
18. Nurodo, jog padalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas atsižvelgė į turto paskirtį ir tolimesnį jo panaudojimą, nes apeliantas (duomenys neskelbtini) patalpomis nesinaudoja, o ji jose vykdo individualią veiklą. Teigia, jog namų valda ir visu jame esančiu turtu jau ketverius metus naudojasi tik apeliantas, todėl visą turtą šalys faktiškai jau yra pasidalinę. Be to, ieškovė, teigia, kad jai priteistas nekilnojamasis turtas nedalus, nes (duomenys neskelbtini) patalpa maža, 32 kv.m., apeliantas gali jai trukdyti dirbti, nes niekas kitas, išskyrus ją, dalies patalpų nesinuomotų. Nurodo, kad gyvenamojo namo negalima padalinti į du vienetus dėl vienos šildymo sistemos, kanalizacijos ir elektros įvado. Priteisus jai pusę namų valdos, ji negalėtų naudotis namų valda dėl nesutarimų su apeliantu, būtų suvaržytos jos galimybės šį turtą valdyti bei pažeistų dukros interesus. Tai, kad apeliantas neturi galimybės sumokėti jai priteistą kompensaciją, nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimą. Nurodo, kad sutiktų, jog jai būtų priteistas visas nekilnojamasis turtas ir ji sumokėtų R. G. piniginę kompensaciją.
19. Teigia, jog nesutinka su jai priteistos piniginės kompensacijos dydžiu ir prašo kompensaciją padidinti iki 5 900 Eur. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kompensaciją sumažino 2 245,08 Eur suma, motyvuojant tuo, kad šalių gyvenimo skyriumi pradžiai jos sąskaitoje buvo 4 490,16 Eur suma, kuri pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe. Tvirtina, kad lėšos, pasinaudojant jos sąskaita, buvo įneštos jos tėvų, buto pirkimui. Be to, nurodo, kad piniginių lėšų dalybų klausimas nebuvo keltas nei ieškinyje, nei priešieškinyje.
20. Nesutinka su apelianto reikalavimu padalinti draudimo įmokas, nes 1 102,38 Eur suma buvo išmokėta dukrai, kita suma panaudota vaikų interesams. Be to, nurodo, kad su R. G. pradėjus gyventi skyrium, ji viena mokėjo draudimo įmokas pagal sutartis.
21. Ieškovė pažymi, kad išlaikymas nepilnametei dukrai turėjo būti priteistas nuo jos kreipimosi į teismą dienos – 2016-07-27, bet ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, nurodo, kad teismas nepagrįstai prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino iki 3 200 Eur, tokiu būdu jai tenka didesnė vaiko išlaikymo prievolės dalis. Nurodo, kad apeliantui negaunant didesnių pajamų dėl savo nerūpestingo elgesio, jis negali remtis susidariusia sunkesne turtine padėtimi prašant mažesnio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teigia, jog R. G. yra jaunas ir darbingas, turi specialybę, todėl turėjo ir galėjo dukrai skirti bent po 175 Eur kas mėnesį, dėl ko teismas turėjo priteisti 5 600 Eur (po 175 Eur už 32 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą. Tai, kad ji viena patenkino visus dukters poreikius, neturėtų būti pagrindu išvengti R. G. dalies prievolės įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
23. Apeliaciniu skundu R. G. neginčija teismo sprendimo dalyje dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio priteisimo, todėl nenustačius procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų bei sutikdama su teismo motyvais, teisėjų kolegija dėl minėtų reikalavimų iš esmės nepasisako.
24. Ieškovė A. G. nepadavė apeliacinio skundo dėl 2017-07-24 sprendimo, todėl jos reikalavimai dėl turto padalijimo, nurodyti atsiliepime į R. G. apeliacinį skundą, nespręstini, išskyrus klausimus, susijusius su išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui momento nustatymu, nes tai yra susiję su vaiko interesais.
25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalių sudaryta santuoka yra iširusi, nes šalys nuo 2013-11-28 gyvena atskirai ir neketina taikytis. Aplinkybės, jog santuoka yra iširusi šalys neneigia, tačiau pirmosios instancijos teismui nurodė skirtingas santuokos iširimo priežastis. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Nagrinėdamas A. G. ir R. G. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, tačiau R. G. teigia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė nesiekė išsaugoti šeimos. Nors apeliantas tvirtina, kad konfliktai šeimoje buvo kilę dėl ieškovės galimos neištikimybės, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, teismui nepateikė. Be to, atsiliepimu į priešieškinį ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, išgėręs tapdavo agresyvus, smurtavo jos atžvilgiu ir dėl keliamų konfliktų ji su nepilnamete dukra buvo priversta išsikelti iš šeimos būsto. Šiuos teiginius iš dalies pagrindžia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato 2016-10-25 raštas, iš kurio matyti, kad policijoje buvo registruoti iškvietimai adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) r. (1 t., b. l. 96).
26. Apelianto teiginiai, jog ieškovė atskirai apsigyveno tik todėl, kad įsigijo butą, vertintini kritiškai ir tik patvirtina tarp šalių buvus nesutarimų. Atmestini ir R. G. teiginiai, jog ieškovės pranešimai policijai negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti jo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nes apeliantas neteikė duomenų, jog pranešimai apie netinkamą jo elgesį bei policijos darbuotojų iškvietimai buvo melagingi. Priešingai, duomenys apie policijos pareigūnų iškvietimus į namus, iš dalies patvirtina, jog atsakovas girtavo, naudojo smurtą prieš ieškovę, kas laikyta esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo apelianto kaltę dėl santuokos iširimo. Neginčijamų įrodymų, jog ieškovė pažeidė sutuoktinių pareiga, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog ieškovė A. G. pirmosios instancijos teisme sutuoktinio kaltę atsisakė įrodinėti liudytojų parodymais, nereiškia, jog tuo ji pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo.
27. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, be kitų klausimų, sprendžiamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimas (CK 3.116 str.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 str. 1-2 d.). Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.). CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą, nustatomas turto priklausomumas bei sudaromas jo balansas. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalinti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertę (CK 3.119 str.) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.
28. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. G. prašė teismą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, t.y. nuo 2013-11-28, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Teismas tenkino minėtą prašymą ir pagrįstai padalijo įgytą turtą, šalims gyvenant bendrai.
29. Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybe.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių nurodytus pageidavimus. Nors sutuoktinių pageidavimas nėra teismui privalomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011, Nr. 3K-3-254-969/2016 ir kt.). Teisminėje praktikoje santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys pripažino, jog gyvena atskirai nuo 2013-11-28. Ieškovė A. G. teismui nurodė, kad turi gyvenamąjį plotą, vykdo individualią veiklą ir prašė teismą priteisti jai nuosavybėn negyvenamas patalpas, kuriose yra įrengta (duomenys neskelbtini). Apeliantas R. G. nurodo, kad padalindamas santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir kiekvienam jų skirdamas atskirus nekilnojamojo turto objektus, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pažeidė sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui priteisė gyvenamąjį namą, kuriame jis gyvena, namo priklausinius ir žemės sklypą, o ieškovei - negyvenamąją patalpą, su bendro naudojimo patalpomis ir 1/8 d. ūkinio pastato bei piniginę kompensaciją už R. G. tenkančią didesnę turto dalį. Konstatuotina, jog šalims priklausantis nekilnojamasis turtas faktiškai yra padalintas natūra, atsižvelgiant į šalių naudojimąsi turtu, todėl apelianto teiginiai vertintini kritiškai, nes teismas turtą šalims padalino nenukrypdamas nuo sutuoktiniams bendro turto lygių dalių principo. Nors R. G. teigia, kad visas nekilnojamasis turtas, tiek patalpa – (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, ūkinio pastato dalis, kurie priteisti ieškovei, tiek žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, kurie priteisti jam, turėjo būti priteisti po ½ d., nes jis nepajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už jam priteistą didesnės vertės turtą, nesudaro pagrindo turtą padalinti apelianto nurodytu būdu. Dalijant turtą būtina įvertinta ar šalys galės laisvai disponuoti priteistu turtu. Kadangi ieškovė su nepilnametė dukra turi atskirą gyvenamąjį plotą, o šalių santuoka yra iširusi dėl kylančių konfliktų, iš esmės dėl netinkamo R. G. elgesio, todėl apelianto turtinė padėtis nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo dėl turto padalinimo konkrečiu būdu. Be to, apeliantas yra darbingo amžiaus, gali susirasti darbą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo priteista pinigine kompensacija pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo principai. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog nedidelėje negyvenamoje patalpoje ieškovė vykdo darbinę individualią veiklą, o apeliantas iš esmės siekia dalies patalpų nuosavybės tikslu jas nuomoti, todėl neatmestini galimi šalių ginčai, konfliktai, kas trukdytų ieškovei dirbti bei užtikrinti savo ir nepilnametės dukters interesus. Neatmestina, jog ieškovei priteisus dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių, būtų reikalingos papildomos investicijos, įrengiant atskirą namo šildymą ir kt. komunikacijas, todėl, padalijus turtą apelianto nurodytu būdu, galimai kiltų nesutarimai dėl viso nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, dėl ko, kelių bendraturčių teisė valdyti vieną daiktą būtų apsunkinta. Dėl paminėto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalinimo yra teisingas, pagrįstas konkrečiomis bylos aplinkybėmis, atsižvelgiant į esamą susiklosčiusį faktinį turto naudojimą bei panaudojimą ateityje.
32. Pirmosios instancijos teismo 2017-06-14 posėdžio metu paaiškėjus, jog ieškovės vardu Pasvalio kredito unijoje A. G. vardu esančioje sąskaitoje 2013-11-28 buvo 4 490,16 Eur indėlis, teismas pagrįstai pripažino, jog santuokoje sukauptos piniginės lėšos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad atsakovui priklausančia 2 245,08 Eur indėlio dalimi mažintina ieškovei priteistina kompensacija, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodoma, jog šalių indėlis padalintas, todėl šioje dalyje sprendimas tikslintinas (1 t., b. l. 195-199).
33. Sutiktina su apelianto teiginiais, jog draudimo įmokos, įmokėtos santuokos metu, laikytinos bendra sutuoktinių nuosavybe, nes byloje nepaneigta, kad dalis A. G. 2015 m. išmokėtos 3 465,11 Eur draudimo išmokos draudimo kompanijai AVIVA Lietuva buvo mokamos iki 2013-11-28. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos sąskaitos išrašo, kuris yra priimtas su atsiliepimu į apeliacinį skundą, matyti, kad 2013-12-17 - 2014-12-31 laikotarpiu, t. y. šalims gyvenant skyrium, draudimo bendrovei, iš asmeninių lėšų ieškovė sumokėjo 2 276,61 Eur draudimo įmokų (237,30 + (156,87 x 13) = 2 276,61 Eur). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant neginčijamų duomenų, kad dalis įmokų buvo sumokėta asmeninėmis A. G. lėšomis, 1 188,50 Eur suma laikytina bendra jungtine nuosavybe, todėl padalintina šalims lygiomis dalimis, po ½ d., kas sudaro 594,25 Eur (CK 3.88 str.; 3 465,11 - 2 276,61 = 1 188,50 : 2 = 594,25 Eur). Teismo išvada, jog minėtos lėšos jau yra panaudotos, nėra pagrindas atmesti R. G. reikalavimą.
34. Byloje nustatyta, kad iš R. G. priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai L. G. teismas nurodė, jog išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį priteistinas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki šalių dukters pilnametystės, o 3 200 Eur įsiskolinimas – už laikotarpį nuo 2013-11-28 iki 2016-07-28. Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. ieškinį teismui padavė 2016-07-28 (1 t., b. l. 3-6, 26, 30, CPK 115 str. 3 d., 137 str.), todėl, vadovaujantis CK 3.200 straipsnio nuostata, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymas nepilnametei dukrai turi būti priteistas nuo 2016-07-28. Nors sprendime nurodoma, kad nuo sprendimo priėmimo datos naikinamos 2016-10-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau pagal minėtą nutartį šalių dukrai iš R. G. buvo priteista tik po 100 Eur ir tik nuo 2016-10-24 (1 t., b. l. 59-60). Kadangi 2016-07-28 - 2016-10-24 laikotarpiu išlaikymas nėra priteistas, todėl, įvertinus vaiko interesus, sprendimas šioje dalyje keistinas.
35. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, jog nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu (3 200 Eur), kuris apskaičiuotas po 100 Eur už 32 mėnesius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nurodė išsamius motyvus, kurie nėra nuneigti. Be to, įsiskolinimo laikotarpiu nepilnametė šalių dukra buvo mažesnė, todėl neatmestina, jog ir pačios ieškovės skirta dukrai išlaikymo suma buvo mažesnė nei bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra neginčijamų duomenų, jog minėtu laikotarpiu šalių dukra turėjo rimtų sveikatos sutrikimų ir kt., dėl ko ieškovė būtų patyrusi ženklias išlaidas. Įvertintinus minėtus duomenis, R. G. finansinę būklę, teisėjų kolegija daro išvadą nesant pagrindo keisti sprendimą šioje dalyje.
36. Dėl aukščiau paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo ir nepilnametei dukrai L. priteisto 175 Eur išlaikymo datos nustatymo, keistini.
37. Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, teismo šalims ir valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos tikslintinos. Byloje nustatyta, kad už ieškinį A. G. yra sumokėjusi 344 Eur žyminį mokestį, už turto įvertinimą ir kt. išlaidas - 353,45 Eur (320+33,45=353,45 Eur) bei patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 22-23, 29, 87, 132, 135). Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovės A. G. naudai iš R. G. priteistina 258,82 Eur žyminio mokesčio, 353,45 Eur turto įvertinimo ir kt. išlaidų ir 375 Eur atstovavimo išlaidų.
38. Nustatyta, kad už priešieškinį atsakovas A. G. yra sumokėjęs 100 Eur ir 2017-02-28 nutartimi dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, be to, jis patyrė 650 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 141, 144, 193-194). Iš dalies patenkinus R. G. reikalavimus – iš ieškovės A. G. atsakovo naudai priteistina 162,50 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi atsakovo reikalavimai iš dalies atmesti, be to, ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš R. G. valstybės naudai priteistina 328,80 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimą dėl indėlio ir draudimo įmokų padalijimo, iš ieškovės A. G. valstybės naudai priteistina 85,18 Eur.
39. Iš bylos duomenų matyti, kad už apeliacinį skundą R. G. sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir 2017-09-05 nutartimi atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (2 t., b. l. 24, 26). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas 15 proc. iš R. G. valstybės naudai priteistina 89,15 Eur žyminio mokesčio bei 255 Eur bylinėjimosi išlaidų A. G. naudai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o iš A. G. – 17,82 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 98 str.; 2 t., b. l. 24, 44).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2017 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo, nepilnametei dukrai L. priteisto išlaikymo momento nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir sprendimą minėtose dalyse išdėstyti sekančiai:
Priteisti iš atsakovo R. G. (a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. G. (a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur, nuo 2016 m. liepos 28 d. iki dukters pilnametystės.
Priteisti ieškovei A. G. nuosavybės teise sekantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą:
negyvenamąją patalpą- (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/7 iš 1,65 kv. m.), a-2 (1/3 iš 2,31 kv. m.), esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r.;
1/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r..
Pripažinti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės A. G. nuosavybė.
Priteisti atsakovui R. G. nuosavybės teise sekantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą:
0,1545 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r.;
gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r;
ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r.;
garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r.;
kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) r..
Pripažinti, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo R. G. nuosavybė.
Padalinti po ½ dalį ieškovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu Pasvalio kredito unijoje esančioje sąskaitoje buvusį 4 490,16 Eur piniginį indėlį ir A. G. draudimo bendrovės AVIVA Lietuva išmokėto 1 188,50 Eur draudimo išmokos dalį ir atsakovo R. G. naudai iš A. G. priteisti 2 839,33 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 33 ct).
Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovės A. G. naudai 5 900 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus eurų) kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą.
Priteisti iš R. G. ieškovės A. G. naudai 258,82 Eur žyminio mokesčio, 353,45 Eur turto įvertinimo ir kt. išlaidų ir 375 Eur atstovavimo išlaidų, viso 987,27 (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. G. atsakovo Rolando naudai 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50ct) bylinėjimosi išlaidų ir 85,18 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 18 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš R. G. valstybės naudai 328,80 Eur žyminio mokesčio ir 10,53 Eur pašto išlaidų, viso 339,33 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. G. 89,15 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 15 ct), o iš A. G. – 17,82 Eur (septyniolika eurų 82 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovės A. G. naudai 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.