Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuotiems asmenims byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centro Marijampolės filialui, UAB „BD group“, Šakių rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patvirtino, kad faktiškai statiniai jam priklauso nuo 2001-07-02. Nurodė, kad šiais statiniais naudojasi atvirai, kad jais naudojasi, žinojo visi aplinkui gyvenantys žmonės. Pažymėjo, kad atvirai naudojasi ne tik statiniais, bet investavo savo asmenines lėšas į statinių būklės pagerinimą bei remontus. Patvirtino, kad statinius įsigijo sąžiningai. AB „Gelga“ jo žiniomis likviduota. Visą šį laiką jis turtą valdė atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai, daugiau kaip dešimt metų. Jis buvo ir dabar yra įsitikinęs kad turtas priklauso tik jam, kad tik jis turi teisę naudotis aukščiau įvardytu turtu. Iki šios dienos minėti statiniai yra neregistruoti, todėl mano, kad jie turėtų būti registruoti jo, kaip teisėto valdytojo, vardu. Vadovaudamasis 2016-10-03 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi, 2016-10-10 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės Ūkio ministerijos Šakių skyrių, su prašymu leisti disponuoti žeme po statiniais. Pareiškė, kad civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamosios senaties faktą nėra. Kadangi nuosavybės teisė jam gali būti pripažinta tik teisminiu keliu, yra priverstas kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo Šakių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu įstatymo nustatyta tvarka paskelbiant specialiame interneto tinklapyje buvo pranešta apie civilinės bylos iškėlimą, jos nagrinėjimo vietą bei laiką ir pasiūlyta visiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese. Nustatytu laiku atsiliepimų iš kitų asmenų teisme negauta, todėl darytina išvada, kad pareiškime nurodomas faktas nėra ginčijamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnis).

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvalydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybes teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str., 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi, CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t, y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ji į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą - pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą - ne mažiau kaip 3 metus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3 K-3-3 79/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimto civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7- 67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).

Byloje yra pateiktas VĮ Registro centro 2016-08-03 Nr. (2070/06) MAR6-112 sprendimas dėl daiktinių teisių registravimo, kuriame nurodyta, kad prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), netenkino. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas prie prašymo pateikė 2001-07-02 pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią likviduojama akcinė bendrovė „Gelga“, atstovaujama administratorės - likvidatorės B. G., pardavė V. S. betonuotą aikštelę 84 kv. m su ant jos pastatytu lengvų medinių konstrukcijų pastatu, turinčiu pamatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad dokumentuose, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti nurodyta pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamųjų daiktų, susijusių su registracija, unikalūs numeriai, kurie suteikiami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, pateiktame dokumente nėra nurodyta nekilnojamųjų daiktų unikalūs numeriai, dėl ko negali identifikuoti kokius nekilnojamuosius daiktus įgijo pareiškėjas. Kiti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių atsiradimą, filialui nepateikti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įstatymai nenumato galimybės įregistruoti nuosavybės teises į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus V. S. vardu Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai: nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, 2001-07-02 pirkimo – pardavimo sutartis, VĮ Registro centro sprendimai, taip pat suinteresuotųjų asmenų parodymai teismo posėdžio metu bei atsiliepimai, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. S. daugiau kaip 10 metų naudojosi aukščiau paminėtu turtu ir tai darė viešai ir nepertraukiamai. Atsižvelgdamas į tai, kad V. S. virš 10 metų sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai valdė minėtą turtą, į tai, kad pagal CPK 532 straipsnį, specialiame interneto tinklalapyje paskelbus apie bylos nagrinėjimą, nepareikšta prieštaravimų, į tai, kad Nekilnojamojo turto registre objektai neregistruoti kitų asmenų vardu, darytina išvada, kad pareiškimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 533 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane ženklu 11I1/ž, statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane ženklais b1 ir t1, esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.