- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-723-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01714-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- T. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos T. B. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. B. pareiškė prašymą išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad pareiškėjos materialinė padėtis yra sunki, todėl prašė išdėstyti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas 36 mėnesių laikotarpiui, lygiomis dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino visiškai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino visiškai. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteistų iš pareiškėjos T. B. 4 528 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotiems asmenims byloje V. T. individuliai įmonei patirto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir 788 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo V. B. patirto apeliacinės instancijos teisme įvykdymą išdėstė 36 mėnesių laikotarpiui ir įpareigojo mokėjimus lygiomis dalimis atlikti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos bei visiškai spendimą įvykdant iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Teismas išaiškino, kad pareiškėja T. B. privalo suinteresuotiems asmenims byloje už naudojimąsi svetimais pinigais sumokėti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, kurios apskaičiuojamos proporcingai nesumokėtai skolos sumai.
3. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos gaunamos mėnesio pajamos sudaro 195,74 Eur, todėl vertino, jog pareiškėja galėtų negalėti atlyginti visų priteistų bylinėjimosi atlyginimo sumų, kurias pareiškėja turėtų vykdyti priverstinio išieškojimo atveju. Teismas sprendė, kad pareiškėja neturi finansinės galimybės sumokėti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumų.
4. Atsižvelgęs į pareiškėjos teisėtų interesų pusiausvyrą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo įvykdymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstymo pratęstinas 36 mėnesių laikotarpiui; taip pat išaiškino, kad pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6. 37 straipsnio, 6. 210 straipsnio 1 dalies nuostatas privalo suinteresuotiems asmenims byloje už naudojimąsi svetimais pinigais sumokėti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, kurios apskaičiuojamos proporcingai nesumokėtai sumai.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai
5. Apeliantas (suinteresuotas asmuo byloje) V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos T. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti bei iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Pirmosios instancijos teismas, apeliantui nesuteikė teisės pateikti atsiliepimų ir išdėstyti argumentų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
5.2. Teismas netyrė tikrosios pareiškėjos turtinės padėties, finansinių galimybių ir nevertino kitų asmenų interesų. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėja gauna nedidelę pensiją, kad negali sumokėti bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja turi nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų. Ji galėtų sumokėti suinteresuotiems asmenims byloje priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas. Teismas netyrė – kiek pareiškėja turi turto, ar pareiškėjos pensija yra vienintelės jos gaunamos pajamos. Be to, nevertino nagrinėjamos bylos šalių interesų pusiausvyros.
5.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją ir neįsitikino ar egzistuoja pagrindas Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau –CPK) 284 straipsnio taikymui, nepagrįstai išdėstė sprendimo vykdymą neadekvačiai ilgam laikotarpiui bei neužtikrino lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo principų apsaugos, todėl teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri turėtų būti panaikinta.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra sutinka su apelianto V. B. atskiruoju skundu, kuriuo pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktinę situaciją, nes teismas neįsitikino ar egzistuoja pagrindas CPK 284 straipsnio taikymui ir nepagrįstai išdėstė sprendimo įvykdymą bei neužtikrino lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo principų apsaugos.
6.2. Sutinka su apelianto argumentais, jog teismas netyrė tikrosios pareiškėjos turtinės padėties ir finansinių galimybių, todėl nepagrįstai sprendė apie pareiškėjos sunkią turtinę padėtį.
6.3. Teismo išdėstytas sprendimo įvykdymas pažeidžia apelianto (suinteresuoto asmens byloje) V. B. teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą, protingos pusiausvyros interesų taisyklę.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja T. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos mėnesio pajamos sudaro 195,74 Eur pagrįstai konstatavo, jog tikėtina, kad pareiškėja galėtų būti nepajėgti atlyginti skolos, kurią ji turėtų vykdyti priverstinio išieškojimo atveju; šiuo pagrindu pareiškėja sumokėti teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš karto negalėtų.
7.2. Pareiškėja turi nekilnojamojo turto, tačiau šį turtą parduoti greitai ir už protingą kainą šiuo metu nebūtų galimybių. Be to, minėto nekilnojamojo turto vertė gerokai viršija priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl priverstinis turto realizavimas vykdymo procese neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei galimai pažeistų pareiškėjos sutuoktinio interesus.
7.3. Apeliantas nenurodė argumentų, kodėl jam priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma negalėtų būti išmokama dalimis, taip pat įrodymais nepagrindė būtinybės kuo greičiau gauti priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.
7.4. Nagrinėjamu atveju, sprendimo vykdymo išdėstymas nepaneigė paties sprendimo privalomumo, nepažeidė suinteresuotų asmenų byloje interesų ir teisėtų lūkesčių, kuo greičiau atgauti lėšas, bei atitinka bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal turimas pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Ginčas kilo dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymo išdėstymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų dokumentų priėmimo
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ išrašus, mokėjimo nurodymų kopijas ir kitus dokumentus, kurių pagrindu ginčija esant sunkią pareiškėjos materialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad apeliantui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, ir kad apeliantas neturėjo galimybės pateikti šiuos įrodymus nagrinėjant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžiama, jog siekiant visumos įrodymų ištyrimo ir įvertinimo, proceso lygiateisiškumo, rungtyniškumo principų užtikrinimo, apelianto pateikti nauji įrodymai, turintys reikšmės konkretaus klausimo nagrinėjimui, priimtini.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja T. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjos 2018 m. sausio 9 d. skundą prokurorei bei prašydama skundą patenkinti.
12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos T. B. skundą tenkino:1) panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) netenkino suinteresuoto asmens matininko V. T. individualios įmonės procesinių prašymų dėl visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: 1) atmetė pareiškėjos T. B. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo; 2) priteisė iš pareiškėjos T. B. 4 528 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui byloje V. T. individuliai įmonei patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; 3) priteisė iš pareiškėjos T. B. 788 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui byloje V. B. patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo nagrinėjimo
14. CPK 284 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto, teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu bei kita. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, sprendžia, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesilaikė CPK 284 straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, apeliantui nesuteikė teisės pateikti atsiliepimo, argumentų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad apeliantui nebuvo pranešta apie posėdį spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo prašymą, nesuteikdamas galimybės apeliantui pasinaudoti teise teikti paaiškinimus dėl prašymo, išreikšti savo nuomonę dėl esmės, teisės pateikti papildomus įrodymus, turinčius reikšmės šio prašymo nagrinėjimui. Apeliacinio teismo vertinimu, ginčo klausimas pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, kas neatitinka procesinės teisės normų reikalavimų bei galėtų būti vertintinas kaip absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte (CPK 338 straipsnis).
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, apelianto vertinimu, paneigiančius prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo spręstina, kad apeliantas pasinaudojo jam apeliacinės instancijos teismo sudaryta papildoma galimybe pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės pažeidimo, jog prašymas buvo išnagrinėtas nepranešus apeliantui, šiuo atveju siekiant proceso operatyvumo, ekonomiškumo klausimas negražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio teismo vertinimu toks sprendimas būtų per daug formalus, be to dar labiau padidintų bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia, kad apeliantas pasinaudojo savo teisėmis pateikdamas paaiškinimus raštu, pateikdamas įrodymus dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme.
Dėl sprendimo vykdymo
15. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turėtų būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturėtų būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
16. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad ne bet kokie turtiniai, finansiniai ar kitokie pareiškėjai iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo institutui taikyti, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardinto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016 ). Taigi, šios nuostatos suponuoja išvadą, kad net ir sunki turtinė atsakovo padėtis negali savaime lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti ieškovo lūkesčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017). Pareiškėja dėl atskirojo skundo teigia, kad apeliantas nenurodė argumentų, kodėl jam priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma negalėtų būti išmokama dalimis, taip pat įrodymais nepagrindė būtinybės kuo greičiau gauti priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Tačiau su pareiškėjos argumentais nesutiktina, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau ( CPK 281 straipsnis, 7 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendimo įvykdymą išdėstė 36 mėnesių laikotarpiui dėl pareiškėjos sunkios materialinės padėties. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos gaunamos mėnesio pajamos, netekto darbingumo pensija sudaro 195,74 Eur, todėl vertino, jog pareiškėja neturi finansinės galimybės sumokėti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumų.
Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėja dėl gaunamos nedidelės pensijos negali sumokėti skolos. Teigia, kad teismas netyrė, kiek pareiškėja turi turto, ar pensija yra vienintelės jos pajamos. Jo vertinimu pareiškėja manipuliuoja faktu, jog ji gauna nedidelę pensiją, nes neatskleidžia duomenų apie tikrąją turtinę padėtį. Pareiškėja turi turto, todėl galėtų sumokėti suinteresuotiems asmenims byloje priteistas sumas. Teismas neįvertino, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu A. B. turi nekilnojamojo turto. Valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centro“ nustatytos vertės duomenimis, nevertinant pareiškėjos turimo gyvenamojo namo, pareiškėja asmeninės nuosavybės teise turi turto, kuris nėra būtinas gyvenimui, nėra šeimos būstas ir kurio vertė dvigubai didesnė negu teismo sprendimu iš pareiškėjos priteistos sumos. Be to, 2019 m. vasario 27 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja pardavė 4 ha ploto žemės sklypą, kurio rinkos vertė yra 8 135 Eur. Apelianto teigimu teismas neįvertino, jog 2019 m. kovo 6 d. antstolė V. Š. vykdydama panaikintą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį – pareiškėjos sutuoktiniui A. B. pervedė iš apelianto V. B. banko sąskaitų nurašytus 29 193,28 Eur, kuriais pareiškėja su sutuoktiniu nesąžiningai disponuoja, nes nutartis, kurios pagrindu pervesti pinigai yra panaikinta, tačiau pinigai nėra grąžinti apeliantui. Taip pat teismas nevertino pareiškėjos banko sąskaitose esančių lėšų likučių ir banko sąskaitų apyvartos. Akcentavo ir tai, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. B. per du metus savo iniciatyva apelianto atžvilgiu iškėlė 11 teisminių procesų, o tarp nagrinėjamos bylos šalių iš viso yra kilę 13 teisminių ginčų. Ir be kita ko, visuose teisminiuose procesuose juos atstovauja atstovas advokatas, kurio išlaidos būna apmokėtos. Apelianto nuomone, pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2019 m. sausio 17 d. Pažymas apie asmeniui išmokėtas išmokas – neįrodė sunkios materialinės padėties ir CPK 284 straipsnio taikymo pagrindo.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo priėmė neįvertinęs visų faktinių aplinkybių.
18. Iš pareiškėjos prašymo turinio, bei pridėtų dokumentų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo matyti, kad pareiškėja pateikė teismui tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2019 m. sausio 17 d. pažymą apie tai, kad pareiškėja gauna 195,74 Eur išmokas.
19. Apeliantas su atskiruoju skundu į bylą pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro dėl T. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo su priklausiniais, žemės sklypų, duomenis apie nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes ( 3t. b.l. l7-31). Apeliantas nurodydamas apie pareiškėjos išlaidas už advokato atstovavimą pateikė duomenis iš civilinių bylų apie atstovavimo išlaidų dydį, išlaidų sumokėjimą, už 2017 m. pvz. dėl 1700 Eur, 2018 m. 2420 Eur, 2019 m., 484 Eur. 2019-03-08 Mokėjimo nurodymą dėl 10000 Eur advokatui sumokėjimo ir kt. ( 3t. b.l. 32-52). Teismo pažymėtina, kad pareiškėja prašyme dėl vykdymo išdėstymo nurodė, kad ji gyvena su sutuoktiniu A. B. , kuris turi rimtų sveikatos problemų ir kurio priežiūrai bei gydymui patiriamos papildomos išlaidos, tačiau jokių duomenų dėl nurodytų aplinkybių nepateikė. Be to, neteikė ir kitų duomenų dėl materialinės padėties, turimų lėšų banko sąskaitose ir kita. Apelianto pateikti duomenys dėl turimo turto, atliktų mokėjimų advokatui iš esmės paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos sunkios finansinės padėties. Kad pareiškėjai mokama pensija yra nedidelė dėl to ginčo nekyla, tačiau ji teismui nepateikė visumos duomenų iš kurių būtų galima įvertinti sunkią pareiškėjos materialinę padėtį, todėl iš esmės apelianto argumentai yra pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.
Pareiškėja nurodo, kad sprendimo vykdymas yra išdėstytas ir dėl 4 528 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui V. T. individuliai įmonei, tačiau jis teismo nutarties neskundė. O apeliantas tokiais savo veiksmais siekia ją įskaudinti, tęsti begalinius procesus. Teismo pažymėtina, kad šios aplinkybės sprendžiant konkretų klausimą, t.y. dėl 788 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo V. B. vykdymo išdėstymo, neturi esminės reikšmės. Pareiškėja akcentuoja ir tai, kad teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 yra neteisingas ir ji yra padavusi kasacinį skundą. Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2019m. lapkričio 8 d. yra padavusi skundą, kasacinio skundo priėmimo klausimas nėra išspręstas, tačiau ši aplinkybė nėra kliūtis spręsti konkretaus klausimo dėl vykdymo išdėstymo.
20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, papildomai apelianto pateiktus dokumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė sprendimo dėl apeliantui priteistų išlaidų vykdymą, be to pernelyg ilgam 36 mėnesių laikotarpiui. Tačiau konkrečiu atveju siekiant proporcingumo, siekiant nepažeisti apelianto teisių, taip pat ir pareiškėjos teisių, įvertinus tai, kad apeliacinio teismo nutartis privalėtų būti iš karto vykdoma, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais sprendžia, kad pareiškėjai sprendimo vykdymas išdėstytinas vienam mėnesiui. Teismo vertinimu tai nepažeis apelianto teisių, o pareiškėja turės pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą gera valia, taip nepatirdama papildomų vykdymo išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nepagrįstai išdėstė sprendimo dėl apeliantui priteistų išlaidų vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, bei šios nutarties 28 punkte išdėstytus argumentus, nutarties dalis dėl iš pareiškėjos 788 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantui išdėstymo 36 mėnesių laikotarpiui keistina, sprendimo vykdymas išdėstytinas vienam mėnesiui. ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantas prašo priteisti 290,40 Eur patirtas išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Pateikė duomenis apie lėšų sumokėjimą.
23. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkino iš dalies, tačiau iš esmės pritaria atskirojo skundo argumentams, todėl atsižvelgiant į ginčo esmę, skundo turinį, keliamus klausimus, sugaištą laiką, sprendžia, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, todėl nemažintinos. Apeliantui iš pareiškėjos priteistina 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl V. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo pakeisti ir pareiškėjos T. B. prašymą šioje dalyje dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteistų iš pareiškėjos T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 788,00 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme, įvykdymą išdėstyti vienam mėnesiui.
Priteisti apeliantui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.