Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens I. G., atstovaujamos advokatės A. S., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lindorff Oy prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. G., I. G., antstolis D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-26392-734/2014 dėl 1154,34 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko E. G. kreditoriaus Lindorff Oy naudai.Pareiškėjas Lindorff Oy 2016 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi teismą su pareiškimu dėl skolininko E. G. turto dalies nustatymo, prašydamas nustatyti, kad 1/2 dalis skolininko E. G. sutuoktinės I. G. visų gaunamų pajamų (išmokų ar kitų pajamų), iš kurių būtų galima išieškoti skolą, priklauso skolininkui E. G..Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo Lindorff Oy pareiškimą tenkino iš dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė, kad su sutuoktiniu E. G. I. G. faktiškai negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau tai teismas laikė teisiškai nereikšminga aplinkybe, nes I. G. teismo posėdyje patvirtino, jog suinteresuotų asmenų santuoka įstatymų nustatyta tvarka nėra nutraukta, taip pat sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Pagal apeliantės I. G. pateiktus į bylą skaičiavimus, kiek patiria išlaidų, kad patenkintų būtiniausius poreikius teismas nustatė, kad nurodytos sumos vertintinos kaip iš tiesų reikalingos suinteresuoto asmens ir su ja gyvenančių vaikų kasdieniams būtiniems poreikiams tenkinti. Kadangi sutuoktinis E. G. draudžiamųjų pajamų negauna, apeliantės I. G. teigimu, jis prie šeimos išlaikymo prisideda mažai ir nereguliariai. Apeliantė I. G. nurodė, kad jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 350 Eur, kurių neužtenka būtiniausioms išlaidoms ir vaikų išlaikymui, todėl materialiai padeda tėvai.Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas nutarė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir nustatė kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) E. G. priklauso 1/4 dalis jo sutuoktinės I. G. pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vienos skolininko sutuoktinės veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko E. G. prievoles. Su skolininku negyvena, jis nepadeda išlaikyti jų penkių vaikų (trys moksleiviai ir du studentai).apeliantės užmokestis yra 350 Eur, kurio vos pakanka apeliantės ir jos vaikų poreikiams patenkinti. Teismo nustatyta 1/4 turto dalis yra jai labai didelė suma, kurios netekimas dar labiau pablogins jos finansinę padėtį.Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy prašo I. G. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat atmesti apeliantės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Šiuo atveju nebuvo gauta lėšų, iš kurių būtų galima padengti E. G. skolą, o jis 1992 m. vasario 2 d. sudarė santuoką su apeliante I. G.. apeliantė nepateikė įrodymų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos.praktikoje išaiškinta, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus. Šiuo atveju teismas nustatydamas 1/4 turto dalį siekė apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko ir apeliantės interesus. Suinteresuotai asmenys E. G. ir antstolis D. K. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CPK numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016; 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; ir kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į skolininko E. G. sutuoktinės I. G. (apeliantės) nurodytas aplinkybes, būtent į tai, kad apeliantė viena išlaiko penkis vaikus (tris nepilnamečius ir du studentus), visos jos gaunamos pajamos yra minimali mėnesinė alga, sutuoktinis kartu negyvena, tačiau santuoka su juo nėra nutraukta, vedybų sutartis nesudaryta, nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pareiškėjos darbo užmokestis siekia tik 350 Eur, sutuoktinis nepadeda išlaikyti vaikų, todėl nustatyta 1/4 turto dalis yra labai didelė ir bloginanti finansinę padėtį. Minėtos aplinkybės buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, kurių būtent pagrindu teismas nusprendė nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės finansinę būklę, gyvenimo sąlygas, skolininko indėlį į šeimos išlaikymą ir tikslingai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą turto dalies dydį vykdymo procese (1/4 dalies dydis) sutiktina, kad nustatytas skolininko E. G. turto dalies dydis užtikrina vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, t. y. garantuoja tiek išieškotojo galimybę atgauti skolą, tiek apeliantės galimybes užtikrinti būtiniausių jos bei jos vaikų poreikių patenkinimą. Apeliantė taip pat nurodo, kad išieškojimas iš sutuoktinio E. G. vyksta pagal jo asmenines prievoles. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Kadangi antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/21787 nustatė, kad skolininkas E. G. draudžiamųjų pajamų neturi, jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra areštuotas, todėl antstolis pateikė siūlymą išieškotojui Lindorff Oy kreiptis į teismą su prašymu dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (CPK 667 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalies punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Apeliantė nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis teismas galėtų spręsti, jog apeliantės gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė t. y. ji nepaneigė prezumpcijos, kad jos įgyjamas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Apeliantė I. G. su skolininku E. G. yra sudariusi santuoką, todėl visam jų įgyjamam turtui taikomas įstatymo numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas – turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Taigi, apeliantės gaunamas 350 Eur darbo užmokestis yra jos ir skolininko E. G. bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi, kaip anksčiau buvo minėta, buvo nustatyta, kad skolininko E. G. asmeninio turto nepakanka, išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnis). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog išieškojimas pagal asmeninę sutuoktinio E. G. prievolę yra vykdomas ne iš apeliantės asmeninės nuosavybės turto, o iš jos sutuoktinio E. G. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies. Taigi, apeliantės argumentas, kad išieškoma skola yra jos sutuoktinio asmeninė prievolė nesudaro pagrindo teigti, kad skola negali būti išieškoma iš bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.