Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-1763-1097/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
e2YT-1763-1097/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29706-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Rūta Latvelė (pirm.)
Pareiškėjas
J. E. S.
Suinteresuotas asmuo
L. I., J. T., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1763-1097/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29706-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. I., J. T., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė 2002 m. kovo 23 d. mirusios motinos Z. S. palikimą.

Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė pareiškėjo motina. 1999 m. balandžio 30 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro 18 676 Lt piniginė kompensacija už žemės sklypą Šakių rajone. Tik 2019 m. pareiškėjas sužinojo, kad ši kompensacija už žemę dar iki šiol nėra išmokėta. Siekdamas gauti motinos paveldėtą kompensaciją pinigais už turėtąją žemę, pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Grįsdamas teiginius, kad palikimą po motinos mirties priėmė nepraleisdamas įstatyme įtvirtinto 3 mėnesių termino, pareiškėjas nurodė, jog po tėvo mirties motina pardavė jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir persikėlė gyventi pas dukrą J. T., kurios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyveno iki mirties. Po motinos mirties pareiškėjas iš sesers buto 2002 m. balandžio mėnesio pabaigoje pasiėmė motinai priklausiusius daiktus: pianiną, prieškarinį Meisseno (Vokietija) porceliano pietų servizą, antikvarinį rašomąjį stalą, senovinę rūbų spintą, antikvarinį sietyną ir paveikslą. Šios aplinkybės, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad po motinos mirties, nepraleisdamas įstatymu nustatyto 3 mėnesių termino jis priėmė visą motinos palikimą, pradėjęs valdyti ir naudoti motinai priklausančius daiktus (turtą) bei jais disponuoti kaip savais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad neprieštarauja brolio J. E. S. prašymui nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą. J. T. nurodė, kad nuo 1997 m. gyvena JAV, tačiau bendrauja su broliu pareiškėju ir seserimi L. I. Taip pat atsiliepime teigė, kad jų motina Z. S. po tėvo mirties paveldėjo dalį sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto buto ir piniginę kompensaciją už žemę. Motina šį butą pardavė ir persikėlė gyventi į dukrai J. T. priklausiusį butą, kuriame gyveno iki mirties. Suinteresuotas asmuo J. T. patvirtino, kad seserys pritarė, jog mirus motinai turtą paveldėtų brolis pareiškėjas. Jai žinant ir sutinkant, brolis iš buto, kuriame motina gyveno iki mirties, iki 2002 m. balandžio pabaigos paėmė motinai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius daiktus ir į notarą nesikreipė. Šeimoje buvo galvojama, kad iš tėvo paveldėta kompensacija už žemę buvo išmokėta motinai ir tik prieš keletą mėnesių sužinota, jog ši kompensacija išmokėta nebuvo.

Suinteresuotas asmuo L. I. atsiliepime prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad neprieštarauja brolio J. E. S. prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. L. I. nurodė, kad po tėvo mirties motina paveldėjo dalį buto ir piniginę kompensaciją už žemę. Motina turėtą butą pardavė ir persikėlė gyventi į J. T. priklausiusį butą, kuriame gyveno iki mirties. Patvirtino, kad, mirus motinai, seserys pritarė, jog turtą paveldėtų brolis pareiškėjas. Brolis iš buto, kuriame motina gyveno iki mirties, iki 2002 m. balandžio pabaigos paėmė motinai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius daiktus ir į notarą nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neprieštaraus. Patvirtino, kad iki 2019 m. spalio 15 d. nebuvo gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. S. palikimo perėjimą valstybei; palikimo priėmimo procedūros Valstybinės mokesčių inspekcijos nepradėtos.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui, jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bus galima vienareikšmiškai nustatyti, kad mirusiosios palikimas buvo priimtas aktyviais veiksmais ir per nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikėjos mirties momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra Z. S., mirusios 2002 m. kovo 24 d., sūnus, o suinteresuoti asmenys J. T. ir L. I. yra pareiškėjo seserys, mirusiosios dukterys (el. b. l. 6, 7, 34). 1999 m. balandžio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad J. S., mirusio 1993 m. rugsėjo 22 d., turtą paveldėjo sutuoktinė Z. S., o paveldėtas turtas – 18 676 Lt piniginė kompensacija už žemės sklypą Šakių rajone (e. b. l. 9). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus 2019 m. birželio 4 d. pažymoje apie neišmokėtą kompensaciją už valstybės išperkamą žemę Nr. 18PAŽ-377-(14.18.33) pažymima, kad J. S., mirusiam 1993 m. rugsėjo 22 d., Šakių rajono valdybos sprendimu atkurta nuosavybės teisė į žemę, išmokant kompensaciją pinigais, o šią kompensaciją paveldėjo Z. S.; 2019 m. birželio 3 d. neišmokėta kompensacijos suma yra 10 229,67 Eur (e. b. l. 17).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė Z. S. iki 1995 m. liepos 10 d. (e. b. l. 8). Gyventojų registro duomenimis, Z. S. gyvenamosios vietos nebuvo deklaravusi (e. b. l. 10).

2019 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro rašte dėl informacijos suteikimo Nr. S13/2019 nurodoma, kad paveldėjimo byla po Z. S. mirties užvesta ir šiam notarų biurui perduota nebuvo (e. b. l. 20). Testamentų registro duomenimis, 2006 m. kovo 22 d. buvo įregistruotas Z. S. palikimo priėmimo faktas (e. b. l. 58). Iš buvusios Vilniaus miesto notarės I. D. sudarytos Z. S., mirusios 2002 m. kovo 24 d., paveldėjimo bylos, saugomos Lietuvos notarų rūmų archyve, medžiagos matyti, kad Z. S. 1995 m. liepos 7 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausiusį sodo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko dukteriai J. T. (e. b. l. 70). Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turinį faktą, kad J. T. priėmė ir valdo šį palikimą (e. b. l. 79–81). 2006 m. spalio 18 d. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad J. T. po motinos Z. S. mirties pagal 1995 m. liepos 7 d. testamentą paveldėjo sodo ir ūkinį pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 146A, Vilniuje, ir už sodo žemės sklypą sumokėtą 15,12 Lt įmoką (e. b. l. 89). Paveldėtoja pagal testamentą J. T. šioje byloje pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J. E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame pripažino, kad tam tikrą (testamente neaptartą) turtą po motinos mirties pradėjo valdyti ir palikimą priėmė pareiškėjas. Taip pat J. T. atsiliepime nurodė neprieštaraujanti, sutinkanti ir neginčijanti, kad pareiškėjas paveldėtų piniginę kompensaciją už tėvo turėtą žemę (e. b. l. 48–49). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatyme įtvirtinta nuostata, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), susijusi su įpėdinio valios turinio nustatymu. Laikoma, kad asmuo, pradėjęs valdyti palikimo dalį ar kokį nors daiktą, išreiškia valią priimti visą mirusiojo palikimą, o ne tik jo dalį. Bet tai savaime nepaneigia kitų įpėdinių, priėmusių mirusio asmens palikimą įstatymo nustatyta tvarka, teisės į palikimą. Paveldėto turto masė padalijama tarp įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad dalis mirusiajai priklausiusio turto testamentu buvo palikta J. T. ir pastaroji šį palikimą priėmė, nepaneigia to, jog kitą, testamentu nepaliktą turtą, gali paveldėti ir kiti paveldėtojai. Dėl to, teismo vertinimu, tai nėra kliūtis, nustačius reikšmingas aplinkybes, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas taip pat priėmė motinos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjo teigimu, jis po motinos mirties nepraėjus 3 mėnesiams, t. y. 2002 m. balandžio mėnesį, priėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. pareiškėjas, seserims sutikus, perėmė motinos turėtus kilnojamuosius daiktus, buvusius J. T. priklausiusiame bute, kuriame motina gyveno iki mirties. Šias aplinkybes, taip pat ir faktą, jog nurodomas paveldėtas turtas yra pareiškėjo dispozicijoje, patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai, tarp jų – fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas, pareiškėjo teigimu, po motinos mirties paveldėtas turtas: pianinas, rašomasis stalas, drabužių spinta, indų servizas, sietynas, paveikslas (e. b. l. 11–16). Nurodytas faktines aplinkybes pripažįsta ir patvirtinta pareiškėjo seserys suinteresuotieji asmenys J. T. ir L. I., taip pat teigdamos, jog neprieštaravo ir neprieštarauja, kad mirusios motinos turtą paveldėtų brolis pareiškėjas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti motinos, mirusios 2002 m. kovo 24 d., palikimą, t. y. pareiškėjas 2002 m. balandžio mėnesį atliko aktyvius veiksmus (perėmė motinos kilnojamąjį turtą), kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po savo motinos Z. S. mirties 2002 m. kovo 24 d. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo J. E. S. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. kovo 24 d. priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. E. S. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Rūta Latvelė