- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- e2-3860-671/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00923-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- I. S., A. S.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė, Doloresa Sitnikienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Petreikei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. S. ir A. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. S. sūnaus G. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. S. sūnaus G. S. atžvilgiu; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovų I. S. ir A. S. šeimai nuo 2008 m. pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Atsakovų sūnui G. S. 2017 m. nustatyta laikinoji globa Telšių vaikų globos namuose, o 2018 m. spalio 23 d. teismo sprendimu jo atžvilgiu laikinai apribota tėvų I. S. ir A. S. valdžia. Siekiant pozityvių pokyčių po teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovams I. S. ir A. S. ir toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos. Telšių socialinių paslaugų centras informavo, jog pagalbos plane numatytas priemones atsakovai įvykdė tik iš dalies. Pagrindinės šeimos problemos neišnyko, fiksuojami atsakovų alkoholio vartojimo atvejai, ne kartą darbuotojai gavo informaciją apie galimai girtaujančius sugyventinius, bet apsilankius šeimos namuose durys būdavo užrakintos, į telefonų skambučius neatsakydavo. Nei I. S., nei A. S. nesigydė nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat nesusirado nuolatinio darbo, o dirba tik pavienius darbus. Atsakovai šiuo metu yra registruoti Užimtumo tarnyboje, yra susitvarkę reikiamus dokumentus ir gauna socialines išmokas, tačiau neteikia vaikams išlaikymo. Šeima gyvena labai prastomis sąlygomis, nėra komunalinių patogumų, nėra vonios kambario, nėra tualeto, namuose jaučiamas pelėsių kvapas, tačiau atsakovai nėra motyvuoti gerinti buitį. Šeimoje teigiamų pokyčių labai mažai, galima būtų teigti, kad I. S. ir A. S. nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, kad nepilnametis sūnus G. S. grįžtų gyventi į šeimos namus. Šeima nuolat buvo motyvuojama tiek atvejo vadybininko, tiek socialinių ir vaikų globos namų darbuotojų keisti gyvenimo būdą ir vykdyti pagalbos plane numatytas pagalbos priemones, tačiau pokyčiai šeimoje labai minimalūs, o pagrindinės problemos išlikusios. Sūnus G. S. kartais grįžta pasisvečiuoti pas tėvus iš Telšių vaikų globos namų. Socialinės darbuotojos teigė, kad G. S. dažniausiai nepranešęs auklėtojoms, pabėga pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Darbuotojos baiminasi, kad vaikinas grįžęs pas tėvus į Tryškius su draugais gali pradėti vartoti alkoholį, palinkti į nusikalstamą veiklą. G. S. nori pas tėvus, nes jo teigimu, ten yra „laisvė“, jam nepatinka, kai yra kontroliuojamas, kai reikia laikytis taisyklių. G. S. turi sveikatos problemų, turi neįgaliojo pažymėjimą dėl nežymaus intelekto sutrikimo. Problemos kyla dėl jo elgesio, vaikinas maištauja, atsikalbinėja, nenori laikytis susitarimų, vidaus tvarkos taisyklių, susideda su blogą reputaciją turinčiais asmenimis, pasiduoda neigiamai įtakai, įsivelia į nusikalstamas veikas, todėl vaikinui reikalinga nuolatinė suaugusio pagalba, kontrolė, priežiūra, reikalingas nepertraukiamas specialistų darbas. G. S. veržiasi pas tėvus, nors supranta, kad situacija tėvų namuose nėra gera. Atsakovų šeimoje padėtis nepasikeitė į pozityviąją pusę ir tik pablogėjo, todėl yra įstatymo pagrindai atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus G. S. atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė I. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovės atstovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė su ja susiekusi nebuvo, todėl prašo įvertinus byloje esančius įrodymus sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovo A. S. atstovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovas stengiasi vykdyti pagalbos planą ir iš dalies yra įvykdęs reikalavimus. Jis stengiasi, kiek gali ir kaip jam išeina, pastangos dedamos ir tikimasi, kad su socialinių darbuotojų pagalba šeima galės auginti vaiką kartu. Kai tik gauna kokį darbą, dirba, stengiasi. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje su viltimi gauti pastovų darbą. Su sūnumi yra be galo didelis ryšys, jis nėra nutrūkęs, vaikas net bėga iš globėjų į šeimą pas tėvus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais bei prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovų šeimos minimalūs pokyčiai nėra pakankami, kad sūnus G. S. grįžtų gyventi į jų šeimą.
Atsiliepimas
Atsakovai I. S. ir A. S. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo A. S. atstovė nurodė, kad atsakovas A. S. apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra informuotas, todėl darytina išvada, kad atsakovei I. S. apie teismo posėdžio vietą ir laiką taip pat yra žinoma.
Teismo posėdžio metu atsakovo A. S. atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
Atsakovės I. S. atstovė nurodė, kad nežino atsakovės pozicijos šioje byloje, nes ji su ja nebuvo susisiekusi, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai I. S. ir A. S. yra nepilnamečio G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovų šeima nuo 2008 m. liepos 2 d. yra įrašyta į Telšių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-2248 G. S. nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskirti Telšių vaikų globos namai. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimu atsakovams I. S. ir A. S. laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus G. S. atžvilgiu, iš atsakovų nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi G. S. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu jo globėju paskirti Telšių vaikų globos namai.
Pažymėtina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Ieškovė kreipdamasi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nurodė, kad atsakovai I. S. ir A. S. nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, kad nepilnametis jų sūnus G. S. grįžtų gyventi į šeimos namus, atsakovų šeimoje padėtis nepasikeitė į pozityviąją pusę ir tik pablogėjo. Atsakovas A. S. su ieškinio reikalavimas nesutinka, nurodydamas, kad jis pagal galimybes stengiasi įvykdyti pagalbos plane numatytas priemones, tarp jo, atsakovės ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72; Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie (GC), nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII; kt.) (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-419-569/2021).
Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, Telšių socialinių paslaugų centro informacinio rašto ir motyvuoto siūlymo bei kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 23 d., kai teismo sprendimu atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu iki dabar, atsakovų šeimoje padėtis iš esmės nesikeičia. Taikytas laikinas tėvų valdžios ribojimas, kaip prevencinė priemonė atsakovams, kad jie pakeistų savo elgesį, teigiamų pokyčių nedavė. Atsakovai nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, kad jų nepilnametis sūnus grįžtų į šeimą. Siekiant teigiamų pokyčių, leidžiančių atsakovams siekti susigrąžinti nepilnametį vaiką, jų šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, sudaryti pagalbos planai, kuriuose buvo numatytos tokios pagalbos priemonės, kaip vesti blaivų gyvenimo būdą, priimti gydymosi galimybę nuo priklausomybės alkoholiui, gerinti tėvystės įgūdžius, spręsti problemą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, sudaryti tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas, palaikyti ryšį su vaikais, gerinti šeimos finansinę padėtį, mažinti įsiskolinimus ir kt. Atsakovai pagalbos plane numatytas priemones įvykdė tik iš dalies. Atsakovų šeimoje toliau fiksuojami alkoholio vartojimo atvejai, nuo priklausomybės alkoholiui atsakovai nesigydė. Taip pat abu atsakovai neturi nuolatinio darbo, dirba pavienius darbus. Atsakovai neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui, nededa pastangų keisti savo buities sąlygas, gerinti tėvystės (motinystės) įgūdžius ir savo gyvenimu būdu daryti teigiamą įtaką savo nepilnamečiam vaikui. Atsakovų abejingumą dėl jiems taikyto laikino tėvų valdžios apribojimo jų sūnaus atžvilgiu, teismo manymu, įrodo ir tai, kad atsakovai neatvyko į teismo posėdį. Nors atsakovų šeimoje galima įžvelgti pavienius ir minimalius jų elgesio pokyčius, tačiau pažymėtina, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad buvo išnaudotos visos priemonės padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų, atsakovams neišsprendus esminių savo šeimos problemų, jų nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6710-971/2018 G. S. buvo nustatyta nuolatinė globa ir paskirtas nuolatinis globėjas. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimu G. S. yra priteistas išlaikymas, todėl teismas šiais klausimais nebepasisako ir šie klausimai nebespręstini.
Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos, taip pat atsakovams teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406, 407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.