Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-86-383/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-05
Bylos Nr.: 1A-86-383/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02643-2023-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Kaltinamasis: S. T.
Advokatai: Neringa Grubliauskienė

Kategorijos

19.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-383/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02643-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4.1.; 2.4.6.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui V. K.,išteisintosios S. T. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. Z. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. T. buvo kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, numatytus (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto 2022 m. spalio 27 d. bendrosios praktikos slaugytojos pareiginių nuostatų trečio skyriaus 1.3 punkte – teikti kokybiškas slaugos paslaugas, trečio skyriaus 1.4 punkte - laikytis darbo drausmės, trečio skyriaus 1.18 punkte – savo darbo pamainos metu užtikrinti pacientų visapusišką slaugą; pamainos perdavimo metu referuoti pamainą perimančiam slaugytojui apie pacientų būklę, įvykdytus (taip pat ir neįvykdytus) slaugos veiksmus bei pateikti reikalingą informaciją paciento slaugos tęstinumo užtikrinimui, trečio skyriaus 1.24 punkte - laikytis medicinos etikos ir deontologijos normų, laikytis konfidencialios informacijos ir bešališkumo įsipareigojimų, neteisėtai tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 10 d. 20 val. 00 min. iki 2023 m. sausio 11 d. 7 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini) palatoje tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų nukentėjusiajai J. Z. J. alkūne į dešinės kojos šlaunies viršutinę dalį, padarydama jai poodine kraujosruvą dešinėje klubinėje srityje, t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje nenustatyta, kad S. T. neteisėti veiksmai buvo būtinoji nukentėjusios nesunkaus sveikatos sutrikdymo kilimo sąlyga ir esminė kilusių pavojingų padarinių priežastis, todėl jos veiksmai neatitinka objektyvių ir subjektyvių inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: S. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 100 MGL dydžio (5000 eurų) baudą; priteisti iš S. T. J. Z. J. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Prokuroro vertinimu, išanalizavus teismo išdėstytus motyvus dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, matyti, kad išteisinamasis nuosprendis priimtas neįvertinus įrodymų visumos. Teismas, vertindamas surinktus duomenis, rėmėsi liudytojų gydytojų-chirurgų V. G. ir J. G., operavusių nukentėjusiąją, parodymais, kad kraujosruva galėjo atsirasti dėl po operacijos į papilvę po oda leidžiamų vaistų arba dėl to, kad pacientė galėjo eidama į tualetą užkliūti ir taip galėjo atsirasti kraujosruva. Atkreiptinas dėmesys, jog pacientę operavę chirurgai po operacijos su ja nebendravo, jos nematė, o jų paaiškinimai dėl kraujosruvų atsiradimo galimybių yra vertinami kaip pamąstymai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimo mechanizmo detalizuoti negalima, tačiau svarbu tai, jog adatos dūrio nei šalia kraujosruvos, nei kraujosruvoje nekonstatuota. Taigi, gydytojų, medicinos personalo paaiškinimai, jog kraujosruva galėjo atsirasti dėl suleistų po operacijos vaistų, vertintini kritiškai. Visiškai ignoruojant 2023 m. sausio 12 d. specialisto išvadą, kad J. Z. J. konstatuota 1-2 parų senumo 3x6 cm dydžio poodinė kraujosruva dešinėje klubinėje srityje, sužalojimas atsiradęs nuo traumuojančio kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi.

3.2. Skunde pažymima, kad teismas, vertindamas surinktus duomenis, taip pat atkreipė dėmesį į kartu su nukentėjusiąja palatoje buvusios liudytojos I. J. parodymus ir konstatavo, jog ši liudytoja nepatvirtino J. Z. J. teiginių apie vartotą smurtą. Pažymėtina, kad I. J. parodė, jog ji nežino kaip su J. Z. J. buvo elgiamasi naktį, nes miegojo. Teismas, vertindamas surinktus duomenis, t. y. D. J. dukros pateiktame įraše išsakytus kaltinamosios žodžius, padarė išvadą, kad jokių garsų, leidžiančių daryti prielaidą apie smūgių sudavimą, negirdėti ir pasirėmė kaltinamosios paaiškinimu, kad jos žodžiai veiksmais nevirto. Tuo tarpu pačios nukentėjusiosios parodymų, jos dukros D. J. paaiškinimų, jog mama ryte buvo išsigandusi, prašė kuo greičiau ją pasiimti iš ligoninės, nevertino.

3.3. Prokuroro teigimu, teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu pateikto nukentėjusiosios dukros D. J. pateikto garso įrašo, kuriame girdimi dviejų moterų balsai, iš kurių reikšmingi buvo pasakyti žodžiai: „žinok prilupsiu aš tave, pažiūrėk vėl drenus, vėl makaluojies, kas yra aš nežinau, tu vieną kart baik tas nesąmones, tikrai žinok, tada dėsim į pirštines ir viską ir dar kažką darysim, psichiatrą matyt duosim“, „dar tokios kvailos nemačiau kaip tu“, „tu nenormali, tu nori rankos ar pilvas aš nežinau, žinok, kas tu per žmogus, kam tu kiši tuos, trauk užpakalį, nori, kad pilvas supūliuotų“. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, paminėtus žodžius pripažino pasakiusi S. T.. Nors ji paaiškino, kad jos išsakyti žodžiai veiksmais nevirto, tačiau taip elgdamasi ji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, dėl ko buvo padaryta didelė žala ne tik nukentėjusiajai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet ir didelė žala juridiniam asmeniui ir valstybei.

3.4. Prokuroro vertinimu, byloje nustatyta, kad kaltinamoji, būdama juridinio asmens darbuotoja, nukentėjusiajai teikdama viešąsias - slaugytojos paslaugas, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, elgėsi neetiškai, teikė nekokybiškas slaugos paslaugas, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Remiantis teismų praktika, tokiais kaltinamosios veiksmais, sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą, netinkamai teikiant paslaugas, buvo padaryta didelė žala ir fiziniam asmeniui, nukentėjusiajai, ir valstybės institucijai - (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos valstybei. Tokiais kaltinamosios veiksmais sumenkinamas ne tik institucijos, bet ir valstybės vardas, nes viešųjų paslaugų paskirtis - rūpintis piliečiais ir gyventojais, šiuo atveju ligoniais, užtikrinant ekonomiškai racionalų pagrindinius jų poreikius tenkinančių paslaugų teikimą, šių paslaugų įgyvendinimas yra valstybės vykdomos viešosios politikos dalis. Šiuo konkrečiu atveju, nekyla abejonių, kad įstaigos prestižas krito - pas juos lankėsi policija, buvo vykdomos apklausos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras V. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintosios S. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su S. T. išteisinimu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje bei byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

8. S. T. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, tačiau, išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas nusprendė kaltinamąją išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamoji S. T. viso proceso metu kategoriškai neigė sudavusi smūgius ar atlikusi kitus smurtinius veiksmus J. Z. J. atžvilgiu, kraujosruvos atsiradimo aplinkybės grindžiamos tik pačios nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos iš dalies patvirtina specialisto išvada. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš apklaustų liudytojų V. D., J. G., N. A. ir kt., parodymų matyti, kad J. Z. J. po jai atliktos operacijos ir suleistų kraują skystinančių vaistų buvo nerami, nesiorientavo aplinkoje, lipo iš lovos, esant pakeltam lovos bortui, nusiplėšė drenus. Skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad gydytojai–chirurgai V. G. ir J. G., operavę nukentėjusiąją, parodė, kad kraujosruva galėjo atsirasti dėl po operacijos į papilvę po oda suleistų mažos molekulinės masės heparinų, todėl pacientė galėjo eidama į tualetą užkliūti ar užkliūti už lovos. Teismas akcentavo ir tai, kad kartu palatoje gulėjusi I. J. nepatvirtino nukentėjusiosios teiginių apie patirtą smurtą, o pati nukentėjusioji po operacijos buvo sutrikusi, nesiorientavo, kitų objektyvių duomenų apie galimą smūgių sudavimą, nėra.

9. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl S. T. inkriminuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl kaltinamosios išteisinimo motyvuotos, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos. Nagrinėjamu atveju nei bylos medžiaga, nei skundžiamo nuosprendžio turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei tikėjosi prokuroras, nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Žemesnės instancijos teismas

10. S. T. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kaltinant tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, neteisėtai tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 10 d. 20 val. 00 min. iki 2023 m. sausio 11 d. 7 val. 00 min. ligoninės palatoje, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų nukentėjusiajai J. Z. J. alkūne į dešinės kojos šlaunies viršutinę dalį, padarydama jai poodine kraujosruvą dešinėje klubinėje srityje t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

11. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Įgaliojimų viršijimas suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Asmuo, viršijantis įgaliojimus, atlieka neteisėtus veiksmus, kurių jis pagal savo pareigas atlikti neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-696/2016). BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Kadangi neturtinio pobūdžio žala neturi konkrečios materialios formos, ją nustatant itin svarbus yra vertinamasis aspektas, tiesiogiai priklausantis nuo konkrečių bylos aplinkybių. Apie tokią žalą ir jos dydį teismai sprendžia vertindami neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę, neteisėtumo aspektus), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansą visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-P-59-495/2021). Jei nukentėjusiajam padaroma fizinė žala, tai net ir nedidelė žala sveikatai vertintina kaip didelė žala.

12. Išteisintoji S. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltės nepripažino, kategoriškai neigdama fizinio smurto naudojimą nukentėjusiosios J. Z. J. atžvilgiu. Apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad į darbą atėjo sausio 10 d. 15 val. ir dirbo iki 8 val. ryto. Perimant pamainą personalo darbuotojos informavo, kad J. Z. J. yra po apendicito operacijos antra para. Kadangi Z. draskėsi, nuplėšė drenus, buvo iškviestas psichiatras. Apie tai buvo informuota palatoje buvusi nukentėjusiosios dukra. Po kiek laiko eidama koridoriumi pamatė, kad nukentėjusioji maskatuoja rankomis, nors jai pajungta lašelinė. Apie aštuntą valandą, nukentėjusiosios dukrai išėjus iš palatos, ji J. Z. J. uždėjo pirštines, kad neišsitrauktų drenų. Pacientė vis bandė išsitraukti rankas iš pirštinių, judino rankas. Apie 22 valandą nukentėjusiajai leido lašinę, jos ranka buvo fiksuota prie borto, nes pastoviai kilnojo ranką. Nakties metu nukentėjusioji muistėsi rankomis ir kojomis, todėl pagal psichiatro paskyrimą jai buvo per du kartus suleista 250 mg „tiapridalio“ vaisto. Pacientei buvo paskirti mažos molekulinės masės vaistai, kurie skystina kraują, kurie gali būti leidžiami į pilvą ir į šlaunies viršutinę dalį. Pripažino, kad garso įraše girdimas jos balsas ir su paciente kalbėjo pakeltu tonu, pabarė, tačiau smurto nenaudojo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu išteisintoji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiama pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad dieninėje pamainoje dirbusi kolegė J. G. jai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) palatoje guli pacientė, po apendicito operacijos, pas pacientę būna jos dukra, kuri uždavinėja labai daug klausimų ir kelia konfliktines situacijas. Pacientė, kuriai buvo atlikta apendicito operacija (J. Z. J.), atrodė nerimastinga, vis pastoviai nukreipdavo žvilgsnį ir dairydavosi. Antrą kartą atėjusi į palatą apie 18 val., pamatė, kad nukentėjusioji traukosi drenus, tvarsčiai buvo nudraskyti, antklodė numesta. Kadangi palatos durys buvo praviros, pasakė savo padėjėjai N. A., kad ji pakviestų budinčius gydytojus, jog jie ateitų į palatą apžiūrėti pacientės. Atėjusiam budinčiam paaiškino, kad pacientė nusidraskė drenus, elgiasi neramiai. Gydytojas L. M. nurodė, pertvarstyti pacientę ir iškvietė psichiatrą. Maždaug už pusvalandžio į palatą (duomenys neskelbtini) atėjo psichiatras A. P. ir apžiūrėjo pacientę. Gydytojas L. M. tuomet surašė dokumentaciją, ką toliau reikės daryti su minėta paciente. Dokumentacijoje buvo nurodyta, kad yra paskirti psichiatro vaistai, kiek prisimena Sol. Tiapridal 100 miligramų su leidimu didinti pagal poreikį iki 300 miligramų per budėjimą. Taip pat dokumentuose buvo nurodyta, kad jeigu pacientė elgsis neramiai t. y. nusiiminės drenus ar bandys išsitraukti kateterį jai bus galima dėti apsaugines pirštines ant rankų. Psichiatrui paskyrus minėtus vaistus, S. pacientei suleido paskirtus vaistus 100 miligramų ir tuomet išėjo iš palatos. Tuomet eidama koridoriuje pamatė palatoje (duomenys neskelbtini), šalia minėtos pacientės sėdinčią moterį, priėjo prie jos ir paklausė moters kas jūs esate? Moteris nurodė, kad yra pacientės dukra. Tada S. dukrai nurodė, kad pacientė buvo labai nerami, traukėsi drenus, todėl budintis gydytojas iškvietė psichiatrą ir nurodė moteriai, jeigu nori detalesnės informacijos ji gali palydėti iki budinčio gydytojo. Dukra S. pasakė gerai, todėl ji kartu su dukra nuėjo iki budinčio gydytojo tuo metu buvo kitas budintis gydytojas R. K.. S. gydytojui nurodė, kad atėjo pacientės dukra, kuri nori pasikalbėti dėl savo mamos būklės. Gydytojas R. K. išėjo iš kabineto pasikalbėti su pacientės dukra, o ji tuo metu grįžo į palatą (duomenys neskelbtini), pastatyti minėtai pacientei lašalinės. Paklausė pacientės ar viskas tvarkoje ir ar ji laikys rankas. Pacientė nurodė, kad taip ir ji išėjo iš palatos pas kitus pacientus. Po kiek laiko nuėjo į (duomenys neskelbtini) palatą ir ten užėjusi pamatė minėtą pacientę, kuri vėl buvo išsitraukusi kateterį ir drenus, S. paklausė pacientės ką ji čia daro, ir tuomet pasakė dukrai ar ji gali išeiti, kadangi reikės perrišti pacientę. Dukra sutiko ir išėjo iš palatos. Tuomet ji atsivežė į palatą ratukus minėtą pacientę pertvarstė ir tuomet pajungusi kateterį ant pacientės rankų uždėjo pirštines, kad ta pati situacija vėl nepasikartotų. Nors nukentėjusiosios lašalinė baigė lašėti, tačiau ją S. paliko su pirštinėmis, bet kartas nuo karto pacientė vis iš pirštinių išsinerdavo, todėl jai buvo reikalinga pastovi priežiūra. Prieš naktį kada tiksliai nurodyti pasakyti negali kada, tačiau S. pacientei suleido dar vieną dozę psichiatro paskirtų vaistų. Pacientė visą naktį buvo nerami, blaškėsi, vis kažką šnekėjo, tačiau ką šnekėjo pacientė suprasti negalėjo. Ryte kartu su padėjėja N. A. keitė minėtai pacientei sauskelnes, tačiau ant jos kūno tuo metu tikrai jokių sužalojimų ji nematė (2 t., b. l. 58-62).

13. Pati nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad jai ligoninėje buvo atlikta apendicito operacija. Slaugos darbuotojos, kurios prižiūrėjo ją dienos metu, elgėsi su ja rūpestingai, dėl jų darbo jokių pretenzijų tikrai neturi. Visas dienas, kol gulėjo ligoninėje, palatoje, dienos metu kartu su ja buvo dukra D. J.. Kai išėjo dukra D. ir pasikeitė slaugos darbuotojų pamaina, pirmąją naktį J. atėjo slaugyti slaugos darbuotoja, ji atrodė vidutinio kūno sudėjimo, vidurinio amžiaus, prisimena, kad buvo trumpų plaukų, plaukai buvo bordo spalvos. Slaugos darbuotoja, palyginus su darbuotojomis, kurios ją prižiūrėjo dienos metu, elgėsi nederamai, visus veiksmus darė grubiai, J. toks elgesys buvo nepriimtinas, tačiau su slaugos darbuotoja jokio konflikto nebuvo. Kai ryte atėjo į palatą J. aplankyti dukra D., ji D. papasakojo, kad slaugos darbuotoja, kuri dirbo nakties metu, elgėsi su ja šaltai, viską darė grubiai, atžariai. Dukra D. sunerimo ir perspėjo, kad nakties metu jai išėjus namo ji palatoje paliks įrašymo priemonę. J. sutiko, kadangi žinojo, kad dukra norėjo tik gero ir ji buvo susirūpinusi jos saugumu. Įrašymo priemonė buvo J. palatos lovoje šalia jos, įrašas truko visą naktį. Atėjus nakčiai, kai gulėjo palatoje, jos prižiūrėti atėjo prieš tai jau minėta slaugos darbuotoja, kuri praeitą naktį elgėsi su J. nederamai. Tik atėjusi slaugos darbuotoja buvo nusiteikusi priešiškai, ji pradėjo J. barti, tuos žodžius sakė pakeltu tonu, sakė, kad J. nubaus ir primuš, kadangi buvo tamsu palatoje ir buvo nakties metas, J. nematė su kuo tiksliai, tačiau slaugos darbuotoja su kažkokia virve surišo kairę ranką, J. dešinė ranka buvo laisva. Tuo metu kaip viskas vyko J. labai išsigando, jautė didelį nerimą, bijojo, kad galimai slaugos darbuotoja gali prieš ją panaudoti fizinį smurtą. Tuomet tiksliai įvardinti negali, tačiau kiek prisimena J. gulint lovoje slaugos darbuotoja jai iš nugaros su alkūne stipriai mušė ją į nugaros pusę, kur tiksliau nurodyti negali žemiau link juosmens, J. tuo metu jautė stiprų fizinį skausmą. Taip pat nori pasakyti, kad kiek tiksliai kartų ji darė šį veiksmą įvardinti negali, tačiau tikrai gali patvirtinti, kad tai buvo ne vienas kartas, kuomet slaugos darbuotoja su alkūne J. mušė. Buvo tamsu, J. pagalbos į kitus palatoje gulėjusius asmenis nesikreipė, kadangi nenorėjo prikelti kitų palatoje gulėjusių asmenų. Po šio įvykio J. visą laiką jautė fizinį skausmą po slaugos darbuotojos veiksmų, tačiau apie tai niekam nepasakojo. Pabrėžia, kad slaugos darbuotoja, kuri sukėlė fizinį skausmą buvo minėjusi J. piktu tonu, kad išveš ją į psichiatrijos ligoninę, kadangi J. čia nevalia gydytis. Atėjus rytui, pas J. į palatą aplankyti vėl atvyko dukra D., J. papasakojo viską D., taip pat buvo ir garso įrašas (1 t., b. l. 60-64). Vertinant nukentėjusiosios J. Z. J. parodymus, svarbu pažymėti, kad jos nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. nukentėjusiosios teigimu, fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo slaugytoja vidutinio kūno sudėjimo, vidurinio amžiaus, trumpų bordo spalvos plaukų, kuri dirbo dvi dienas iš eilės (tiek operacijos dieną, tiek ir po jos, t. y. sausio 9-10 dienomis). Vis dėlto, byloje nustatyta, kad pirmąją naktį po nukentėjusiosios apendicito operacijos skyriuje buvo ne išteisintoji S. T., o kita slaugytoja (operacija atlikta 2023 m. sausio 9 d. 10.45 val., o S. T. dirbo 2023 m. sausio 10 d. nuo 15 val., 2 t., b. l. 1-3). Svarbu įvertinti ir pačios nukentėjusiosios būklę, elgesį po operacijos, kuris bus aptariamas toliau šioje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. sausio 12 d. policijos pareigūnei A. P. tikslinant įvykio aplinkybes ir nuvykus pas J. Z. J., pastaroji apie įvykį reikšmingos informacijos nesuteikė, kadangi nesiorientavo, atrodė sutrikusi, į klausimus atsakinėjo nerišliai, paklausus dėl kokių priežasčių pas ją ant kojos atsirado mėlynė, atsakė „galbūt nuo seselių“, taip pat nurodė, kad naktį buvo atėję vyrai ar sielos, kurios su ja bendravo, grasino, kovojo su vėjo malūnais (2 t., b. l. 24-25).

14. Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios dukra D. J. paaiškino, kad mama jai sakė, kad labai bijo, prašė pasiimti iš ligoninės. Keičiant sauskelnes, pastebėjo mėlynę ant mamos šlaunies. Grįžusi iš ligoninės mama sakydavo, kad jai skauda ir rodydavo dešinį šoną, naktį pabusdavo, verkdavo, sakydavo skauda, bijau, muš. Šiuo metu mama nesusivokia, kontakto su ja nepavyksta užmegzti. Vertinant D. J. parodymus, pažymėtina, kad jie taip pat nepatvirtina išteisintosios kaltės, liudytoja pasakojo aplinkybes, kurias jai nurodė mama J. Z. J.. Tuo tarpu pačios nukentėjusiosios būklė ir aplinkos suvokimas po operacijos kelia pagrįstų abejonių, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybių tikslinimo metu ji nesiorientavo, atrodė sutrikusi, todėl ir jos aplinkos suvokimas galėjo būti iškreiptas.

15. Išteisintosios S. T. kaltės nepatvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2023 m. sausio 9 d. pradėjo savo pamainą nuo 07.45 val. Jai buvo žinoma, kad pacientei J. Z. J. bus atliekama apendektomija. Ši moteris prieš operaciją atrodė neadekvati, elgėsi keistai, matėsi, kad nesiorientuoja aplinkoje, kadangi uždavus bet kurį klausimą, tiesiog neatsakinėdavo, arba atsakydavo tai, ko nebuvo klausiama. Apie 11 val. J. Z. J. išvežė į operacinę ir daugiau tą dieną jos nematė. Atvykus į darbą sausio 10 dieną, kolegė Z. nurodė, kad pacientė J. Z. J., nakties metu gulėdama palatoje, bandė nevalingai liesti jai įstatytus drenus. Būdama palatoje, suleido gydytojo paskirtus vaistus J. Z. J., ji ir toliau nesiorientavo aplinkoje, su ja buvo sunku susikalbėti, ji nenorėjo valgyti. Sausio 11 dieną atvykusi į darbą pamatė, kad ant nukentėjusiosios uždėtos kumštinės pirštinės, tokias pirštines dedamos pacientams tuomet, kai jie nori ištraukti kateterį arba drenus. Ji tuomet nuėmė pirštines, pasodino pacientę J. Z. J. Nukentėjusiosios būklė atrodė stipresnė fiziškai, kadangi tą dieną jau daugiau valgė, tačiau ir toliau uždavus bet kurį klausimą ar pasiteiravus kaip ji jaučiasi pacientė neatsakydavo arba nurodydavo visiškai nesusijusias aplinkybes. Apie 15 val. į darbą atvyko kolegė R. S.. Kartu su R. nuėjo į palatą (duomenys neskelbtini), kurioje pacientės dukra D. pasakė, kad pas jos mamą yra mėlynė ir ją sumušė S. D. patraukė uždėtą pampersą ant J. Z. J. kūno ir J. pamatė dešinėje pusėje dubens kaulų srityje mėlynę apie 2 cm pločio. Mėlynė pasirodė, kad yra atsiradusi nesenai, kadangi buvo ryški kraujosruva. D. nurodė, kad įvyko viskas naktį. Paklausus, kodėl apie tai nieko nesakė anksčiau, nukentėjusiosios dukra atsakė: ,,ką čia sakysi?“, kadangi ji pati mamai pakeitė pampersą, ją nuprausė ir jai pagalbos nereikėjo. Toks D. elgesys sukėlė įtarimą, kadangi tokius darbus kaip pampersų keitimas ir prižiūrėjimas atlieka ligoninėje dirbančios padėjėjos. Perrišimus atliekanti kolegė A. apžiūrėjo nukentėjusiąją ir nurodė, kad mėlynės nepastebėjo, kadangi pati nekeitė pamperso, o pati mėlyne buvo grynai toje vietoje kur yra pampersas. Atėjusi ketvirtadienio rytą į darbą, kolegė R. nurodė, kad jokių nusiskundimų iš pacienčių pusės nakties metu nebuvo, viskas praėjo sklandžiai (1 t., b. l. 76-80). Pagarsinus parodymus, liudytoja J. G. papildomai parodė, kad pacientei daugiau įtakos turėjo dukra, kadangi ji žiūrėdavo į dukrą ir dukra daugiau atsakinėdavo už ją, nukentėjusioji atrodė kaip užguita močiutė. Paaiškino, kad būna mėlynės, kai suleidžia medikamentus į pilvą arba, kai pacientai geria skystinamus vaistus.

16. Liudytoja R. S. paaiškino, kad ji budėjo tą dieną, kai skyriuje buvo paguldyta J. Z. J. prieš operaciją. Buvo pastatyta lašelinė, buvo vykdomi gydytojo paskyrimai. Kitą dieną (pastaba – po paros, t. y. sausio 11) atėjusi į darbą, perėmė pamainą. Palatoje buvusi nukentėjusiosios dukra paklausė kodėl ant mamos kūno yra žymės, puolė rodyti odos pažeidimus ant pacientės kūno. Dešinėje pusėje, klube ar šlaunyje matėsi kraujosruva, nešviežia mėlynė. Paaiškino, kad pas pacientus po operacijos pasitaiko, kad atsiranda kraujosruvos stuktelėjus, nes yra leidžiami kraują skystinantys vaistai. Po operacijos nukentėjusioji J. Z. J. nenurodė patyrusi smurtą. Nukentėjusiajai buvo nurodyta ramiai gulėti, nes pastatyta lašelinė, bet ji nelabai ji vykdė reikalavimus, judino rankas. Iš kolegų sužinojo, kad nukentėjusiajai buvo kviestas psichiatras, nes ji buvo nerami po operacijos. Liudytojas V. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad operavo nukentėjusiąją, kraujosruvos ant jos kūno nematė, po operacijos pacientės nematė. Paaiškino, kad dažnai po operacijos leidžiami kraują skystinantys vaistai, kurie sąlygoja dažnai pasitaikančias poodines kraujosruvas. Liudytoja J. G., apklausiama pirmosios instancijos teisme, teigė operavusi nukentėjusiąją. Prisimena pacientę, kadangi dėl jos neramaus elgesio buvo kviečiamos slaugytojos. Atmintyje labiau įstrigo nukentėjusiosios dukra ir jos kalbėjimo maniera, kadangi ši uždavė klausimus kaip per tardymą ir ieškojo prie ko prisikabinti. Dėl kraujosruvos ant nukentėjusiosios kūno paaiškino, kad ji galėjo atsirasti dėl po operacijos į papilvę po oda leidžiamų mažos molekulinės masės heparinų, todėl pacientė tiesiog galėjo eidama kur nors užkliūti ir tokiu būdu atsirastų mėlynė ant kūno.

17. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. D. nurodė, kad dirbo tą dieną po nukentėjusiosios operacijos, t. y. nuo trijų valandų iki aštuntos valandos ryte. Atsimena, kad pacientė pergyveno, verkė, kad jai dukra neskambina ir nesiteirauja. Sakė nukentėjusiajai nesikelti iš lovos, buvo pakelta lovos apsauga. Vis dėlto, jos budėjimo metu nukentėjusioji atsikėlė iš lovos, nuplėšė drenus, išlipo iš lovos. Tada liudytoja iškvietė pagalbą, nuramino pacientę, pasodino ant lovos ir pasakė, kad negalima keltis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pacientė pamiršta, nesiorientavo, blaškėsi. Pirmosios instancijos teisme apklausta N. A. nurodė, kad perimant pamainą, kolegės informavo, kad pacientė (nukentėjusioji) yra nerami. Atėjusi į palatą pamatė, kad nukentėjusioji išsilupo drenus, kėlėsi, blaškėsi, lipo iš lovos, nors buvo uždėtas lovos bortas, turinys iš drenų bėgo. Pasikvietė išteisintąją S. T., puolė pacientę tvarkyti, keitė marškinius, prausė. Pastaroji pyko, spardė jas. Liudytoja tvirtino, kad S. T. nukentėjusiosios J. Z. J. nemušė. Kai tvarkė nukentėjusiąją, pamatė ant jos kūno mėlynę. Naktį su paciente viskas buvo sklandu, psichiatras buvo paskyręs vaistus. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. M. parodė, kad plačiau apie šį įvykį negali pakomentuoti, kadangi neatsimena ir turi daug pacientų, tačiau nurodė, kad po narkozės sutrinka vyresnių pacientų protinė veikla, psichiatrai diagnozuoja delyrą ir jie pradeda elgtis neadekvačiai. Tokiu atveju yra kviečiamas psichiatras, kuris skiria vaistus. Būna, kad pacientai po operacijos išsitraukia kateterius, drenus, nusiklijuoja pleistrus ir kitaip kenkia savo sveikatai. Psichiatras leidžia fiksuoti paciento galūnes prie lovos, iki tol kol grįžta pacientui protas. Jei ligoniui ūmiai prasidėjo delyras - psichinis sutrikimas, jis siautėja, susiekia su psichiatru telefonu, nusako situaciją, jis pasako ką daryti.

18. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Z. J. nurodė, kad nukentėjusioji J. Z. J. buvo po apendicito operacijos, jai buvo pastatyta lašelinė, buvo nelabai sąmoninga. Apie 19 val. pacientė pradėjo elgtis keistai, išsitraukė kateterį, drenus, nusivilko marškinius, vaikščiojo po koridorių nuoga, svyruodama į šonus, vilkdama kojas. Apie tai buvo informuotas gydytojas, kuris buvo nuėjęs į pacientės palatą. Po kiek laiko nukentėjusioji vėl keistai elgėsi. Bandė pacientę nuraminti, bijojo, kad moteris nesusižeistų. Pacientės lovoje buvo užkeltos apsaugos einant miegoti, tačiau ji išsliuogė iš lovos. Liudytoja S. R. apylinkės teisme parodė pamenanti, kad nukentėjusioji buvo sudirgusi, savo artimą žmogų vadino ,,mama“. Liudytoja A. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusioji su dukros pagalba buvo atvesta į tvarstomąjį. Kraujosruvų ant pacientės kūno nematė, rišo tik pilvą ir ištraukė vieną dreną. Po kiek laiko atėjo liudytoja G. ir paklausė, ar ji matė ant klubo pas pacientę mėlynę. Nuėjusi pažiūrėti, pamatė ant nukentėjusiosios kūno mėlynę, kuri buvo ne tos dienos. Apylinkės teisme apklausta liudytoja I. S. parodė, kad skyriuje buvo paguldyta apie 80 metų močiutė po apendicito operacijos. Vakare jos kolegė Z. J. paprašė padėti, kadangi vienos palatos grindys buvo pilnos kraujo, pacientė (nukentėjusioji) buvo be sauskelnių, išsirengusi, išsiplėšusi kateterį, drenus. Tai pamačiusi liudytoja išsigando, galvojo kaip pacientė išlipo iš lovos, nes parsivežus pacientą visą laiką užkelia lovos geležinį kraštą 30-40 cm aukščio. Pacientė kažkokiu būdu persivertė lovoje ir galimai besiversdama nuplėšė drenos maišelį. Buvo patalai kruvini, pati pacientė kruvina, grindys buvo kruvinos, ji po jas slidinėjo. Bandė su paciente bendrauti, tačiau ši nebendravo, nieko nesuvokė. Paguldė pacientę į lovą, Z. ją ramino. Kurį laiką pacientė buvo rami, tačiau po kiek laiko ji vėl bandė išlipti iš lovos, išsiplėšti viską. Tuo metu, kai tvarkė, sužalojimų pas pacientę nematė.

19. Nagrinėjamu atveju iš šios nutarties 15-18 punktuose aprašytų byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad medicinos darbuotojai nepatvirtino aplinkybės, kad išteisintoji S. T. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Liudytojų V. G. ir J. G. teigimu, po operacijos nukentėjusiajai J. Z. J. į pilvo sritį po oda buvo leidžiami kraują skystinantys vaistai, kurie galėtų paaiškinti ant jos kūno atsiradusios kraujosruvos priežastį, kadangi ji galėjo užkliūti kur nors eidama ar susižeisti išlipdama iš lovos, įvertinus tai, kad buvo pakelti metaliniai atitvarai. Sutiktina su prokuroru, kad J. Z. J. operavę chirurgai po operacijos su ja išties nebendravo, nematė, todėl jų paaiškinimai dėl kraujosruvos atsiradimo galimybių vertinami kaip išsakyta nuomonė. Vis dėlto, svarbu pažymėti aplinkybę, kad, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, J. Z. J. po jai atliktos operacijos buvo nerami, nesiorientavo aplinkoje, lipo iš lovos, esant pakeltam lovos bortui, nusiplėšė dreną ir kateterį. Ir nors prokuroras skunde akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas adatos dūris kraujosruvos vietoje ar šalia jos, tačiau lieka nepaneigta versija, kad kraujosruva ant nukentėjusiosios kūno galėjo atsirasti dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Z. J. konstatuota 1-2 paros senumo poodinė kraujosruva dešinėje klubinėje srityje. Sužalojimas atsiradęs nuo traumuojančio kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi (1 t., b. l. 10-11). Taigi, specialisto išvada nedetalizuoja konkretaus kraujosruvos atsiradimo mechanizmo. Specialisto paaiškinimų protokole J. V. taip pat negalėjo detalizuoti kraujosruvos atsiradimo mechanizmo, paaiškindamas, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, ar kraujosruva galėjo atsirasti nuo traumuojančio kontakto su riboto paviršiaus daiktu, ar su plokštuma ir kas link ko judėjo, t. y. ar žmogaus kūnas atsitrenkė į kažkokį daiktą ar daiktu buvo paveiktas nejudrus kūnas (1 t., b. l. 137-140).

20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklausta kartu su J. Z. J. palatoje gulėjusi liudytoja I. J. parodė, kad slaugytojos sakydavo pacientei iš (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiajai), kad ši eitų miegoti, negalima vaikščioti, tačiau ši nueidavo, atsiguldavo į lovą ir vėl atsikeldavo, vaikščiodavo palatoje. Nurodė, kad slaugytojos nevartojo fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ši liudytoja teigė nežinanti kaip su J. Z. J. buvo elgiamasi naktį, nes miegojo. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad byloje apskritai nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kraujosruva ant J. Z. J. kojos atsirado dėl smurtinių išteisintosios veiksmų, t. y. nenustatytas fizinio smurto naudojimo faktas. Nors prokuroras bando S. T. kaltę grįsti ir byloje esančiais garso įrašais, tačiau, kolegijos vertinimu, jie taip pat nepatvirtina išteisintosios kaltės. Nukentėjusiosios dukros D. J. pateiktuose garso įrašuose išties girdimos ir apžiūros protokoluose yra užfiksuotos apeliaciniame skunde akcentuojamos frazės: „žinok prilupsiu aš tave, pažiūrėk vėl drenus, vėl makaluojies, kas yra aš nežinau, tu vieną kart baik tas nesąmones, tikrai žinok, tada dėsim į pirštines ir viską ir dar kažką darysim, psichiatrą matyt duosim“, „dar tokios kvailos nemačiau kaip tu, kad žmogus sau blogai darytų“, „tu nenormali, tu nori rankos ar pilvas aš nežinau, žinok, kas tu per žmogus, kam tu kiši tuos, trauk užpakalį, nori, kad pilvas supūliuotų“ (1 t., b. l. 141-143). S. T. pripažino, kad garso įrašuose užfiksuotas balsas yra jos, nurodė, kad šias frazes pasakė spontaniškai, galimai pakeltu balso tonu, kadangi nukentėjusioji tampė drenus, tvarsčiai buvo nuplėšti, tokiu būdu galėjo supūliuoti žaizda, tačiau tvirtino, kad žodžiai nevirto smurtu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvu, kad po minėtų garso įraše girdimų žodžių jokių garsų, leidžiančių daryti prielaidą apie smūgių sudavimą, negirdėti. Pažymėtina, kad garso įrašuose yra fiksuoti išteisintosios ir nukentėjusiosios pokalbio fragmentai, po išsakytos frazės ,,žinok prilupsiu aš tave“ nėra girdėti jokių smurtinių veiksmų garsų ar nukentėjusiosios kokios nors reakcijos, atsako į neva patirtus smūgius (išreikštas kokia nors fraze ar šauksmu). Taigi, įraše nėra nukentėjusios jokių garsų, žodžių į galimai panaudotą fizinį smurtą. Pažymėtina tai, kad gyvenimiškai žmogus į panaudotą smurtą visada išreiškia reakciją: žodžiais, garsais, aimanom ar verksmu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas garso įrašą vertina kaip įrodymą, kuris paneigia kaltinimą dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją. Priešingai – nukentėjusioji kalba tolygiai ramiai. Taigi, vien tai, kad išteisintoji S. T. sudrausmina nukentėjusiąją, išsako neetiškas, nekorektiškas frazes pacientės atžvilgiu, priešingai, nei skunde teigia prokuroras, nepatvirtina, kad ji tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, dėl ko buvo padaryta didelė žala ne tik nukentėjusiajai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet ir didelė žala juridiniam asmeniui ir valstybei.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Nustatydamas faktines aplinkybes, teismas negali remtis prielaidomis, o abejonės dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir kaltumo įrodytumo, aiškinamos kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad, esant duomenims, jog nukentėjusios J. Z. J. aplinkos suvokimas 2023 m. sausio 10-12 d. buvo sutrikęs, nesant kitų objektyvių duomenų apie galimą smūgių jai sudavimą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad poodinė kraujosruva nukentėjusiajai atsirado dėl tyčinių S. T. veiksmų, todėl ji pagrįstai išteisinta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

22. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbu metu išteisintosios S. T. gynėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teisme išteisintosios gynėja Neringa Grubliauskienė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad S. T. turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – 600 Eur (3 t., b. l. 124) ir 1679,98 Eur (3 t., b. l. 68-71). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos nagrinėjimo trukmę, gynėjos darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį (3 tomai), aplinkybę, jog advokatė S. T. interesus gynė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma atlyginti bendra 2 279,98 Eur proceso išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti S. T. iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti 2 279,98 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 98 ct) patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas