Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Š. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai supažindintas su 2023 m. vasario 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų“, leidžiančiu jam kartą per savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. parvykti adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas 2023 m. kovo 3 d. pasirašęs pasižadėjimą sugrįžti nustatytu laiku, 2023 m. kovo 17 d. nuo 17.00 val. iki 2023 m. kovo 19 d. 17.00 val., būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos vykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas R. Š. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje teistas, baustas administracine tvarka.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. Š. gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. Š. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam.

8. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, pasišalinęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, padarė tris naujas nusikalstamas veikas ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinti tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su šiuo skundo argumentu, jį atmeta kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014). Tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. Š. kaltę pripažino, tačiau parodymus duoti atsisakė (b. l. 64-66). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. Š. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę, gailisi, tačiau į įkalinimo įstaigą nespėjo grįžti, nes maža dukra susirgo ir reikėjo surasti kas su ja atsiguls į ligoninę. Į įkalinimo įstaigą grįžo tada, kai buvo sulaikytas – 2023 m. gegužės 4 d. Negrįžo daugiau, nei mėnesį, tuo metu buvo pas savo draugą. Savo noru nenorėjo skambinti pareigūnams, nes nespėjo grįžti ir žinojo, kad vis tiek bus teisiamas. Iš nuteistojo R. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, kad iš esmės tik formaliai nurodė besigailintis dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau buvo abejingas kilusioms pasekmėms ir nustatytų reikalavimų laikymuisi. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis R. Š. negrįžo nustatytu laiku į laisvės atėmimo vietų įstaigą, telefonu neatsiliepė, padarė tris naujas nusikalstama veikas, o jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška. Nuteistasis į laisvės atėmimo vietų įstaigą grįžo ne savo noru, o tik dėl to, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šių aplinkybių visuma negali būti traktuojama kaip prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos ir gailėjimasis, kas galėtų būti pripažįstama baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apygardos teismo vertinimu, prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjimasis nagrinėjamu atveju buvo išreikštas tik formaliai, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, pateikiant savo nusikalstamą elgesį pateisinančias versijas. Be to, kaip minėta, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, kas taip pat sudaro pagrindą manyti, kad prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjimosi buvo išsakytas tik formaliai. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo elgesį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vertina kaip nenuoširdų gailėjimąsi dėl veikų padarymo, o tik siekį sušvelninti savo padėtį, tikintis švelnesnės bausmės. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymas pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atmetamas.

9. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą yra numatęs tik dvi alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. Š. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei bausmės vidurkis. Kadangi nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

10. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nuteistasis R. Š. iki inkriminuojamo nusikaltimo padarymo buvo teistas užsienyje bei net 15 kartų teistas Lietuvoje (paskutinis jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis - Tauragės apylinkės teismo Šilutės 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendis). Po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis taip pat buvo nuteistas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu. Taigi, akivaizdu, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas, analogiškas nusikalstamas veikas (vagystės). Be to, ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek ir švelnesnės bausmių rūšys, kurios, akivaizdu, jog savo tikslų nepasiekė. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, vis pakartotinai nusikalstant. Atkreiptinas dėmesys, kad po paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio apelianto atžvilgiu priėmimo, inkriminuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus kiek daugiau, nei 3 mėnesiams. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. Š., būdamas pasišalinęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, padarė tris naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnyje ir už kurių padarymą nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu ir vieną administracinį nusižengimą. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad su žmona augina dvi mažametes dukras, privalo padėti jas išlaikyti, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad šios aplinkybės jau egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau neužkirto kelio R. Š. nusikalsti. Be to, nusikalstamas R. Š. elgesys tęsėsi net ir pasišalinus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, padarant naujas nusikalstamas veikas ir administracinį nusižengimą.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. Š. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei (praeities teistumai, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka) ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas jau atsižvelgė ir įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam R. Š. sušvelninti paskirtą bausmę.

12. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 5 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. Š. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 66,67 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis R. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. Š..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.