Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašymą suinteresuotiems asmenims A. T., R. Š., M. P. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui R. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. T. priklauso 1/2 dalis darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, dividendų, pensijos, pašalpų, kitų pajamų, gautų, gaunamų dabar ir (ar) ateityje, kurias gavo / gauna / gaus skolininko R. Š. sutuoktinė, taip pat 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių dabar ir (ar) pateksiančių ateityje į sutuoktinės A. T. vardu atidarytas sąskaitas visose Lietuvos kredito įstaigose.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-07 nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą. Nustatė, kad skolininkui R. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. T. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. T. darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, dividendų, pensijų, pašalpų, kitų pajamų, kurias ji gavo / gauna / gaus, ir 1/2 piniginių lėšų, esančių A. T. vardu atidarytose banko sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad užbaigęs vykdomąją bylą, antstolis 2016-03-02 patvarkymu apskaičiavo patirtas vykdymo išlaidas, iš viso – 749,75 EUR. Skolininkui buvo siūlyta sumokėti nustatytu terminu 749,75 EUR dydžio vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas antstolio nustatytu terminu vykdymo išlaidų nesumokėjo, antstolio veiksmų civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka neapskundė. Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro išraše duomenų apie tai, kad R. Š. ir A. T. būtų sudarę vedybų sutartį (susituokė (duomenys neskelbtini)), nėra, todėl konstatuotina, jog jiems taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas ir yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą teismas pažymėjo, kad skolininkas, nesutikdamas su antstolio veiksmais dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, turėjo teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų.Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-06-07 nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo pateiktų argumentų, susijusių su privalomų mokėti vykdymo išlaidų atsiradimu. Skola buvo sumokėta tinkamai ir nustatytu terminu, todėl nepagrįstos skolininkui priskaičiuotos vykdymo išlaidos. Pareiškėjas teismui nepateikia jokių įrodymų bei argumentų, kodėl negalima išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininko turto, kadangi antstolis yra areštavęs skolininko žemės sklypo dalį. Be to, skolininkui nuosavybės teise priklauso automobiliai. Skolininkas nebuvo informuotas apie antstolio 2016-03-07 patvarkymą dėl kreipimosi į teismą dėl turto dalies nustatymo. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

4.2. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta – išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko R. Š. sąskaitoje pakankamai lėšų nėra, todėl, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta skolininko dalis jo sutuoktinės A. T. su darbo santykiais susijusiose pajamose.

Suinteresuotas asmuo A. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutarties atskiruoju skundu neskundžia, t. y. ji visiškai neprieštarauja, kad vykdymo išlaidos būtų išieškomos iš jos 1/2 dalies pajamų, gaunamų iš darbo veiklos ir priklausančių skolininkui R. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Jono Petriko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/15/00559 pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-16-890/2014 dėl 2316,96 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanų, 735,45 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojos M. P., naudai ir vykdomoji byla Nr. 0172/15/01714 pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-14 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-652-973/2015 dėl 181,50 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojos M. P. naudai. Skola išieškotojai visiškai išieškota, tačiau liko išieškoti 749,75 EUR vykdymo išlaidas. Antstolis 2015-05-07 patvarkymu 2016-01-21 nutarė išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomosiose bylose. Antstolis 2016-03-02 patvarkymu apskaičiavo patirtas vykdymo išlaidas, iš viso – 749,75 EUR. Antstolis 2016-03-07 patvarkymais areštuoti lėšas ir dėl darbo užmokesčio arešto nurodė iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, nurodė areštuoti turtinę teisę į 749,75 EUR vykdymo išlaidų sumą, esančią ar pateksiančią į pensijų kaupimo sąskaitą. Tos pačios dienos patvarkymu nurodė Piniginių lėšų apribojimo informacinei tarnybai sustabdyti pinigines lėšas skolininko sutuoktinės sąskaitose ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino.Atskirajame skunde apeliantas nurodo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo pateiktų argumentų, susijusių su privalomų mokėti vykdymo išlaidų atsiradimu. Skola buvo sumokėta tinkamai ir nustatytu terminu, todėl nepagrįstai skolininkui priskaičiuotos vykdymo išlaidos. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (Sprendimo vykdymo instrukcijos 33 punktas). Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK 611 straipsnis bei Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/00559 esančių įrodymų nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą priimtas 2015-04-08, jame numatytas 10 dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos, per kurį skolininkas turėjo sumokėti išieškomą sumą. Minėtas raginimas, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas įteikti 2015-04-22 skolininkui asmeniškai. Taigi, terminas įvykdyti sprendimą per raginime numatytą terminą baigėsi 2015-05-03, skolininkas skolos išieškotojai per šį terminą nepadengė. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, skolininkas 2015-05-07 kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl aplinkybė, jog skolininkas 2016-03-04 padengė visą įsiskolinimą, neatleidžia jo nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu, jis turi pareigą apmokėti visas vykdymo išlaidas. Iš vykdomojo byloje esančių įrodymų matyti, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimai skolininkui buvo siunčiami reguliariai 2015-04-08, 2015-05-07, 2016-01-21, 2016-03-02. Patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo priimti 2015-05-07, 2016-01-21. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip nustatyta iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, 2016-03-02 vykdymo išlaidų apskaičiavimas kartu su nurodymu, į kokią banko sąskaitą vykdymo išlaidos turi būti sumokėtos, išsiųstas suinteresuotam asmeniu vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Vykdymo išlaidų apskaičiavime buvo išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka, tačiau suinteresuotas asmuo teise apskųsti vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir ginčyti vykdymo išlaidų dydį įstatyme nustatytu terminu ir tvarka nepasinaudojo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo argumentai, susiję su vykdymo išlaidų pagrįstumu, neturi teisinės reikšmės šiai bylai.Esant tokioms aplinkybės, darytina išvada, kad nors skolininkas geranoriškai įvykdė teismo sprendimą, tačiau tai buvo padaryta pasibaigus raginime numatytam terminui, todėl antstolis turi teisę reikalauti visų vykdymo išlaidų. Atskirajame skunde taip pat nurodyti argumentai, jog pareiškėjas teismui nepateikia jokių įrodymų bei argumentų, kodėl negalima išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininko turto, kadangi antstolis yra areštavęs skolininko žemės sklypo dalį. Be to, skolininkui nuosavybės teise priklauso automobiliai.Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-27 nutartimi pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimą, priteisė iš atsakovo R. Š. 8000 Lt / 2316,96 EUR neturtinės žalos atlyginimą ieškovės M. P. naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad neturtinės žalos atlyginimas išieškotojai buvo priteistas už tai, kad R. Š. priklausantis šuo, būdamas be priežiūros, t. y. be pavadėlio ir be antsnukio, 2012-06-01 namo bendro naudojimo kieme įkando ieškovei M. P., tuo padarydamas žalą jos sveikatai. Kadangi CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, jog asmenine prievole laikoma žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais, prievolė M. P. laikytina asmenine pareiškėjo prievole. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog skolininkas nėra sudaręs pensijų kaupimo sutarčių, jam nėra skiriamos socialinės išmokos, negauna nuolatinių pajamų, kadangi periodiškai užsiima individualia veikla, tačiau skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso 799/2899 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 19/10000 dalių patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini , esančios (duomenys neskelbtini), 5907/10000 dalys patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolis Jonas Petrikas vykdydamas išieškojimą vykdomoje byloje yra areštavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), 799/2899 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, skolininko vardu registruotos transporto priemonės „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2015-05-07, 2016-01-21 patvarkymuose dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nurodė skolininkui, kad vykdymo išlaidos bus išieškotos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, piniginių lėšų banko sąskaitoje ar pas kitus asmenis, iš piniginių lėšų, gautų pardavus skolininkui priklausantį turtą, skolininkui priklausančių turtinių teisų. Kadangi nustatyta, jog skolininko prievolė yra asmeninė, išieškojimas gali būti nukreiptas į dalį bendrame turte tik po to, kai reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Nustatyta, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įrodymų, jog iš minėto turto išieškojimas negalimas arba jo nepakanka vykdymo išlaidoms išieškoti, nėra pateikta, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį, nukreipdamas išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį CPK 667 straipsnio pagrindu.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašymo dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašymo dėl skolininko R. Š. turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo netenkinti.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00559 antstoliui Jonui Petrikui.