Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio vedėjai Giedrei Vaičiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio ieškinį atsakovams N. V. ir J. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. V. ir G. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovai N. V. ir J. M. yra nepilnametės G. V., gim. 2001 m. rugpjūčio 13 d., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l. 6-7). Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 29 d. įsakymu „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ Nr. 9-146 N. V. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl motinos girtavimo, dukters nepriežiūros. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo“ Nr. 9-265 G. V. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoja paskirta D. V. (b.l. 17).

Iš bylos šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad mergaitės teta D. V. ją augina nuo mažumės, tai yra jau beveik 15 metų. Atsakovai N. V. ir J. M. dukros neaugina, jos neauklėja, nuolatinio išlaikymo dukrai neteikia, ja nesirūpina, nerodo noro susigrąžinti dukrą į šeimą (b.l. 8). Atsakovė N. V. niekur nedirba, šiuo metu registruojasi darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą (b.l. 67). Atsakovas J. M. taip pat niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, socialinių išmokų negauna (b.l. 67). Tiek atsakovė N. V., tiek atsakovas J. M. piktnaudžiauja alkoholiu. Iš Širvintų rajono savivaldybės socialinio paslaugų centro 2016 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 5.3.-281 (S) matyti, kad apsilankymo šeimoje metu kelis kartus nuo atsakovės N. V. buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas (b.l. 12-13, 47-49). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta su šeima dirbanti socialinė darbuotoja I. A. paaiškino, kad atsakovas J. M. pradėjęs gerti, nesustoja ir geria tol, kol įsikiša medikai. Apsilankymo šeimoje metu atsakovo J. M. kambaryje buvo jaučiamas alkoholio kvapas, pastebėtos šlapimo balos ant grindų, mėtėsi alaus buteliai, o jis buvo neblaivus (b.l. 51). Iš VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos apie J. M. taikytą gydymą matyti, kad vien 2016 m. jis buvo hospitalizuotas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 5 kartus dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, ambulatoriškai nesigydo. Nemokamo gydymo nuo priklausomybės alkoholiui abu atsakovai atsisakė motyvuodami tuo, kad gali susitvarkyti patys. Atsakovas J. M. ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b.l. 61-65), atsakovė N. V. administracine tvarka nebausta (b.l. 66). Širvintų „Atžalyno“ progimnazija 2016 m. vasario 10 d. rašte Nr. 2-20 nurodė, kad N. V. niekada nesidomėjo savo dukters pasiekimais mokykloje – klasės vadovei neskambino, į mokyklą neatvykdavo, o G. V. tėvo klasės vadovė visai nepažįsta (b.l. 9). Abu atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrai auginti neturi finansinių galimybių. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji pati gyvena kartu su savo įmote ir broliu, o jos dukros ten niekas ir nepriimtų, taigi ji neturi gyvenamosios vietos dukrai auginti. Be to, atsakovės teigimu, dukra jau pripratusi gyventi su globėja ir pas ją gyventi neitų. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta su šeima dirbanti socialinė darbuotoja I. A. atsakovus charakterizavo neigiamai. Ji nurodė, kad abu atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, nerodo noro susigrąžinti dukrą į savo šeima, nurodydami tas pačias priežastis: finansinius sunkumus, gyvenamosios vietos nebuvimą ir tai, kad dukra jau pripratusi gyventi su globėja. Liudytoja paaiškino, kad kartu su tėvu mergaitei augti aplinka yra netinkama.

Ieškovas prašė neterminuotai apriboti motinos ir tėvo valdžią atsakovams dukters G. V. atžvilgiu. Atsakovai ieškinį pripažino.

Dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos šalis, darytina išvada, kad tiek atsakovė, tiek atsakovas nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra nesirūpina dukra, jos neauklėja. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų. Teismas nustatė, kad G. V. tėvai, tai yra atsakovai, savo pareigų vaikui nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nesistengia keisti savo gyvenimo būdo. Jie nebando susirasti darbo tam, kad turėtų lėšų dukrai išlaikyti ir ja rūpintis, neigia alkoholio vartojimo problemą, nenori jos spręsti, taip pat skundžiasi sveikatos problemomis, tačiau sveikatos priežiūros įstaigose nesigydo. Atsakovai seniai neauklėja dukros, nesirūpina jos lavinimu, pasiekimais mokykloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti CK 3.180 straipsnio nuostatas ir apriboti jiems tėvų valdžią dukros atžvilgiu.

CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai savo veiksmais darytų ypatingą žalą dukrai. Liudytoja apklausta su šeima dirbanti socialinė darbuotoja I. A. nurodė, kad abu atsakovai nors dukros ir neaugina, tačiau su ja bendrauja. Pažymėtina, kad atsakovė gyvena tame pačiame kaime per kelis namus nuo dukros, o atsakovas gyvena su dukra tame pačiame name, tik skirtinguose namo galuose. Namai, kuriuose gyvena mergaitė priklauso atsakovui J. M. ir jo sesei, tai yra mergaitės tetai ir rūpintojai D. V.. Teismo posėdžio metu atsakovas ir mergaitės rūpintoja nurodė, kad tais laikotarpiais, kai atsakovas dirbo, jis prisidėdavo prie dukros išlaikymo. Be to, liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės N. V. elgesyje pastebimas pagerėjimas, ji pradėjo atlikti visuomenei naudingus darbus. Be to, abu atsakovai atvyko tiek į parengiamąjį, tiek į teismo posėdį šioje byloje, taip pat atvykdavo į teismo posėdžius ir kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas motinos valdžios apribojimo klausimas. Visa tai leidžia teigti, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovai absoliučiai nesirūpina dukra, kad jų ryšys su dukra yra nutrūkęs, o atsakovai dukrai visiškai abejingi. Esant aukščiau nurodytoms teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaiko, tiek atsakovų interesus. Pažymėtina, kad ieškovas Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris reikšdamas ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo turėtų labiau įsigilinti į kiekvieną bylą ir, išanalizavęs CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardintus pagrindus tėvų valdžiai apriboti, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar tėvų valdžią tikslinga apriboti neterminuotai ar laikinai. Kadangi vien formalus teisės aktų taikymas neatitinka ir neužtikrina jų atstovaujamų vaikų teisių ir teisėtų interesų.

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nes šis apribojimas panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Dėl vaiko rūpybos nustatymo.

CPK 407 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. G. V. yra gimusi 2001 m. rugpjūčio 13 d., šiuo metu jai yra 15 metų, todėl jai turi būti nustatoma nuolatinė rūpyba (CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.256 straipsnis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V., būdama G. V. teta, tinkamai vykdo rūpintojos pareigas ir prašo būti paskirta jos rūpintoja. D. V. yra susituokusi, abu su vyru savo vaikų neturi. Jie augina mergaitę ir ja jau daug metų rūpinasi. Širvintų „Atžalyno“ progimnazija 2016 m. vasario 10 d. rašte Nr. 2-20 nurodė, kad mergaitė į mokyklą atvyksta visada tvarkingai, stilingai ir švariai apsirengusi, pailsėjusi, geros nuotaikos. G. V. ugdymosi pasiekimais, jos veikla mokykloje pastoviai domisi ir glaudų ryšį su klasės vadove palaiko mergaitės teta D. V., kuri dažnai dalyvauja tėvų dienose (b.l. 9). D. V. yra neteista (b.l. 18-19), administracine tvarka nebausta (b.l. 14). Iš medicininės pažymos matyti, kad D. V. sveikatos būklė leidžia būti G. V. rūpintoja (2016 m. kovo 15 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 74) (b.l. 20). Ji dirba ir gauna nuolatines pajamas (b.l. 15). Teismo posėdžio metu apklausta G. V. parodė, kad ji pripratusi gyventi kartu su D. V., kuri ja tinkamai rūpinasi, ir nori toliau kartu su ja gyventi.

Pagal CK 3.256 straipsnį ir 3.257 straipsnio 3 punktą bei CPK 500 straipsnį yra visos numatytos sąlygos nustatyti nuolatinę G. V. rūpybą ir paskirti D. V. nuolatine jos rūpintoja, todėl šie reikalavimai tenkintini. D. V. paskyrus G. V. rūpintoja, teisingiausia ir protingiausia yra nustatyti jos gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Remiantis CK 3.195 straipsniu, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad abu atsakovai niekur nedirba. Atsakovė N. V. registruojasi darbo biržoje, o atsakovas J. M. - ne. Atsakovė N. V. gauna 102 Eur per mėnesį socialinę pašalpą, atsakovas J. M. socialinių išmokų negauna. G. V. išlaikymui jos rūpintojai buvo mokama 300 Eur pašalpa. Nors atsakovų turtinė padėtis sunki, tačiau tai negali būti laikoma pakankama ir pateisinama priežastimi neprisidėti prie dukros išlaikymo. Be to, teismo vertinimu, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko interesus ir į tai, kad atsakovai yra darbingi ir gali teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, iš abiejų atsakovų priteistinas išlaikymas dukrai G. V. po 150 Eur, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Vaiko rūpintoja išlaikymo lėšas valdys uzufrukto teise. Atsižvelgiant į CK 3.208 straipsnį, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės N. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros G. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo J. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros G. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti G. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą. Jos rūpintoja paskirti D. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini)

G. V. gyvenamąją vietą nustatyti su D. V. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš N. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo dienos periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iš kiekvieno iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. D. V. išlaikymą valdys uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.