- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-253-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26886-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Bujokaitė, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, L. R., sodininkų bendrija „Žaliakalnis“
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3231-871/2014 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovei I. K. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, L. R., sodininkų bendrija „Žaliakalnis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę I. K. per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje – šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarinės dalies, savavališkai pastatytą 17,64 m ilgio bei 1,90 m aukščio tvorą ir sutvarkyti statybvietę; nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti valstybinėje žemėje – šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarinės dalies, savavališkai pastatytą 17,64 m ilgio bei 1,90 m aukščio tvorą pats reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Šalies argumentai
Nurodė, kad atsakovė, I. K. (toliau - Atsakovė), valstybinėje žemėje - šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarinės dalies, savavališkai - be statybą leidžiančio dokumento pastatė 17,64 m ilgio bei 1,90 m aukščio tvorą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) specialistas 2013-01-11 atlikęs faktinių duomenų patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (23.6) SPA-50, kuriuo aprašė ginčijamą statinį, atliko jo fotofiksaciją. Iš statybos reglamente nurodytų techninių parametrų bei ginčijamo statinio nustatytų - tvoros betoninio cokolio aukštis 1,30 m, ažūrinės dalies aukštis 0,6 m (viso 1,90 m) ginčijamas statinys priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Kartu su ieškiniu pateikiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. specialisto schema, sudaryta 2012-11-09 patikrinus žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš minėtos schemos matyti, jog tvora, aptverianti minėto žemės sklypo vakarinę pusę, patenka į valstybinę žemę. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio l dalies 6 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais reikalingas supaprastintas statybos projektas, o 23 straipsnio l dalies 4 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus projektui. Šiuo atveju atsakovė pastatė tvorą valstybinėje žemėje, kurią Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinė, valdo patikėjimo teise, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 (Žin.2010, Nr.115-5903) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" (Žin., 2010, Nr.l 16-5944) 6 priedo 3.3 papunkčiu -rašytiniai pritarimai supaprastintam projektui privalomi: statant valstybinėje žemėje. Atsakovė, neturėdama minėto statybą leidžiančio dokumento, šalia žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarinės pusės, pastatė ginčijamą statinį. Statybos inspekcijos specialistas 2013-01-11 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130111-00004. 2013-01-11 Statybos inspekcijos reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-130111-00003 iš atsakovės buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-07-11 dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, atsakovė iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau minėto Statybos inspekcijos reikalavimo atsakovė neįvykdė, tai patvirtina Statybos inspekcijos 2013-07-11 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-00-130711-00177, kuriame konstatuota, kad ginčijamas statinys nenugriautas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o nusprendus, jog ieškinį atmesti nėra pagrindo, ieškinį tenkinti iš dalies ir leisti atsakovei I. K. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 17,64 m. tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), statybą.
Paaiškino, kad ieškovas 2013-01-11 surašė reikalavimą Nr. REI-00-130111-00003 pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2013-07-11, todėl nepašalinus atsakovei trūkumų, ieškovas ne vėliau kaip per mėnesį turėjo kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad ieškinį ieškovas galėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2013-08-11, tuo tarpu iš ieškinio matyti, kad jis surašytas 2013-08-13, t.y. praleidus nustatytą terminą (2013-08-13 nebuvo savaitgalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovas praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atstatyti. Ieškovas šioje byloje ne tik neįrodo, bet ir nenurodo, kada atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, statydama tvorą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka, kad ji savavališkai pastatė tvorą ant valstybinės žemės, nes tvorą atsakovė pastatė senos sodų bendrijos tvoros vietoje, t.y. lygiai ten pat, kur buvo sodų bendrijos tvora ir tik tikrinant tvoros teisėtumą paaiškėjo, kad senosios tvoros vieta neatitinka tiksliųjų matavimų, t.y. jos vieta šiek tiek skiriasi. Tai galima paaiškinti tuo, kad sodų bendrijos ribos statant senąją tvorą buvo nustatytos remiantis preliminariais matavimais, o dabar atliekami tikslieji matavimai. Atsakovė supranta ir sutinka su ieškovu, kad šis neatitikimas turi būti pašalintas, tačiau nesutinka, kad jį reikia traktuoti kaip savavališką statybą ir juolab griauti tvorą, kaip nelegalų statinį. Statydama tvorą atsakovė buvo visiškai įsitikinusi, kad tvorą stato ant savo žemės sklypo ribos. Atsakovė yra kreipusis į Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl užimtos 6 m² valstybinės žemės pirkimo. Siekdama pašalinti trūkumus atsakovė atliko eilę veiksmų, tačiau per nustatytą ieškovo 6 mėnesių terminą nespėjo to padaryti. Šiuo metu atsakovė yra gavusi sodų bendrijos „Žaliakalnis" pirmininkės sutikimą, kad būtų rengiamas sodų bendrijai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Gavus šį sutikimą, buvo atlikti kadastriniai matavimai, paruošta kadastrinių matavimų byla dėl 6 m valstybinės žemės pirkimo, nes norint išpirkti šią žemę buvo būtina pakoreguoti sodų bendrijos ribas, kadangi atsakovės žemės sklypo riba ant kurios pastatyta ginčo tvora sutampa su sodų bendrijos riba. Kadastrinių matavimų byla yra pateikta derinimui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir suderinus, atsakovės užimta žemė bus nupirkta. Tokiu atveju tvora bus ant atsakovės žemės ir bus gauti kiti būtini dokumentai jai įteisinti, nes kol žemė nėra nupirkta, atsakovė negali įteisinti statybos. Šiuo atveju atsakovė teismo prašo nustatyti 9 mėnesių terminą žemei nusipirkti ir tvorai įteisinti. Toks terminas, atsakovės nuomone, yra protingas, nes būtina nupirkti valstybinę žemę ir įteisinti tvorą. Šiuo atveju šis terminas ir per kiek viskas padaroma priklauso ne nuo atsakovės, o nuo valstybės institucijų darbo operatyvumo, nes atsakovė įsipareigoja viską kas priklauso nuo jos atlikti kuo greičiau.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu su ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti.
Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 36 str., 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244, 2012-11-09 atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė valstybinėje žemėje pastatė tvorą. Dėl minėto pažeidimo buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-212, bei 2012-12-03 raštu informuota atsakovė ir ieškovas.
Trečiasis asmuo L. R. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad iki 2000 metų sodininkų bendrija „Žaliakalnis“ pažymėjo savo žemės sklypo teritoriją ir „kuoliukais“ apibrėžė ribą, pagal kurią jos nepažeidžiant, vėliau (2000 metais) I. K. pastatė esamą tvorą, remiantis parengtu ir patvirtintu projektu, kuriame suprojektuota ir tvora. Tai, kad po daug metų paaiškėjo, kad į L. R. žemės sklypą įsiterpė 3 m² valstybinio žemės sklypo įvyko dėl to, kad atliekant žemės sklypo tiksliuosius geodezinius matavimus geodezininkė neišmatavo žemės sklypo pagal esamą padėtį, neatkreipė dėmesį į projektinę dokumentaciją. Šiuo metu I. K. pateikė prašymą išpirkti įsiterpusį žemės sklypą ir jai turi būti suteikta teisė pabaigti šią procedūrą.
Trečiasis asmuo atsakovės pusėje sodininkų bendrija „Žaliakalnis“ pateiktu atsiliepimu nurodė, kad palaiko atsakovės poziciją.
Paaiškino, kad 1992 metais buvo pažymėta ir aptverta bendrijos teritorija. 2000 metais I. K. pagal suderintą ir patvirtintą projektą rekonstravo jos valdomą sodo namą ir ties savo namu sutvirtino ir atstatė buvusią bendrijos tvorą. Atstatant seną tvorą atsakovė nepažeidė sodų bendrijos generalinio plano jos valdomam sklypui nustatytų ribų. Atliekant žemės sklypo Nr. 48 tiksliuosius matavimus paaiškėjo, kad pagal tiksliuosius matavimus, sklypas vietoje 453 m², kurie buvo privatizuoti pagal preliminarius kadastrinius matavimus, sudarė 460 m². 2011-09-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žaliakalnis“ žemės sklypo plotas patikslintas ir 2011-12-12 įregistruotas VĮ Registrų centras. Sodininkų bendrijos „Žaliakalnis“ teritorijos tikslieji matavimai nėra atlikti, bendrija savo veikloje vadovaujasi patvirtintu teritorijos generaliniu planu. Atsakovė nepažeidė bendrijos generalinio plano, tvorą atnaujino sutinkamai su planu ir anksčiau pastatyta bendrijos tvora. Prie ieškinio pridėtas 2012-11-09 žemės naudojimo patikrinimo aktas yra niekinis, nes jį surašant nedalyvavo nei vienas suinteresuotas asmuo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, per kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo, yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio praleidimo pasekmės reglamentuotos CPK 75 str., kurio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad terminas praleistas nežymiai, į tai, kad vieno mėnesio terminu, per kurį įgaliota institucija turi pareikšti ieškinį, siekiama užtikrinti operatyvų ir savalaikį reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, tačiau jo praleidimas niekaip neatleidžia asmenis, įvykdžiusius neteisėtas statybas, nuo pareigos elgtis pagal teisės aktus ir pašalinti tokios statybos padarinius, atnaujino savo iniciatyva procesinės teisės kreiptis į teismą terminą. Ieškinio senaties taikymui nenustatė pagrindo, nes neteisėtos ir savavališkos statybos procesas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas ir dėl to terminas skaičiuojamas iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Teismas nustatė, kad siekdama atsikirsti į ieškovo reikalavimus ir paneigti teiginį, kad tvora buvo pastatyta savavališkai, atsakovė turėjo įrodyti, jog jos statybai buvo gauti visi pagal statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus privalomi dokumentai. Įvertinęs byloje, esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo statinys buvo pastatytas 2000-2001 metais, todėl ginčo teisiniams santykiams taikė 2000-2001 metais galiojusius teisės aktus. Ieškovo reikalavimą teismas atmetė, nes savavališkos statybos aktas, kuriuo pagrįstas ieškinys, surašytas remiantis statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančiais teisės aktais, kurie įsigaliojo tik nuo 2010-10-01 ir negaliojo būtent šio ginčo statinio statybos metu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad galimai 3 m² neatitikimas užfiksuotas tik 2012 metais, po to, kai buvo atlikti tikslieji L. R. žemės sklypo matavimai, į šioje byloje susiklosčiusias individualias faktines aplinkybes, teismo vertinimu, 3 m² tvoros neatitikimas sklypo ribai, nesudarė pagrindo teigti, kad ginčo tvora pastatyta pažeidus esminius projekto sprendinius, kad atsakovės statyba pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, buvo neteisėta ir savavališka. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, reikalaudamas iš atsakovės supaprastinto statybos projekto ir rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, kurie taikomi statinių statybai valstybinėje žemėje. Teismas išaiškino, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog kyla kokie nors neigiami padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, valstybės įgaliotos institucijos turėtų teisę reikšti atsakovei naujus reikalavimus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2013-08-13 ieškovo ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tenkinti.
Nurodo, kad:
Tuo atveju, kai atsakovas nepateikia objektyvių įrodymų, patvirtinančių ginčo statybos metus, taikomi savavališkos statybos užfiksavimo metu, t.y. savavališkos statybos akto surašymo metu, galioję teisės aktai. Jei atsakovė Statybos inspekcijos pareigūnams būtų pateikusi objektyvius įrodymus, patvirtinančius, jog ginčo statinys, t.y. tvora, buvo pastatyta 2001 m., Statybos inspekcijos specialistai būtų privalėję taikyti tuo metu galiojusius teisės aktus. Atsakovė savavališkos statybos aktą pasirašė, teismine tvarka neskundė;Nenuginčijus atsakovės atžvilgiu surašytų savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei nesant duomenų, jog minėti aktai yra priimti Statybos inspekcijos specialistams viršijant jų kompetencijos ribas, teismas, remdamasis vien liudytojų parodymais, negalėjo daryti išvados, jog ginčo tvora statyta 2000-2001 m., o savavališkos statybos akte pritaikyta netinkama teisinė reglamentacija;Netgi tuo atveju, jei teismo išvada, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje turėtų būti taikomi 2000-2001 m. teisės aktai, reglamentuojantys leidimų statyti ir griauti statinius išdavimą, būtų vertinama kaip pagrįsta, vis tiek nebūtų pagrindo teigti, jog atsakovė ginčo tvorai jos statymo metu turėjo statybą leidžiantį dokumentą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 1999-10-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ normas. Teismas nenurodė, kodėl daro išvadą, kad ginčo statinys atitinka STR 1.07.01:1999 9.2 p. nurodytą statinių kategoriją, kur aiškiai nurodyta, jog didžiausias tvoros aukštis yra 1,5 m. Ginčo statinys negali būti priskirtas nei teismo nurodytam 4.8 p., nei 4.9 p., nei 4.10 p. kategorijai, todėl darytina išvada, kad ginčo tvorai buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas;2000-2001 m. galiojusios LR Statybos įstatymo redakcijos 3 str. 2 d. buvo įtvirtinta, jog statytojo teisė realizuojama, kai turimas sklypas įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita LR įstatymų nustatyta teise; yra nustatyta tvarka parengta ir suderintas statinio projektas; nustatyta tvarka gautas leidimas. Atsakovė nei 2013 m., nei 2000-2001 m. neturėjo statybą leidžiančio dokumento, taip pat, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog žemė, kurioje stovi ginčo statinys yra valstybinė, todėl atsakovė privalėjo turėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą statyti statinius valstybei priklausančiame žemės sklype;Atsakovės veiksmai pažeidžia ir LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 3.2. p., kuriame nurodyta, jog statant II grupės nesudėtingą statinį mieste yra reikalingas pritarimas statinio projektui.
Atsiliepimas
Atsakovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą.
Nurodo, kad:
Apeliantas teigdamas, kad jei Statybos inspekcijos pareigūnams atsakovė būtų pateikusi objektyvius įrodymus patvirtinančius, jog ginčo statinys buvo pastatytas 2001 m., Statybos inspekcijos specialistai būtų privalėję taikyti tuo metu galiojusius teisės aktus. Taigi, tai patvirtina, jog teismas padaręs išvadą, kad tvora statyta 2000-2001, teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus;Motyvai, kokius paaiškinimus ir prašymus teikė, sąžiningai siekiant išspręsti atsakovės šeimai iškilusią problemą, neturi jokios reikšmės faktiniam ir teisiniam tvoros atstatymo kvalifikavimui teisme ir teismo sprendimui;Teismai tinkamai taikė CPK 197 str. 2 d., nes bylos nagrinėjimo metu leistinais įrodymais buvo paneigta ieškovo nurodyta aplinkybė – jog tvora yra nauja statyba ir buvo nustatyta, kad atsakovė atstatė seną bendrijos dar 1991-1992 statytą tvorą;Apeliantas analizuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo taikytą 1999-10-04 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 316 patvirtinto STR 1.07.01:1999, tačiau apelianto ieškinio pagrindas ir dalykas niekaip nesusijęs su šiuo ar kitokiais STR ar teisės aktais, o teismas neturi teisės išeiti už ieškinio ribų šioje byloje, todėl minėti argumentai neturi reikšmės išnagrinėtai bylai. Apeliantas skundą motyvuoja netinkamai taikytomis ir aiškintomis teisės normomis, tačiau kokias materialines teisės normas netinkamai taikė ir aiškino teismas ir kokias, apelianto nuomone, reikėtų taikyti, nenurodo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad visiškai sutinka su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu.
Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Žaliakalnis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl tvoros atstatymo ir kitų įrodymų byloje. Sodų bendrijos „Žaliakalnis“ generalinis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo rėmėsi atsakovė rekonstruodama sodo namą, aptverdama jos valdomą žemės sklypą tvora, taip atstatydama dalį senos bendrijos tvoros patenkančios į bendrijos teritoriją. Tvoros atstatymas atitinka sodų bendrijos narių interesus. Ieškovas nepateikė tikslaus plano, kuri tvoros dalis patenka į valstybinę žemę.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nepagrįsti argumentai, jog nėra įrodymų, kad tvora buvo atstatyta 2000 metais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti ieškovo ieškinio ir neįpareigojo atsakovės savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje – šalia žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vakarinės dalies, savavališkai pastatytą 17,64 m ilgio bei 1,90 m aukščio tvorą ir sutvarkyti statybvietę; kartu nurodant, kad atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius ir reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovės.
Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasis aplinkybėmis, jog atsakovė, pasirašydama 2013-01-11 savavališkos statybos akte, sutiko su jame nurodytomis aplinkybėmis. Kadangi aktas yra nenuginčytas ir turi didesnę įrodomąją galią, teismas negalėjo vien liudytojų parodymais nustatyti, kad tvora pastatyta būtent 2000-2001 ir pripažinti, kad savavališkos statybos akte pritaikyta netinkama teisinė reglamentacija. Net jei ir teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomi 2000-2001 m. teisės aktai, reglamentuojantys leidimų statyti ir griauti statinius išdavimą būtų pagrįsta, vis tiek nebūtų pagrindo teigti, jog atsakovė ginčo tvorai jos statymo metu turėjo statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutinka iš dalies.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, kada buvo pastatytas ginčo objektas (tvora), vertino ne tik pačios atsakovės ir liudytojų paaiškinimus, tačiau ir į bylą pateiktus dokumentus, atliko visų įrodymų bendrą analizę ir jos pagrindu nusprendė, kad atsakovė įrodė, jog ginčo objektas buvo pastatytas 2000-2001 m. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir paties ieškovo darytos ginčo objekto nuotraukos, vizualiai vertinant ginčo objektą galima daryti išvadą, kad tvora pastatyta tikrai žymiai anksčiau, nei buvo surašytas minėtas aktas. Apie tai galima spręsti ir pagal šalia tvoros pasodintų medžių dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dokumentai išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtintų kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, tačiau ieškovo išrašytame savavališkos statybos akte nėra nurodyta ieškovo nuomonė dėl statybos metų, priešingai atsakovė akto surašymo dieną teigė, kad tvorą kaip atraminę sienutę dėl slenkančio grunto sustabdymo statė 2001 metais, šios pozicijos atsakovė nuosekliai laikėsi visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu. Nagrinėjant skundą, Statybos patikrinimo akte tik formaliai pažymėta, kad ginčo objektas pastatytas seniau kaip prieš vienerius metus. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ginčo objektas pastatytas 2000-2001, todėl rėmėsi kasacinės instancijos teismo suformuluota praktika ir ginčo nagrinėjimui taikė tuo metu galiojančius teisės aktus.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 4.8 p., 4.9 p., 9.2 p., 4.10 p. bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Pagal STR 1.07.01:1999 Priedo 4.8, 4.9 punktus be leidimo ir projekto galima statyti ažūrines tvoras be cokolių (vielos, virbalų, tašelių ir pan.) žemės ir miškų ūkio paskirties plotuose (išskyrus vandens) telkinių pakrančių apsaugos juostas), ažūrines tvoras be cokolių iki 1,5 m aukščio nuo žemės paviršiaus, kitos paskirties žemės sklypuose, išskyrus tvoras nuo gatvės pusės ir tvoras vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pagal 4.10. p. be leidimo ir projekto galima statyti atramines sienutes iki 0,6 m aukščio nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Priedo 9.2. p. nustatyta, kad statant mūrines, gelžbetonines, medines ir metalines tvoras iki 1,5 m. aukščio su pamatais ir cokoliais yra būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu. Savavališkos statybos akte nustatyta, kad įrengta tvora su betoniniu apie 1,3 m. aukščio cokoliu ir metalinių strypų ažūrine dalimi apie 0,60 m, iš viso bendras tvoros aukštis sudaro 1,90 m. Šios aplinkybės šalys neginčijo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 1999-10-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ normas ir sprendė, kad tvoros statybai leidimas nebuvo būtinas. Nagrinėjamuoju atveju turėjo būti taikomos ginčo objekto statybos metu galiojusio Statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240) nuostatos. Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Byloje nėra ginčo, kad ginčo objektas yra pastatytas valstybinėje žemėje ir byloje nėra įrodymų, kad šia žeme atsakovei yra leista naudotis (pavyzdžiui, pagal nuomos, panaudos ar kitokią sutartį). Taip pat nėra parengtas statinio projektas, o atsakovės į bylą pateiktas sodo namo rekonstrukcijos sodininkų bendrijoje „Žaliakalnis“ su vyriausiuoju architektu suderintas projektas negali būti vertinamas kaip leidimas statyti. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovo reikalavimas nugriauti savavališkai atsakovės pastatytą statinį, t. y. nugriauti visas statinio konstrukcijas, kurios buvo užfiksuotos 2013-01-11 savavališkos statybos akte, yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkintinas. Tačiau Statybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tokia statyba iš esmės yra galima. Tai, kad jei statytojas įrodo, jog vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, jog ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, yra ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, kuomet atsakovė pastatė tvorą, kurios statybai nebuvo gautas reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, būtina svarstyti klausimą, ar tokia statyba iš esmės galima, o nustačius, kad atlikti darbai iš esmės yra galimi - svarstyti dėl galimybės atsakovei sutvarkyti dokumentaciją suteikimo, t.y. atliktų savavališkos statybos darbų įteisinimo, nes pastatyto statinio išardymas, nesuteikus atsakovei galimybės sutvarkyti dokumentaciją, šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertintinas kaip neproporcingas bei prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ji nesutinka, kad savavališkai pastatė tvorą ant valstybinės žemės, nes tvorą atsakovė pastatė senos sodų bendrijos tvoros vietoje ir, tik tikrinant tvoros statybos teisėtumą, paaiškėjo, kad senosios tvoros vieta neatitinka tiksliųjų matavimų. Statydama tvorą atsakovė buvo visiškai įsitikinusi, kad tvorą stato ant savo žemės sklypo ribos. Tačiau nepaisant to, atsakovė yra kreipusis į Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl užimtos 6 m² valstybinės žemės pirkimo. Šią aplinkybę patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas, kuriame nurodo, kad prašymas parduoti įsiterpusį žemės sklypą bus nagrinėjamas tik teisės aktų nustatyta tvarka parengus žemės sklypo ir greta esančios teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą. Taip pat atsakovė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos yra pateikusi prašymą leisti rengti pertvarkymo projektą, laisvos valstybinės žemės plotui įsigyti. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad egzistuoja galimybė atsakovei įteisinti statinį, išsiperkant valstybinę žemę. Atsižvelgus į tai ir į atsiliepime atsakovės pateiktą prašymą, teisėjų kolegija vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad tikslingiausia yra nustatyti atsakovės prašomą 9 mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti ginčo objekto statybą.
Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė pilnai bylos esmės, netinkamai taikė teisės aktus reglamentuojančius statybos teisinius santykius, tačiau pagal byloje esančius įrodymus bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme yra galimybė, todėl teisėjų kolegija panaikina pirmos instancijos teismo sprendimą ir priima naują: ieškinį tenkina iš dalies ir nustato atsakovei 9 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti ginčo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują :
Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tenkinti iš dalies.
Nustatyti atsakovei I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 9 (devynių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įteisinti ginčo objekto (tvoros), esančio (duomenys neskelbtini), statybą.