- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-247-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00809-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- D. Ž., R. R.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2202-837/2021, pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovėms D. Ž., R. R. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrąja nuosavybe ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakoves D. Ž. ir R. R. perduoti jai bendro naudojimo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtų (duomenys neskelbtini) durų raktą; nustatyti atsakovėms 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo raktui perduoti, o nevykdant teismo sprendimo dalies dėl rakto perdavimo – skirti po 30 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną kiekvienai iš atsakovių bei priteisti iš jų solidariai 2 000 Eur neturtinę žalą.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-02-24 nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2021-03-08 pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio reikalavimą ir įtraukti į procesą A. B. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog iš esmės yra pažeidžiamos jos, kaip patalpų bendrasavininkės, teisės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – virtuve ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su valdymo teisės pažeidimu. Konstatavo, kad suformuluotas ieškinio reikalavimas nėra aiškus ir tikslus, nes net ir galimai patenkinus tokį reikalavimą, iš esmės nebūtų užtikrinta tai, ar ieškovė galės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, todėl ieškovei nustatytas terminas ieškinio reikalavimui patikslinti.
4. Nurodė, kad iš ieškinio priedų nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. B., todėl ieškovė turėti spręsti klausimą dėl A. B. įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
5. Pažymėjo, kad teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali į teismą besikreipiančiam asmeniui nurodyti pareikštų reikalavimų pagrindo, negali suformuluoti už ieškovę reikalavimų, nes ši pareiga tenka asmeniui, besikreipiančiam į teismą (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-02-24 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta netinkamai aiškinant ir taikant ieškinio trūkumo šalinimą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo, pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo.
6.2. Teigia, kad reikalavimas įpareigoti atsakoves perduoti bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų (duomenys neskelbtini) durų raktą ir nustatyti baudą už galimą teismo sprendimo nevykdymą, yra aiškus ir suprantamas. Nurodo, kad gavusi rakto kopiją, faktiškai galės naudotis bendro naudojimo patalpomis.
6.3. Tvirtina, kad kokio materialinio teisinio rezultato reikalauti iš atsakovių, yra tik ieškovo pasirinkimo dalykas, o teismas turėtų išspręsti, ar toks reikalavimas yra tenkintinas, o ne tai, ar jį reikšti yra tikslinga.
6.4. Pažymi, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama, netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nenurodymas ieškinyje, jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, be to, minėti asmenys į bylą gali būti traukiami ir teismo iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
10. Kai teismas nustato, kad pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, atsižvelgtina į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir/ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.
11. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė D. Ž. netiksliai nurodė faktinį ieškinio reikalavimą bei dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu neįtraukė buto su bendrojo naudojimo patalpomis savininko, todėl nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad trūkumų šalinimo institutą pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taikė nepagrįstai.
12. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
13. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y., pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Svarbiausia yra nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį.
14. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrąja nuosavybe ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš ieškinio turinio matyti, jog jis nors ir nėra detalus, tačiau ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškūs, ieškinyje nurodyti ir pateikti tam tikri įrodymai, pagrindžiantys prašomo įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrąja daline nuosavybe ir neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes. Tuo tarpu, atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus.
15. Skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog iš esmės yra pažeidžiamos jos kaip patalpų bendrasavininkės teisės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – virtuve. Atsakovės laiko virtuvę užrakinusios, todėl ieškovė į jas patekti negali. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su valdymo teisės pažeidimu. Suformuluotas ieškinio reikalavimas nėra aiškus ir tikslus, todėl ieškovė turėtų patikslinti ieškinio reikalavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).
16. Pažymėtina ir tai, kad priėmęs ieškinį, teismas turi teisę spręsti ir dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Konstatuotina, kad įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas gali tiek savo iniciatyva priimant ieškinį, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ar nagrinėdamas bylą iš esmės (CPK 225 straipsnio 5 punktas, 47 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta apeliantės atskirojo skundo argumentą, kad trečiojo asmens nenurodymas ieškinyje, t. y. asmens neįtraukimas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nėra toks procesinio dokumento trūkumas, kurio nepašalinus, ieškinys galėtų būtų laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovei.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti trūkumai nėra esminiai, dėl kurių civilinė byla negali būti iškeliama. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą, neužtikrino apeliantės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.